„Kas Jehovos ieško, gera nestokoja“

 1. Kokiame pavojuje buvo atsidūręs Dovydas?

DOVYDAS bėgo nuo galingo Izraelio karaliaus Sauliaus, nes šis buvo nusprendęs jį nužudyti. Pristigęs duonos, jis užsuko į Nobo miestą ir paprašė kunigą Ahimelechą penkių papločių (1 Sam 21:1, 3). Vėliau su savo vyrais rado prieglobstį Adulamo oloje (1 Sam 22:1). Kodėl Saulius Dovydą persekiojo?

 2. Kaip elgėsi karalius Saulius? (1 Samuelio 23:16, 17)

² Karalius pavydėjo Dovydui karinių pergalių. Be to, jis žinojo, kad savo neklusnumu užsitraukė Jehovos nemalonę ir kad Dovydas yra išrinktas užimti jo vietą. (Perskaityk 1 Samuelio 23:16, 17.) Tačiau Saulius tebevaldė Izraelį, turėjo didžiulę kariuomenę ir daugelį šalininkų, tad Dovydui teko gelbėti savo gyvybę. Regis, Saulius puoselėjo tuščias iliuzijas, kad pavyks išsaugoti valdovo sostą (Iz 55:11). Jis priešinosi Jehovos valiai, o tai visai neprotinga. Laimėti kovos su Dievu niekam nepavyko ir niekada nepavyks.

 3. Kaip Dovydas reagavo užkluptas didelių išbandymų?

³ Dovydas nesiekė aukštų postų, nepuoselėjo jokių ambicijų. Karaliumi jį pasirinko pats Jehova (1 Sam 16:1, 12, 13). Tačiau dėl to Dovydo gyvybei iškilo grėsmė. Kaip jis reagavo? Dovydas Jehovos nekaltino. Taip pat nesiskundė, kad stinga maisto ir tenka slapstytis olose. Priešingai, Dievo šlovei jis sudėjo gražią giesmę, – ko gero, būtent tada, kai glaudėsi Adulamo oloje. Dovydas dėkinga širdimi sakė: „Kas Jehovos ieško, gera nestokoja“ (Ps 34:10).

 4. Kokius klausimus aptarsime ir kodėl jie mums aktualūs?

⁴ Mūsų dienomis daugeliui Jehovos tarnų taip pat tenka kęsti nepriteklių.b Ypač nelengva pasidarė kilus COVID-19 pandemijai. Be to, žinome, kad netrukus žemę apims „didelis suspaudimas“ ir gyvenimas taps dar sunkesnis (Mt 24:21). Turėdami tai omenyje aptarkime keturis klausimus: kodėl Dovydas sakė, kad „gera nestokoja“? kodėl reikia pasitenkinti tuo, ką turime? kodėl galime neabejoti, kad Jehova mumis pasirūpins? ir kaip pasiruošti ateities įvykiams?

5, 6. Kodėl, sprendžiant iš Psalmyno 23:1–6, Dovydas pasakė, kad Dievo tarnas „gera nestokoja“?

⁵ Kodėl Dovydas pasakė, kad Jehovos tarnai „gera nestokoja“? Daugiau apie tai suprantame iš jo sudėtos 23 psalmės. (Perskaityk Psalmyno 23:1–6.) Dovydas ją pradeda panašiais žodžiais: „Jehova – mano Ganytojas, nieko man netrūksta.“ Toliau jis mini kai ką itin vertingo – Jehovos teikiamą dvasinę gerovę. Jo rūpestingasis Ganytojas vedė jį „teisumo takais“ ir ištikimai palaikė sunkiu metu. Tiesa, gyvenimas „vešliose ganyklose“ nebuvo lengvas, nerūpestingas. Būdavo ir niūrių dienų, kai Dovydas pasijausdavo tarsi eitų per „tamsiausią slėnį“ arba kai tekdavo susigrumti su nuožmiais priešais. Tačiau žinodamas, kad Jehova šalia, Dovydas giedojo: „Nieko pikta nebijau, nes tu su manimi.“

⁶ Taigi žodžius, kad „gera nestokoja“, Dovydas ištarė visai pagrįstai. Nors tuo laiku Jehova padėjo jam apsirūpinti tik elementariais materialiniais dalykais, jis mokėjo tuo tenkintis. Svarbiausia, dvasiškai Dovydas nieko nestokojo ir jo ryšys su Dievu buvo tvirtas. Jis džiaugėsi, kad Jehova jį laimina ir saugo.

 7. Koks išmėginimas, kaip rašoma Luko 21:20–24, teko pirmojo amžiaus Judėjos krikščionims?

⁷ Dovydo žodžiai padeda suprasti, kaip dera žiūrėti į materialines gėrybes. Nors jos daro gyvenimą malonesnį, neturėtų tapti mūsų pagrindiniu siekiu. Prisiminkime, kaip teisingas požiūris į turtą padėjo pirmojo amžiaus Judėjos krikščionims. (Perskaityk Luko 21:20–24.) Jėzus jiems sakė, kad pamatę „Jeruzalę apsuptą karo stovyklų“ visi bėgtų į kalnus, gelbėtų savo gyvybę. Pagalvok, kiek daug tenykščiams krikščionims teko palikti. Seniau viename Sargybos bokšto straipsnyje buvo rašoma: „Jie paliko laukus bei namus ir net nepasiėmė savo turto. Tikėdami Jehovos apsauga bei parama, jie laikė Dievo garbinimą svarbesniu už viską.“

 8. Ką pamokančio įžvelgiame iš pirmojo amžiaus Judėjos krikščionių istorijos?

⁸ Ką pamokančio įžvelgiame iš tų laikų įvykių? Tame pačiame Sargybos bokšto straipsnyje komentuojama: „Ateityje gali būti išbandymų dėl mūsų požiūrio į materialines vertybes: ar jos svarbesnės negu visų, esančių Dievo pusėje, būsimas išgelbėjimas? Taip, bėgti galbūt reikš mums tam tikrus sunkumus bei praradimus. Mes turėsime būti pasiruošę daryti, ką tik prireiktų, kaip pirmojo amžiaus krikščionys, pabėgę iš Judėjos.“c

 9. Kokiais žodžiais apaštalas Paulius stiprino krikščionių tikėjimą?

⁹ Ar įsivaizduoji, kaip buvo nelengva Judėjos krikščionims palikti užgyventą turtą ir viską pradėti nuo nulio? Aišku, jie neabejojo, kad būtiniausiais poreikiais Jehova pasirūpins. Dar prieš penkerius metus apaštalas Paulius norėdamas sustiprinti brolių ir sesių tikėjimą rašė: „Tenebūna jūsų gyvenime godumo pinigams, pasitenkinkite tuo, ką turite. Dievas juk yra pasakęs: „Aš niekada tavęs nepaliksiu ir niekada tavęs neapleisiu.“ Todėl galime juo visiškai pasitikėti ir sakyti: „Jehova mano padėjėjas, aš nebijosiu. Ką gali padaryti man žmogus?“ (Hbr 13:5, 6). Tiems, kurie kliovėsi Dievo pagalba, buvo lengviau priprasti prie vargingesnio gyvenimo svečioje vietoje. Apaštalo žodžiai turėtų įkvėpti tokio pasitikėjimo ir mums.

10. Kokia buvo Pauliaus laimės paslaptis?

¹⁰ Panašus apaštalo pamokymas užrašytas laiške Timotiejui: „Turėdami maisto ir drabužį būkime patenkinti“ (1 Tim 6:8). Ar tai reiškia, kad negalime skaniai pavalgyti, įsigyti jaukaus būsto, pirkti naujų drabužių? Ne. Apaštalas tiesiog norėjo paraginti net sunkiomis aplinkybėmis džiaugtis tuo, ką turime (Fil 4:12). Tai buvo Pauliaus laimės paslaptis. Didžiausias mūsų turtas yra geri santykiai su Dievu, o ne kokia nors materialinė vertybė (Hab 3:17, 18).

11. Ko pasimokome iš Mozės žodžių izraelitams?

¹¹ Dievas mato, kad to, ko norime, mums galbūt visai nereikia. Prisimink, ką Mozė pasakė izraelitams po jų klajonių dykumoje: „Jūsų Dievas Jehova laimino visa, ką darėte, lydėjo jus kiekviename žingsnyje, kai ėjote per šią plačią dykumą. Visus 40 metų Jehova, jūsų Dievas, buvo su jumis ir jūs nieko nestokojote“ (Įst 2:7). Jehova savo tauta rūpinosi. Žmonės turėjo maisto ir jų drabužiai – tie patys, su kuriais paliko Egiptą, – nesusidėvėjo (Įst 8:3, 4). Kai kas skundėsi, kad gyvena skurdžiai, o Mozė priminė, kad būtiniausių dalykų izraelitai nepristigo. Tad mokykimės būti patenkinti ir dėkingi už visa, ką iš Jehovos gauname, net jei tenka gyventi labai kukliai. Tada jis mumis džiaugsis.

12. Kas rodo, kad Dovydas kliovėsi ne savimi, o Jehova?

¹² Dovydas žinojo, kad savo ištikimus tarnus Jehova labai myli ir jais rūpinasi. Tuo metu, kai grėsė mirtinas pavojus, jis savo sudėtoje giesmėje išreiškė įsitikinimą, kad „aplinkui tuos, kurie Jehovos bijo“, budi angelas (Ps 34:7). Galimas dalykas, apie angelą jis čia kalbėjo kaip apie kovotoją, atvirame lauke stebintį ar nesiartina priešas. Dovydas pats buvo prityręs karys, gerai mokėjo naudotis svaidykle ir kalaviju. Be to, Jehova paskyrė jį būsimuoju tautos karaliumi. Tačiau savo gebėjimais ir įgūdžiais jis nesikliovė (1 Sam 16:13; 24:12). Dovydas pasitikėjo Jehova ir neabejojo, kad tuos, kurie jo bijo, išgelbės angelas. Aišku, mūsų stebuklingai niekas neapsaugos. Bet jeigu kliaujamės savo Dievu, amžiams tikrai nepražūsime.

13. Kodėl Gogui iš Magogo atrodys, kad esame bejėgiai, ir kodėl jo neišsigąsime? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹³ Jau artimoje ateityje mūsų pasitikėjimas Jehovos gelbstinčia galia bus išmėgintas. Kai tautų aljansas, Biblijoje pavadintas Gogu iš Magogo, puls Dievo tarnus, atrodys, kad mūsų gyvybė pavojuje. Kaip tada bus svarbu nė akimirką nesuabejoti, kad Jehova gali mus išvaduoti ir kad jis tai padarys! Kadangi niekada nesimokėme kariauti ir nesinaudojome ginklais, priešininkų akyse būsime tarsi bejėgės avys, kurių niekas nesaugo (Ez 38:10–12). Bet jie neturi dvasinio regėjimo ir nematys to, ką mes matysime, – daugybės angelų, susibūrusių ginti Dievo tautos. Kaip tie užpuolikai bus priblokšti, kai dangaus kareivijos atskubės mums į pagalbą! (Apr 19:11, 14, 15)

14. Kaip galime būsimiems išbandymams pasiruošti?

¹⁴ Kaip tiems įvykiams pasiruošti? Pirmiausia, ugdykimės deramą požiūrį į materialinius dalykus. Nepamirškime, kad vieną dieną visko neteksime. Būkime patenkinti tuo, ką turime, ir labiau už viską branginkime draugystę su Jehova. Kuo geriau savo dangiškąjį Tėvą pažinsime, tuo tvirčiau būsime įsitikinę, kad jis mus nuo Gogo iš Magogo apgins.

15. Kaip Dovydas išsiugdė pasitikėjimą Jehova?

¹⁵ Prisiminkime, kas padėjo Dovydui atlaikyti įvairiausius išbandymus. Tai galime įžvelgti iš šių jo žodžių: „Ragaukit ir patirkit, koks geras Jehova. Laimingas tas žmogus, kuris prie Dievo glaudžiasi!“ (Ps 34:8). Dovydas Dievo gelbstinčią galią patyrė ne kartą. Pavyzdžiui, jaunystėje, išėjęs į dvikovą su filistinų milžinu Galijotu, jis tam grėsmingam kovotojui tvirtai pasakė: „Šiandien pat Jehova atiduos tave man į rankas“ (1 Sam 17:46). Vėliau, kai Dovydas stojo tarnauti karaliui Sauliui, šis, pavydo užvaldytas, vis kėsinosi jaunuolį nužudyti, tačiau „su Dovydu buvo Jehova“ (1 Sam 18:12). Taigi Dovydas nė kiek neabejojo, kad kilus naujiems išmėginimams jo dangiškasis Tėvas, kaip visada, atskubės į pagalbą.

16. Pateik pavyzdį, kaip galime įsitikinti, kad Jehova mumis rūpinasi.

¹⁶ Jeigu Jehovos pagalba ir vadovavimu kliausimės jau dabar, pasitikėsime juo ir ateityje. Tarkim, darbdavio prašai suteikti laisvadienių ar pakoreguoti darbo grafiką, kad galėtum dalyvauti suvažiavime ar kongrese, lankyti visas bendruomenės sueigas arba daugiau laiko skirti tarnybai. Kaip tada, jeigu jis nesutinka daryti jokių nuolaidų? Ar nepristigsi tikėjimo, kad Jehova tavęs nepaliks ir pasirūpins būtiniausiomis reikmėmis? (Hbr 13:5) Daugelis visalaikių tarnų galėtų papasakoti, kaip Jehova ne kartą jiems padėjo pačiu laiku. Jehova tikrai yra ištikimas Dievas.

17. Kokie žodžiai parinkti 2022 metų citata ir kodėl jie mums labai aktualūs?

¹⁷ Jehova su mumis, tad neturime ko bijoti. Jeigu visomis jėgomis stengiamės vykdyti Dievo valią, jis mūsų nepaliks. Vadovaujančioji taryba, norėdama paskatinti mus visus ruoštis būsimiems sunkumams ir kliautis Jehovos globa, 2022 metų citata parinko žodžius iš Psalmyno 34:10: „Kas Jehovos ieško, gera nestokoja.“