Ar tu trokšti labiau atsidėti tarnybai?

„AŠ PYKAU ant Jehovos, — sako Lora. — Aš vis meldžiausi, kad jis padėtų mums išspręsti mūsų finansines problemas ir aš galėčiau toliau tarnauti pioniere, bet veltui. Galiausiai turėjau nutraukti savo pionierišką tarnybą. Turiu prisipažinti, kad pavydėjau tiems, kurie galėjo ją tęsti.“

Pagalvok taip pat, kaip buvo su Maiklu, tarnybiniu padėjėju, tarnaujančiu viename Jehovos Liudytojų susirinkime. Jis siekė prižiūrėtojo pareigų (1 Timotiejui 3:1, NW). Kadangi jo troškimas per keletą metų neišsipildė, jis taip įsižeidė, kad nebenorėjo būti siūlomas tai privilegijai. „Aš tiesiog būčiau negalėjęs pakelti dar vieno nusivylimo“, — sako jis.

Gal tu irgi patyrei ką nors panašaus? Gal tau teko atsisakyti pamėgtos teokratinės privilegijos? Pavyzdžiui, gal teko palikti pionieriaus, visalaikio Karalystės skelbėjo, tarnybą? O galbūt tu trokšti tam tikrų pareigų, kurios susirinkime patikėtos kitiems? Gali būti net taip, kad tu labai nori tarnauti Betelyje ar būti misionieriumi, bet tavo aplinkybės tam nepalankios.

„Atidedama viltis vargina sielą; patenkinamas troškimas — gyvybės medis“ (Patarlių 13:12). Taip gali būti ypač tada, kai tos privilegijos, kurių tikėjaisi tu, suteikiamos kitiems. Ar Dievo Žodis teikia supratimo, paguodos ir vilties patyrusiems tokį nusivylimą? Taip, teikia. 83-ioji psalmė kaip tik išreiškia jausmus vieno Jehovos tarno, kuris irgi negalėjo tarnauti Jehovai taip, kaip troško.

Levito dėkingumas

83-iąją psalmę sukūrė Korės sūnūs, levitai, kurie tarnavo Jehovos šventykloje ir didžiai vertino savo tarnystės privilegijas. „Kokia puiki tavo didingoji padangtė, o kareivijų Jehova! — sušuko vienas iš jų. — Trokšta, išsiilgus geidžia mano siela Viešpaties padangčių [„kiemų“, Brb red.]: mano širdis ir mano kūnas džiūgauja gyvajam Dievui“ (Psalmių 84:1, NW [83:2, ŠR]; 83:3).

Tas levitas taip troško tarnauti Jehovos šventykloje, kad net įprastas peizažas kelyje į Jeruzalę jam atrodė žavus. „Keliaudami išdegusiu slėniu, — sako jis, — jie šaltiniu jį paverčia“ (Psalmių 84:6, Brb red.). Taigi ta visuomet sausa sritis jo mintyse virsdavo puikiai drėkinamu rajonu.

Kadangi tas psalmininkas buvo kunigų klasei nepriklausantis levitas, jis galėjo tarnauti šventykloje tik vieną savaitę per šešis mėnesius (1 Kronikų 24:1-19; 2 Kronikų 23:8; Luko 1:5, 8, 9). Likusį savo laiką jis praleisdavo namuose, viename iš levitų miestų. Todėl jis giedojo: „Net ir žvirblis randa namus, kregždė — lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!“ (Psalmių 84:3, Brb red. [83:4, ŠR]) Koks laimingas būtų buvęs tas levitas, jeigu būtų galėjęs būti kaip tie paukščiai, nuolat gyvenantys prie šventyklos!

Tas levitas lengvai būtų galėjęs įsižeisti, kad negali tarnauti šventykloje dažniau. Tačiau jis džiaugėsi, kad tarnauja, kiek gali, ir, be abejo, suprato, jog verta stengtis iš širdies atsiduoti Jehovai. Kas padėjo tam ištikimajam levitui būti patenkintam savo tarnybos privilegijomis?

Mokytis būti patenkintam

„Viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur, — sako levitas. — Noriu verčiau sustoti ant mano Dievo namų slenksčio kaip pasilikti nusidėjėlių padangtėse“ (Psalmių 84:10a, Brb red. [83:11a, ŠR]; 83:11b). Jis pripažino, kad praleisti net vieną dieną Jehovos namuose yra neįkainojama privilegija. O tas levitas galėjo tarnauti šventykloje daug daugiau negu vieną dieną. Jo pasitenkinimas jam suteiktomis privilegijomis skatino jį giedoti iš džiaugsmo.

O kaip su mumis? Ar mes skaičiuojame savo palaimas, ar esame linkę pamiršti tai, ką jau turime tarnaudami Jehovai? Dėl to, kad Jehovos tautos žmonės pasiaukojo jam, jis patikėjo jiems įvairias privilegijas ir pareigas. Tarp jų ir sunkesnės pareigos, susijusios su priežiūra, ganymu, mokymu, bei kitos visalaikės tarnybos sritys. Bet yra ir kitų vertybių, susijusių su Jehovos garbinimu.

Pavyzdžiui, pagalvok apie krikščionišką tarnybą. Apaštalas Paulius sako, jog mūsų privilegija skelbti gerąją naujieną yra lyg laikomas ‛moliniuose induose turtas’ (2 Korintiečiams 4:7). Ar tu laikai tą tarnybą neįkainojamu turtu? Jėzus Kristus, vadovavęs Karalystės skelbimo veiklai, laikė ją būtent tokia ir parodė pavyzdį (Mato 4:17). „Turėdami šią tarnystę, nenuleidžiame rankų“, — sakė Paulius (2 Korintiečiams 4:1).

Krikščionių sueigos irgi yra šventa priemonė, į kurią neturime žiūrėti nerūpestingai. Sueigose gauname gyvybiškai svarbių pamokymų ir džiaugiamės taip reikalingu bendravimu. Jose taip pat galime viešai išreikšti savo tikėjimą ir viltį reguliariai komentuodami ir kitaip dalyvaudami programoje (Žydams 10:23-25). Mūsų sueigos tikrai yra brangintinos!

Maiklas, apie kurį užsiminėme anksčiau, didžiai vertino ir labai brangino šias palaimas. Bet dėl nusivylimo, kad negali tarnauti vyresniuoju, jo dėkingumas už tas palaimas laikinai sumažėjo. Vėl sutelkęs dėmesį į jas, jis sugebėjo atgauti pusiausvyrą ir kantriai laukti Jehovos.

Užuot jautęsi nepatenkinti, kad neturime tam tikros privilegijos, verčiau kaip tas psalmininkas pagalvokime, kaip Jehova laimina mus.a Jeigu mažai ką matome, turime žiūrėti vėl ir prašyti, kad Jehova atvertų mūsų akis pamatyti mums suteiktas privilegijas ir tai, kaip jis laimina mus bei panaudoja savo šlovei (Patarlių 10:22).

Taip pat svarbu suprasti, kad specialios privilegijos, pavyzdžiui, prižiūrėtojo tarnyba, reikalauja ypatingų savybių (1 Timotiejui 3:1-7; Titui 1:5-9). Mums reikia ištirti save ir suvokti, kuriose srityse turime patobulėti, o tada uoliausiai stengtis tai daryti (1 Timotiejui 4:12-15).

Nenusimink

Jeigu negauname kokios nors tarnybos privilegijos, neturime manyti, kad Jehova labiau myli tuos, kurie turi tą privilegiją, ar kad jis sulaiko gera nuo mūsų. Tikrai neturime pavydžiai galvoti, kad tie kiti neužtarnautai gavo privilegijas dėl palankumo jiems, o ne kaip teokratinį paskyrimą. Tokios mintys gali sukelti pavydą, nesantaiką ir mes galime net visai pasiduoti (1 Korintiečiams 3:3; Jokūbo 3:14-16).

Straipsnio pradžioje paminėtoji Lora nepasidavė. Galiausiai ji nugalėjo pykčio ir pavydo jausmus. Lora daug kartų meldė Dievą padėti įveikti neigiamą požiūrį į savo negalėjimą tarnauti pioniere. Ji taip pat prašė kvalifikuotų susirinkimo brolių pagalbos ir įsitikino, kad Dievas myli ją. „Jehova suteikė man dvasios ramybę, — pasakė ji. — Nors aš ir mano vyras dabar negalime būti pionieriais, mes vertiname tą laiką, kai buvome, ir semiamės jėgų iš to, ką anksčiau patyrėme. Mes taip pat padedame mūsų suaugusiam sūnui tarnauti pionieriumi.“ Būdama patenkinta, Lora dabar gali ‛džiaugtis su besidžiaugiančiais’ savo pionieriška tarnyba (Romiečiams 12:15).

Užsibrėžk pasiekiamus tikslus

Būti patenkintam turimomis tarnybos privilegijomis nereiškia, kad nebeturime siekti kitų teokratinių tikslų. Minėdamas dangiškąjį prikėlimą, Paulius kalbėjo apie ‛veržimąsi pirmyn’. Jis taip pat pasakė: „Kad ir kiek nuėję, ženkime toliau ta pačia linkme“ (Filipiečiams 3:13-16). Teokratiniai tikslai gali padėti mums veržtis pirmyn. Tačiau svarbu, kad užsibrėžti tikslai būtų realūs.

Realūs tikslai yra protingi ir pasiekiami (Filipiečiams 4:5, NW). Tai nereiškia, kad keleto metų sunkaus darbo reikalaujantis tikslas yra nerealus. Tokį tolimą tikslą galima pasiekti palaipsniui, nusistatant tarpinius tikslus, arba pakopas. Jos gali būti tarsi dvasinės pažangos gairės. Sėkmingas kiekvienos pakopos įveikimas gali teikti pasitenkinimo jausmą, o ne nusivylimą.

Gera pusiausvyra

Tačiau svarbu pripažinti, kad dėl mūsų sąlygų ir trūkumų kai kurios privilegijos mums nepasiekiamos. Laikydami jas savo tikslu, galime tik nusivilti. Tokius tikslus reikia atidėti, bent kol kas. Tai padaryti nebus sunku, jeigu prašysime dievobaimingo pasitenkinimo ir jei svarbiausia mums bus vykdyti Jehovos valią. Kai siekiame privilegijų, svarbu, kad būtų šlovė Jehovai, o ne kad būtų pripažinti mūsų pačių pasiekimai (Psalmių 15:5, 6; Mato 6:33). Biblija mums ne veltui sako: „Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks“ (Patarlių 16:3, Brb red.).

Nagrinėdami 83-iąją psalmę galime matyti, kad psalmininkas išreiškė kaip tik tokį požiūrį į tarnybos privilegijas, ir Jehova jį gausiai palaimino. Be to, ši psalmė tebėra naudinga Jehovos tautos žmonėms iki šios dienos.

Net ir trokšdamas papildomų privilegijų, tu gali būti patenkintas tuo, ką turi dabar, jei maldingai pasitiki Jehova. Niekada neleisk, kad troškimas padaryti daugiau atimtų tau dėkingumą už tai, ką jau turi, ir tavo džiaugsmą tarnauti Jehovai amžinai. Pasitikėk Jehova ir būsi laimingas, kaip patvirtina levito žodžiai: „Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kurs pasitiki tavimi“ (Psalmių 83:13).

[Išnaša]

[Rėmelis 11 puslapyje]

Tikslai, kurių galime siekti

Skaityti Bibliją kasdien (Jozuės 1:8; Mato 4:4)

Tobulinti savo suvokimo sugebėjimus pritaikant Raštą (Žydams 5:14)

Ugdyti artimesnius santykius su Dievu (Psalmių 73:28, NTP)

Ugdyti visus dvasios vaisius (Galatams 5:22, 23)

Pagerinti savo maldas (Filipiečiams 4:6, 7)

Veiksmingiau skelbti ir mokyti (1 Timotiejui 4:15, 16)

Skaityti ir apmąstyti kiekvieną Sargybos bokšto ir Atsibuskite! žurnalų numerį (Psalmių 48:4)

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Nusistatydamas asmeniškus tikslus, svarbiausiu dalyku laikyk vykdyti Dievo valią