„Ramybės Dievas“ rūpinasi sielvartaujančiaisiais

BIBLIJOJE aiškiai sakoma, kad senovės laikais gyvenusiam Dovydui teko patirti sielvarto. Keletą metų jis gyveno kaip bėglys, negailestingai persekiojamas pikto ir užsispyrusio karaliaus, pasiryžusio jį nužudyti. Tą liūdną laikotarpį Dovydas slapstėsi atokiose vietovėse. Bet jis dar kai ką darė. Jis karštai meldėsi Jehovai išsakydamas savo nelaimę. „Dideliu balsu aš šaukiuos Viešpaties, — vėliau jis rašė apie savo sunkų išmėginimą. — Aš išlieju jo akivaizdoje savo susirūpinimą, patiesiu ties juo mano suspaudimą“ (Psalmių 141:2, 3).

Šiandien kai kas galėtų pasijuokti iš Dovydo pasitikėjimo Dievu. Jie pasakytų, kad malda — tai tik psichologinė parama ir ne kas kita kaip laiko eikvojimas. Tačiau Dovydas pasitikėjo Dievu ne be pagrindo, nes jo priešai galiausiai pražuvo. Prisimindamas savo išgyvenimą, Dovydas rašė: „Vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo suspaudimų“ (Psalmių 33:7). Tikrasis Dievas, į kurį Dovydas kreipėsi, kitoje vietoje vadinamas „ramybės Dievu“ (Filipiečiams 4:9; Žydams 13:20). Ar jis išlaisvins nuo sielvarto ir suteiks mums ramybę?

Jehova rūpinasi tavimi

Jehova nebūna nuošalyje, kai jo žmones ištinka nelaimė (Psalmių 33:16). Jis rūpinasi ne tik savo tarnų kaip grupės poreikiais, bet ir kiekvienu žmogumi, kuris jo bijosi. Per šventyklos atidarymą senovės Jeruzalėje Saliamonas maldavo Jehovą išklausyti, jei „melsis pažindamas savo slogą ir ligą atskiras žmogus ar visa tauta“ (2 Kronikų 6:29b; 6:29a, Brb red.). Anot Saliamono, kiekvienas žmogus kenčia kokį nors savo vargą. Vienam tai gali būti liga. Kitam — emocinis sielvartas. Kas nors galbūt sielvartauja dėl artimo žmogaus mirties. Nedarbas, ekonominiai sunkumai bei šeimos problemos taip pat yra plačiai paplitę vargai šiais sunkiais laikais.

Trumpai pagalvok apie „savo slogą ir ligą“. Kartais tu galbūt jautei tą patį, ką ir psalmininkas Dovydas; jis rašė: „Aš laukiau, kas pasigailėtų, bet tokio nebuvo, ir tokių, kurie paguostų, bet neradau.“ Tačiau tu gali būti tikras, kad Dievas rūpinasi tavo padėtimi, nes toliau toje pačioje psalmėje Dovydas rašė: „Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių“ (Psalmių 68:21; 69:33, Brb red.).

Taikydami Dovydo žodžius plačiąja prasme, galime būti tikri, kad žmonijos Kūrėjas išklauso maldas tų, kurie, vaizdžiai tariant, yra įkalinti savo varguose. Dar daugiau — jis remia juos sunkioje padėtyje. Atkreipk dėmesį į tolesnius žodžius, kurie rodo Jehovos gailestį sielvartaujantiesiems.

„Našlės ir našlaičio neskriausite. Jei juos pažeisite, šauksis į mane, ir aš išklausysiu jų šauksmą; užsidegs mano rūstybė“ (Išėjimo 22:22-24).

„Nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?!“ (Luko 18:7)

„Jis išvaduos beturtį, kurs jo šaukiasi, ir nelaimingąjį, kuriam nėra padėjėjo. Jis pasigailės vargšo ir beturčio ir gelbės beturčių gyvybę. Nuo skriaudos ir prispaudimo jis išvaduos juos, ir jo akyse bus brangus jų kraujas“ (Psalmių 71:12-14).

„Kas paliečia jus [Dievo tautą žemėje], paliečia mano akies vyzdį!“ (Zacharijo 2:8, Brb red.)

Tie keli pavyzdžiai rodo didelį mūsų Kūrėjo rūpinimąsi savo žmonių gerove. Todėl turime tvirtą pagrindą laikytis apaštalo Petro patarimo: „Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:7). Tačiau kaip Dievas padeda mums sielvarte?

Kaip Dievas padeda sielvartaujantiesiems

Sužinojome, kad Dovydas sielvartaudamas karštai meldė Dievą vadovavimo. Tuo pat metu jis ėmėsi iniciatyvos palengvinti padėtį sumaniai gelbėdamasis nuo persekiotojų. Todėl pasitikėjimas Jehova kartu su jo paties pastangomis įgalino Dovydą ištverti nelaimės metu. Ko mes galime pasimokyti iš to?

Kai užklumpa nelaimė, be abejo, tinka išmintingai imtis iniciatyvos tai problemai išspręsti. Pavyzdžiui, jei krikščionis tampa bedarbiu, ar jis nesistengs rasti darbą? O jei jis serga, argi jis nepasirūpins medicinine priežiūra? Iš tikrųjų net Jėzus, turėjęs galią išgydyti visokias ligas, pasakė, kad ‛ligoniams reikia gydytojo’ (Mato 9:12; palygink 1 Timotiejui 5:23). Žinoma, kai kurių vargų neįmanoma pašalinti; juos tiesiog reikia ištverti. Tačiau tikrasis krikščionis kentėjimo nelaiko privalumu kaip kai kurie žmonės. (Palygink 3 Karalių 18:28.) Jis verčiau imsis kokių tik gali priemonių savo nelaimei įveikti.

Tačiau tuo pat metu išmintinga maldoje pavesti tą dalyką Jehovai. Kodėl? Pirma, pasitikėjimas savo Kūrėju padeda mums „pasirinkti, kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:10). Pavyzdžiui, jei ieškome darbo, maldingas pasitikėjimas Dievu neleis mums užsiimti tuo, kas nesiderina su Biblijos principais. Mes taip pat vengsime ‛nuklysti nuo tikėjimo’ dėl meilės pinigams (1 Timotiejui 6:10, Brb red.). Iš tikrųjų, kai reikia rimtai apsispręsti, — dėl darbo arba kitokių gyvenimo dalykų, — turime laikytis Dovydo patarimo: „Mesk ant Viešpaties savo naštą, o jis palaikys tave: jis niekados neleis teisiajam svyruoti!“ (Psalmių 55:22, NTP)

Malda taip pat padeda mums išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, todėl nelaimė mūsų nepribloškia. Apaštalas Paulius rašė: „Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.“ Koks rezultatas? „Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Taip, ramybė, Dievo ramybė. Ta ramybė ‛pranoksta visokią išmintį’, todėl ji gali palaikyti mus, kai esame prislėgti kankinančių jausmų. Ji ‛sergsti mūsų širdis ir mintis’, taip padėdama mums vengti veikti skubotai ir neišmintingai, dėl ko gali padidėti mūsų vargas (Ekleziasto 7:7, Brb red.).

Maldos poveikis gali būti dar didesnis. Ji gali pakeisti padėtį. Apsvarstyk pavyzdį iš Biblijos. Kalėdamas Romoje, apaštalas Paulius skatino savo bendrakrikščionis melstis už jį. Kodėl? „Itin prašau melsti, — jis rašė jiems, — kad būčiau greičiau jums sugrąžintas“ (Žydams 13:19). Paulius žinojo, kad nepaliaujamos jo bendratikių maldos gali nulemti, kada jis bus paleistas (Filemonui 22).

Ar malda pakeis tavo nelaimės pasekmes? Taip gali būti. Tačiau mes turime suprasti, kad Jehova ne visada atsako į mūsų maldas taip, kaip mes galime tikėtis. Pavyzdžiui, Paulius daug kartų meldėsi dėl „dyglio kūne“ — galbūt dėl kokios nors fizinės problemos, susijusios su jo rega. Užuot pašalinęs tą vargą, Dievas pasakė Pauliui: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Korintiečiams 12:7-9).

Todėl kartais mūsų vargai nebus pašalinti. Veikiau mes turėsime progą įrodyti pasitikėjimą savo Kūrėju (Apaštalų darbai 14:22). Be to, mes galime būti tikri — jeigu Jehova ir nepašalins sielvarto, jis ‛padarys, kad galėtume atlaikyti išmėginimą’ (1 Korintiečiams 10:13). Taip, Jehova ne veltui vadinamas „visokios paguodos Dievu, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte“ (2 Korintiečiams 1:3, 4). Jis suteikia tai, ko reikia, kad ištvertume ir išliktume labai ramūs.

Netrukus — pasaulis be sielvarto!

Kūrėjas pažada, kad per savo Karalystę jis netrukus sunaikins žmonijos nelaimes. Kaip jis padarys tai? Pašalindamas Šėtoną Velnią, pagrindinį nelaimių sukėlėją bei pirmąjį ramybės priešą, Biblijoje vadinamą „šio amžiaus dievu“ (2 Korintiečiams 4:4, Brb red.). Bet greitu laiku jo valdžia žmonėms pasibaigs. Jo pašalinimas atvers duris nesuskaičiuojamoms palaimoms; jų susilauks tie, kurie bijo Dievo. Biblija pažada, kad Jehova „nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 21:1-4).

Ar pasaulio be sielvarto pažadas pernelyg puikus ir atrodo neįtikimas? Mes taip įpratę gyventi varge, kad sunku įsivaizduoti pasaulį be jo. Bet laisvė nuo baimės, nerimo, nelaimių yra kaip tik tai, ką Dievas numatė žmonėms sukurdamas juos, ir jo tikslas bus įgyvendintas (Izaijo 55:10, 11).

Tokia yra įvadiniame straipsnyje paminėtų Sonios, Fabianos ir Anės viltis. Sonią, kurios du sūnūs mirė nuo AIDS, labai nuramino Biblijos teikiama viltis — teisiųjų ir neteisiųjų prikėlimas (Apaštalų darbai 24:15). „Viena yra tikra, — sako ji, — mūsų viltis įveikia bet kokį skausmą.“

Dar tebegyvenusią našlaičių prieglaudoje Anę aplankė viena Jehovos Liudytoja. „Ji parodė man Jehovos vardą Biblijoje, — sako Anė, — ir aš verkiau iš džiaugsmo. Man labai reikėjo pagalbos ir aš sužinojau, kad yra Dievas, kuris rūpinasi mumis.“ Palikusi prieglaudą, Anė sutiko studijuoti Bibliją ir sužinojo daugiau apie Jehovos pažadus. Paskui ji paaukojo savo gyvenimą Jehovai ir simbolizavo tai krikštu. „Nuo tada aš ir toliau pasikliauju Jehova per maldą ir guodžiuosi būdama tikra, kad jis man padės.“

Fabiana taip pat susilaukė daug paguodos bei dvasinės ramybės savo varge, sužinojusi Dievo pažadus ateičiai. „Sužinoti tiesą iš Biblijos — tarsi išeiti iš labai tamsios bei niūrios vietos ir įeiti į švarų, šviesų ir malonų kambarį.“ (Palygink Psalmių 118:5, NW.)

O kaip ir kada ramybė iš tikrųjų įsigalės visoje planetoje? Skaitykime apie tai tolesniuose straipsniuose.

[Rėmelis 6 puslapyje]

Įvairios sielvarto priežastys

▪ Maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų baisiausiai skursta, o dar milijonai kitų gyvena nežmoniškomis sąlygomis, dėl kurių kyla grėsmė jų gyvybei.

▪ Daugiau negu 200 milijonų vaikų negauna pakankamai maisto.

▪ Kasmet dėl viduriavimo miršta maždaug trys milijonai vaikų, jaunesnių nei penkerių metų amžiaus.

▪ Infekcinės ligos pražudė apie 16,5 milijono žmonių vien tik 1993 metais. Iš tikrųjų šis skaičius gali būti didesnis, nes kai kuriose šalyse ligos nevienodai skirstomos pagal kategorijas.

▪ Apytikriai 500 milijonų žmonių turi kokių nors psichinių problemų.

▪ Jaunimo savižudybių procentas didėja sparčiau, palyginus su kuria nors kita amžiaus grupe.

▪ „Alkis ir nedarbas tapo pasaulio gėda, — rašoma žurnale The Unesco Courier. — Septyniose turtingiausiose pasaulio valstybėse yra 35 milijonai bedarbių; vien tik Brazilijoje yra 20 milijonų darbininkų, kurie net ir turėdami darbą negali prasimaitinti.“

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Malda gali sutelkti mūsų dėmesį į Dievo pažadą, kad bus pasaulis be sielvarto