Mokykis gėrėtis Dievo Žodžiu

LAIMINGAS žmogus, kuris „džiaugiasi Viešpaties Įstatymu“. Toks žmogus Dievo Žodį „pusbalsiu skaito... dieną bei naktį“ (Ps 1:1, 2; Jr). Ar tu jauti tokį džiaugsmą? Ką gali daryti, kad Dievo Žodis teiktų dar daugiau pasigėrėjimo?

Stenkis ne vien skaityti žodžius. Bandyk įsivaizduoti tai, apie ką skaitai. Mintyse girdėk veikėjų balsus. Skaitydamas pirmuosius Biblijos skyrius, klausykis kalbos paties Jehovos, ruošiančio žemę gyventi žmogui. Išgirsk, kaip jis sako savo Sūnui, darbų Patikėtiniui: ‛Atėjo laikas sukurti žmones.’ Mintyse įsivaizduok Adomo ir Ievos maištą, Dievo nuosprendį jiems ir jų išvarymą iš Rojaus (Pradžios 1—3 sk.). Pajusk pagarbią baimę skaitydamas, kaip balsas iš dangaus patvirtina Jėzų Kristų esant Dievo Sūnų, jo numylėtinį, siųstą žemėn atiduoti gyvybės už žmoniją (Mt 3:16, 17). Mėgink įsivaizduoti apaštalo Jono reakciją išgirdus Jehovą sakant: „Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21:5) Tada skaityti Dievo Žodį bus tikras pasigėrėjimas!

Skaityk įkvėptą Raštą kasdien ir pažinsi Jehovą — didį ir pagarbos vertą Asmenį. Tave stipriai trauks prie Jo, nes jis myli mus, gailestingai elgiasi su mumis, padeda, jeigu nuolankiai stengiamės vykdyti jo valią, ir parodo, kaip džiaugtis viskuo, ką darome (Joz 1:8; Ps 8:2 [8:1, Brb]; Iz 41:10).

Kuo ilgiau skaitysi Bibliją, tuo didesnį pasitenkinimą jausi augdamas Dievo valios pažinimu. Tačiau visa tai pranoks kitoks džiaugsmas. Kai įgytos žinios padės išmintingai spręsti problemas, pasijusi kaip psalmininkas, pasakęs: „Nuostabūs tavo įsakai, todėl jų laikausi“ (Ps 119:129). Be to, tau bus džiugu išsiaiškinti Rašto principus, kurie padės formuoti mąstyseną ir troškimus pagal Dievo valią (Iz 55:8, 9).

Biblijoje yra moralinės gairės, apsaugančios mus nuo žalos ir nurodančios teisingą kelią. Skaitydami ją suvokiame aiškią tiesą: Jehova kaip Tėvas žino, kokių sunkumų galime patirti pasidavę netobulo kūno troškimams. Jis nenori, kad kentėtume siaubingas pasekmes, kurios neišvengiamos pažeidus jo aukštas moralės normas. Jis rūpinasi mumis ir trokšta, kad pasirinktume geriausią kelią. Skaitydami jo Žodį labiau suvokiame, kokia palaima turėti tokį Dievą ir dangiškąjį Tėvą.

Apie žmogų, kasdien skaitantį Dievo Žodį, psalmininkas pasakė: „Kad ir ką jis darytų, jam sekasi“ (Ps 1:3). Nors mes netobuli, nors gyvename Šėtono valdomoje sistemoje ir esame jo taikinys, nuolat skaitydami Dievo Žodį bei pritaikydami jo principus, išlaikysime gerus santykius su Jehova.

Kadangi esame slegiami šios senosios sistemos, Kūrėjo mintys, jei kasdien nors trumpą akimirką jas apsvarstome, gali sustiprinti mus. Kai kurie, įkalinti už tikėjimą, tenkindavosi vos keliomis Rašto nuotrupomis, rastomis laikraščių straipsniuose. Jie išsikirpdavo jas, įsimindavo ir nuolat apmąstydavo. Jehova laimino jų pastangas, nes jie sėmėsi iš Dievo Žodžio tiek žinių, kiek leido sąlygos (Mt 5:3). Tačiau mes turime daug daugiau laisvės. Neturime manyti, kad, prabėgomis perskaitę kokią Biblijos eilutę kartą per dieną, susilauksime stebuklo. Tačiau jeigu svarbiausia mums bus kasdien perskaityti Biblijos ištrauką, ją apmąstyti ir pritaikyti gyvenime, būsime palaiminti.

Vis dėlto net ir geriausi mūsų planai kartais žlunga. Tuomet pirmumą teikiame tam, kas iš tikrųjų svarbu. Pavyzdžiui, tyčia be vandens mes nebūtume nė dienos ar dviejų. Taip turėtų būti ir su tiesos vandeniu: kad ir kas mums atsitiktų, turime rasti nors truputį laiko juo atsigaivinti (Apd 17:11).

Ar esi perskaitęs visą Bibliją? Kai kuriems atrodo pernelyg sunku skaityti ištisai nuo Pradžios knygos iki Apreiškimo. Daugelis žmonių, norėjusių perskaityti visą Bibliją, pradėjo nuo Krikščionių graikiškųjų raštų. Kodėl? Gal todėl, kad jiems buvo lengviau suprasti, kaip pritaikyti tuos raštus einant Kristaus pėdomis. O gal ir dėl to, kad Krikščionių graikiškieji raštai trumpesni — tik truputį daugiau nei ketvirtadalis Biblijos. Bet pabaigę skaityti šias 27 įdomias knygas, jie sutelkė dėmesį ir su džiaugsmu gilinosi į 39 Hebrajiškųjų raštų knygas. Baigę jas, jie nusistatė reguliarų Biblijos skaitymo tvarkaraštį: vėl skaitė Krikščionių graikiškuosius raštus ir nebesustojo. Tebus ir tavo nuolatinis įprotis kasdien skaityti Dievo Žodį.

Ar yra tavo šeimoje ar susirinkime negalinčių skaityti? Kodėl nepasisiūlius tam asmeniui reguliariai skaityti Bibliją? Būtų nauda ir tau, ir jam, nes jis galėtų apmąstyti, ką girdi, ir pritaikyti savo gyvenime (Apr 1:3).

Per laiką galbūt kils konkrečių sumanymų dėl Biblijos skaitymo. Pavyzdžiui, tu norėsi geriau suprasti, kaip siejasi atskiros Biblijos dalys. Jeigu tavo Biblijos vertime yra nuorodų į gretutines Rašto eilutes, jos padės rasti naudingų istorinių detalių ir nukreips į analogiškus pranešimus. Iš jų geriau įžvelgsi, kokios aplinkybės paskatino parašyti atskiras psalmes bei Jėzaus Kristaus apaštalų laiškus. Knygoje „Rašto supratimas“ (anglų k.) yra gausybė svarbios informacijos apie Rašte minimus žmones, vietoves ir asmenybių bruožus. Lentelėse aprašytas Biblijos pranašysčių išsipildymas, nurodyta, kokie karaliai ir pranašai gyveno vienu metu, pateiktos apytikrės daugelio Biblijos įvykių datos.

Apmąstydamas, ką perskaitai, suprasi, kodėl Dievo tautoje susiklostydavo tam tikros aplinkybės. Taip pat sužinosi, kodėl Jehova su ja vienaip ar kitaip elgdavosi. Be to, suvoksi, kaip Jehova vertina vyriausybių, tautų bei atskirų žmonių poelgius. Taip geriau perprasi Dievo mąstyseną.

Biblijos istorija bus įdomesnė, jeigu įsivaizduosi regioną, kuriame kas nors vyko. Biblijos šalių žemėlapiuose parodyta geografinė vietovių padėtis ir nuotoliai. Pavyzdžiui, maždaug kurioje vietoje izraelitai perėjo Raudonąją jūrą? Koks buvo Pažadėtosios žemės plotas? Kiek toli tarnaudamas žemėje nukeliavo Jėzus? Kokius gamtovaizdžius matė Paulius savo misionieriškose kelionėse? Žemėlapiuose ir geografiniuose aprašymuose pateiktos detalės pagyvins tavo skaitymą. Kur galėtum rasti Biblijos šalių žemėlapius? Keletas jų yra „Šventojo Rašto Naujojo pasaulio vertime“.a Knygoje „Rašto supratimas“ yra apie 70 žemėlapių, o pirmojo tomo pabaigoje įdėtas žemėlapių indeksas. Kitus žemėlapius rasi pasinaudojęs „Sargybos bokšto leidinių indeksu“. Jeigu šie šaltiniai tau neprieinami, skaitydamas Bibliją naudokis žemėlapiais, spausdinamais Sargybos bokšto žurnaluose.

Hebrajiškuosiuose raštuose karalius Dovydas liaupsino Jehovą tokiais žodžiais: „Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!“ (Ps 139:17, Brb) Krikščionių graikiškuosiuose raštuose apaštalas Paulius šlovino Jehovą, nes jis „sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide“ (2 Kor 4:6). Dovydas ir Paulius gyveno skirtingais šimtmečiais; vis dėlto jie abu mėgavosi Dievo Žodžiu. Ir tu gali mėgautis, jeigu skiri laiko perskaityti tai, ką Jehova pranešė mums savo įkvėpto Žodžio puslapiuose.