Aukštinkime Jehovos vardą drauge

„Skelbkite su manimi Viešpaties didybę, aukštinkime jo vardą drauge!“ (PSALMYNO 34:4 [34:3, Brb]).

1. Kokį puikų pavyzdį rodė Jėzus tarnaudamas žemėje?

TAI vyko Jeruzalėje, vieno namo aukštutiniame kambaryje. Čia 33 m. e. m. nisano 14-osios vakarą Jėzus drauge su apaštalais giedojo gyriaus giesmes Jehovai (Mato 26:30). Nors jis taip darydavo ir anksčiau, šį susibūrimą ypač tiko užbaigti giesme. Nuo savo žemiškos tarnystės pradžios iki jos pabaigos Jėzus aukštino dangiškąjį Tėvą ir uoliai garsino jo vardą (Mato 4:10; 6:9; 22:37, 38; Jono 12:28; 17:6). Jis tartum kartojo malonų psalmininko raginimą: „Skelbkite su manimi Viešpaties didybę, aukštinkime jo vardą drauge!“ (Psalmyno 34:4 [34:3, Brb]). Koks puikus pavyzdys mums!

2, 3. a) Iš kur žinome, kad 34 psalmė yra pranašiška? b) Ką aptarsime šiame ir kitame straipsniuose?

² Praėjus vos keliolikai valandų nuo tada, kai Jėzus su sekėjais baigė giedoti giesmes, apaštalas Jonas regėjo jau visai ką kita. Jo Mokytojas buvo prikaltas ant kančių stulpo. Greta kabojo du nusikaltėliai. Abiejų blauzdas romėnų kareiviai sulaužė, kad greičiau mirtų. Bet Jėzaus kojų nežalojo, nes matė, kad jo gyvybė jau užgeso. Jonas rašė, jog taip išsipildė, kas toliau pasakyta 34 psalmėje: „Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas“ (Jono 19:32-36; Psalmyno 34:21 [34:20, Brb]).

³ Cituojamoje psalmėje išsakyta daug minčių, naudingų krikščionims. Tad šiame ir kitame straipsniuose apžvelgsime aplinkybes, kuriomis Dovydas sukūrė 34 psalmę, ir aptarsime jos mintis, iš kurių galime semtis stiprybės.

Dovydas bėga nuo Sauliaus

4. a) Kodėl Dovydas buvo pateptas būsimuoju Izraelio karaliumi? b) Kodėl Saulius „labai pamilo“ Dovydą?

⁴ Dovydo jaunystėje Izraelį valdė Saulius. Tačiau valdovas tapo neklusnus Jehovai ir prarado jo malonę. Todėl pranašas Samuelis pasakė Sauliui: „Šiandien Viešpats atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir atidavė tavo artimui, kuris geresnis už tave“ (1 Samuelio 15:28). Tautos karaliumi Jehova liepė pranašui patepti Dovydą, jauniausią Jesės sūnų. Praradusį Dievo dvasią Saulių vargindavo slogi nuotaika. Puikus muzikas Dovydas buvo pakviestas į Gibėją groti karaliui — taip išblaškydavo jo niūrias mintis. „Saulius jį labai pamilo“ (1 Samuelio 16:11, 13, 21, 23).

5. Kodėl Sauliaus požiūris į Dovydą pasikeitė ir ką šiam teko daryti?

⁵ Laikas ėjo ir Jehova parodė esąs su Dovydu. Jis padėjo jaunuoliui nugalėti filistinų milžiną Galijotą ir įkvėpė daugeliui kitų žygdarbių, už kuriuos izraelitai šlovino savo didvyrį. Saulius Jehovos laiminamam Dovydui pradėjo pavydėti, net ėmė jo nekęsti. Dukart, kai Dovydas skambino arfa Sauliui, šis sviedė į jį ietį. Bet jaunuoliui pavyko išsisukti. O paskui, po trečio Sauliaus pasikėsinimo, būsimasis Izraelio karalius suprato, jog reikia slėptis. Sauliui ir toliau bandant jį sugauti ir nužudyti, Dovydas galiausiai pabėgo iš Izraelio (1 Samuelio 18:11; 19:9, 10).

6. Kodėl Saulius įsakė išžudyti visus Nobo gyventojus?

⁶ Skubėdamas iš Izraelio, Dovydas apsistojo Nobe, mieste, kuriame buvo Jehovos padangtė. Drauge bėgo keletas jaunų vyrų ir jiems reikėjo pasistiprinti. Saulius sužinojo, kad vyriausiasis kunigas davė bėgliui ir jo draugams maisto ir kalaviją, kurį Dovydas buvo paėmęs iš nukauto Galijoto. Įtūžęs valdovas išžudė visus miesto gyventojus, tarp jų ir 85 kunigus (1 Samuelio 21:2, 3 [21:1, 2, Brb]; 22:12, 13, 18, 19; Mato 12:3, 4).

Vėl pavyksta išvengti mirties

7. Kodėl Gatas buvo Dovydui nesaugi vieta slėptis?

⁷ Iš Nobo Dovydas leidosi apie 40 kilometrų į vakarus, pasiekė filistinų kraštą ir norėjo prisiglausti pas karalių Achišą Gate, Galijoto tėviškėje. Galbūt manė, jog čia Saulius jo neatsivys. Bet bėglį tuoj pat atpažino tos šalies valdovo tarnai. Kai Dovydas tai nugirdo, „Gato karaliaus Achišo labai bijojo“ (1 Samuelio 21:11-13 [21:10-12, Brb]).

8. a) Kas 56 psalmėje rašoma apie tai, ką Dovydas išgyveno Gate? b) Kaip Dovydas vos išvengė mirties?

⁸ Filistinai suėmė Dovydą. Matyt, tuo laiku jis ir sudėjo nuoširdžią psalmę, kurioje šaukėsi Jehovos: „Supilk mano ašaras į savo ąsotį!“ (Psalmyno 56:1, 9 [56:8 ir prierašas, Brb]). Jo žodžiai rodė tikėjimą, kad Jehova neapleis bėdoje, bet meilingai pasirūpins ir apsaugos. Čia Dovydas sumanė, kaip apgauti filistinų karalių, — apsimetė pamišėliu. Jį pamatęs, Achišas subarė savo tarnus, kam atvedė tokį beprotį. Taigi Jehova palaikė Dovydo sumanymą. Bėglį išvarė iš miesto; taip jis ir šįkart per plauką išvengė mirties (1 Samuelio 21:14, 15 [21:13-15, Brb]).

9, 10. Kokios aplinkybės paskatino Dovydą sudėti 34 psalmę ir ką jis, matyt, turėjo omenyje kurdamas šią giesmę?

⁹ Biblijoje nepasakyta, ar Dovydo draugai buvo su juo Gate, ar iš gretimų Izraelio kaimų stebėjo, kas dėsis toliau. Bet galiausiai Dovydas vėl susiėjo su jais ir visi tikriausiai džiaugėsi sužinoję, kaip Jehova dar sykį jį išvadavo. Šis įvykis įkvėpė sukurti 34 psalmę, kaip rodo jos pirma eilutė (K. Burbulio vertime prierašas). Pirmose aštuoniose eilutėse Dovydas šlovina Dievą už išvadavimą ir ragina bendražygius aukštinti Jehovą kaip savo tautos Didįjį Gelbėtoją (Psalmyno 34:4, 5, 8 [34:3, 4, 7, Brb]).

¹⁰ Dovydas su vyrais pasislėpė Izraelio kalnuose, Adulamo oloje, apie 15 kilometrų į rytus nuo Gato. Prie jo dėjosi izraelitai, nepatenkinti karaliaus Sauliaus valdžia (1 Samuelio 22:1, 2). Juos, matyt, Dovydas ir turėjo omenyje sakydamas tai, ką skaitome Psalmyno 34:9-23 [34:8-22, Brb]). Tose eilutėse užrašyti priminimai svarbūs ir mums, tad naudinga išsamiau aptarti šią gražią psalmę.

Ar tavo didžiausias troškimas toks pat kaip Dovydo?

11, 12. Kokios yra paskatos nuolat girti Jehovą?

¹¹ „Visuomet Viešpatį garbinsiu, jo šlovė nuolat bus mano lūpose“ (Psalmyno 34:2 [34:1, Brb]). Būdamas benamis, Dovydas tikriausiai turėjo daug vargų, bet iš pacituotų žodžių matyti, jog kasdieniai rūpesčiai neužgožė jo ryžto šlovinti Jehovą. Koks puikus pavyzdys mums, kai slegia sunkumai! Ar esame mokykloje, ar darbe, ar su bendratikiais, ar skelbimo tarnyboje, labiausiai turėtume trokšti aukštinti Jehovą. Tik pagalvok apie visa, už ką dera jį girti. Kokią begalę dalykų sužinome iš jo nuostabios kūrinijos! O kiek jo padaryta per savo organizacijos žemiškuosius tarnus! Taip pat matome, kokius didžius darbus Jehova įgalina atlikti savo ištikimus garbintojus, nors šie ir netobuli. Argi tai ne pranašiau už pasaulio dievinamų žmonių darbus? Tikriausiai pritarsi Dovydo žodžiams: „Nėra tokio kaip tu tarp dievų, Viešpatie! Nė vienas nėra padaręs, ką tu padarei“ (Psalmyno 86:8).

¹² Jehovos neprilygstami darbai skatina mus, kaip kadaise Dovydą, nuolat jį aukštinti. Taip pat mus uždega žinia, kad Dievo Karalystė jau atiduota Dovydo Įpėdiniui, Jėzui Kristui (Apreiškimo 11:15). Tad šios santvarkos pabaiga arti. Pasaulio gyventojams — o jų jau daugiau kaip šeši milijardai — gresia pavojus. Kaip niekad anksčiau būtina pasakoti, ką gera netrukus duos žmonėms Dievo Karalystė, ir padėti jiems kartu su mumis girti Jehovą. Todėl mums gyvenime svarbiausia turėtų būti kiekviena palankia proga raginti visus, kol nevėlu, priimti šią „gerąją naujieną“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972).

13. a) Kuo Dovydas didžiavosi ir ką dėl tokios savo nuostatos patraukė prie Dievo? b) Kaip šiandien romieji patraukiami į krikščionių bendruomenę?

¹³ „Aš didžiuojuosi Viešpačiu; romieji girdės tai ir džiaugsis“ (Psalmyno 34:3 [34:2, Brb]). Dovydas jokiais savo laimėjimais nesididžiavo. Pavyzdžiui, nesigyrė, jog pergudravo Gato karalių, nes žinojo, kad buvo saugojamas Jehovos ir ištrūko jo padedamas (Patarlių 21:1). Taigi Dovydas didžiavosi ne savimi, o Jehova. Taip darydamas, patraukė romiuosius prie Dievo. Jėzus irgi aukštino savo dangiškojo Tėvo vardą ir tai skatino nuolankius, linkusius mokytis žmones glaustis prie Dievo. Šiandien visų tautų romiuosius traukte traukia įvairiatautė pateptųjų krikščionių bendruomenė, kuriai vadovauja Jėzus (Kolosiečiams 1:18). Tokių romiųjų širdys nelieka abejingos, kai girdi, kaip nuolankūs Dievo tarnai šlovina jo vardą ir klausosi Biblijos žinios, kurią šventoji dvasia padeda jiems perprasti (Jono 6:44; Apaštalų darbų 16:14).

Mūsų tikėjimą stiprina sueigos

14. a) Ar Dovydas vienas pats šlovindavo Jehovą? b) Kaip sekant Jėzumi dera šlovinti Dievą?

¹⁴ „Skelbkite su manimi Viešpaties didybę, aukštinkime jo vardą drauge!“ (Psalmyno 34:4 [34:3, Brb]). Dovydas norėjo šlovinti Jehovą ne vienas pats. Aukštinti Dievo vardą jis maloniai kvietė ir draugus. Jėzus Kristus, Didesnysis Dovydas, irgi su džiaugsmu girdavo Jehovą viešai — savo miesto sinagogoje, per iškilmes Jeruzalės šventykloje, sekėjų būryje (Luko 2:49; 4:16-19; 10:21; Jono 18:20). Kaip gera sekant Jėzumi visomis tinkamomis progomis šlovinti Jehovą sykiu su bendratikiais ir ypač dabar, kai dar aiškiau įžvelgiame „besiartinančią dieną“! (Hebrajams 10:24, 25)

15. a) Kaip Dievo artumą patyrusio Dovydo žodžiai paveikė jo šalininkus? b) Kuo mums naudingos krikščionių sueigos?

¹⁵ „Kreipiausi į Viešpatį, ir jis man atsakė, išgelbėjo iš visų mano baimių“ (Psalmyno 34:5 [34:4, Brb]). Kaip svarbu buvo Dovydui sulaukti atsakymo! Todėl toliau jis kalba: „Vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo“ (Psalmyno 34:7 [34:6, Brb]). Bendraudami su tikėjimo broliais ir sesėmis, galime papasakoti, kaip Jehova ne sykį padėjo ištverti sunkius mėginimus. Tai stiprina mūsų draugų tikėjimą, kaip kadaise Dovydo žodžiai jo šalininkų tikėjimą. Šie, pasak psalmininko, „žvelgė į [Jehovą] ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti“ (Psalmyno 34:5, Brb). Tiems nuo Sauliaus bėgusiems vyrams neteko kęsti gėdos. Jie neabejojo, kad Dievas remia Dovydą, todėl jų akys spindėjo. Taip ir šiandien tiek susidomėję tiesa žmonės, tiek seniai jos keliu žengiantys krikščionys viliasi Jehovos parama. Kadangi jauste jaučia Dievo petį, jų veidai švyti ir byloja apie ryžtą likti ištikimiems.

Būk dėkingas už angelų paramą

16. Kaip Jehova per angelus mus gelbsti?

¹⁶ „Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos“ (Psalmyno 34:7, Brb). Dovydas nemanė, jog vien jį Dievas gelbsti. Jis, tiesa, buvo Jehovos pateptasis, būsimas Izraelio karalius, bet žinojo, kad Dievas siunčia angelus į pagalbą visiems ištikimiems savo garbintojams — tiek žymiems, tiek paprastiems. Ir šiais laikais tikrieji krikščionys yra patyrę tokią paramą. Nacistinėje Vokietijoje, Angoloje, Malavyje, Mozambike ir kitose šalyse valdžia buvo užsimojusi išnaikinti Jehovos liudytojus iki vieno. Bet tokios užmačios nuėjo niekais. Mūsų bendratikiai toliau ten klesti ir visi draugėje aukština Dievo vardą. Kas juos gelbėjo? Per šventuosius angelus Jehova vadovauja savo tarnams ir juos saugo (Hebrajams 1:14).

17. Kaip Dievo angelai mums padeda?

¹⁷ Negana to, angelai gali viską pakreipti taip, kad tie, kurie verčia Jehovos tarnus suklupti, praranda savo vietą jo tautoje (Mato 13:41; 18:6, 10). Mes dažnai turbūt nė nenumanome, kaip angelai pašalina kliūtis, trukdančias mums tarnauti Dievui, ir apsaugo nuo visko, kas sugadintų santykius su juo. Svarbiausia, jie veda mus, kai skelbiame „amžiną gerąją naujieną“ visiems žmonėms, taigi ir gyvenantiems ten, kur garsinti tiesą pavojinga (Apreiškimo 14:6, NW). Biblija pagrįstuose Jehovos liudytojų leidiniuose neretai būna pasakojimų, liudijančių apie angelų pagalbą.a Tokių atvejų tiek daug, jog neįmanoma laikyti atsitiktinumais.

18. a) Ko reikia, kad angelai mums padėtų? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Angelų vedami ir saugomi, turime toliau aukštinti Jehovos vardą, net jeigu priešininkams tai nepatinka. Nepamirškime, kad Dievo angelai „stovyklauja“ aplink „tuos, kurie Jo bijo“. Ką reiškia bijoti Dievo? Ir kaip galime ugdytis tokią savybę? Kodėl meilingasis Dievas nori, kad jo bijotume? Tuos klausimus aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kokių mėginimų patyrė jaunasis Dovydas?

• Kaip ir Dovydui, kas mums turi labiausiai rūpėti?

• Koks tavo požiūris į krikščionių sueigas?

• Kaip Jehovos angelai mums padeda?

[Žemėlapis 21 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Rama

Gatas

Ciklagas

Gibėja

Nobas

Jeruzalė

Betliejus

Adulamas

Keila

Hebronas

Zifas

Horeša

Karmelis

Maonas

En Gedis

Druskos jūra

[Šaltinio nuoroda]

Žemėlapis: Based on maps copyrighted by Pictorial Archive (Near Eastern History) Est. and Survey of Israel

[Iliustracija 21 puslapyje]

Dovydui net persekiojamam rūpėjo aukštinti Jehovos vardą

[Iliustracija 23 puslapyje]

Krikščionių sambūriuose klausydami padrąsinančių pasakojimų stiprėjame tikėjimu