Priklausyti Jehovai — neužtarnauta malonė
„Esame Viešpaties“ (ROM 14:8).
1, 2. a) Kokia garbė mums suteikta? b) Kokius klausimus aptarsime?
KOKIĄ didžiulę garbę Jehova kadaise suteikė izraelitams pažadėdamas: „Būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų“! (Iš 19:5, Brb) Šiais laikais krikščionių bendruomenės nariams irgi tenka garbė priklausyti Jehovai (1 Pt 2:9; Apr 7:9, 14, 15). Ir kaip džiugu, kad priklausyti jam galime per amžius!
2 Žinia, priklausyti Jehovai — ne tik garbė, bet ir įsipareigojimas. Čia kiekvienam gali kilti įvairių klausimų. Ar sugebėsiu daryti tai, ko Jehova iš manęs tikisi? Jei nusidėsiu, ar jis manęs neatstums? Gal priklausydamas Jehovai neteksiu laisvės? Aišku, visa tai dera apsvarstyti. Bet pirmiausia gerai apmąstykime kitą svarbų klausimą: kaip esame laiminami priklausydami Jehovai?
Priklausyti Jehovai — laimė
3. Kaip Rahaba, nusprendusi tarnauti Jehovai, buvo laiminama?
3 Ar tie, kurie priklauso Jehovai, yra laimingi? Prisiminkime, kaip buvo su viena senovės Jericho paleistuve, Rahaba. Kanaane vyravo iškrypėliškas krašto dievybių kultas ir ši moteris, be abejo, irgi buvo įpratinta tuos dievus garbinti. Bet išgirdusi apie pergales, izraelitų laimėtas Jehovos dėka, Rahaba suprato, kad jis yra tikrasis Dievas. Todėl net rizikuodama gyvybe padėjo Dievo išrinktosios tautos žmonėms ir patikėjo savo ateitį į jų rankas. Biblijoje rašoma: „Taip pat ir paleistuvė Rahaba: argi ji ne darbais buvo nuteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?“ (Jok 2:25). Tik pagalvok, kaip Rahaba buvo laiminama, kai ėmė gyventi su žmonėmis, kuriuos Dievas per savo Įstatymą mokė tyrai jį garbinti, eiti meilės ir teisingumo keliu. Kokią laimę ji turėjo jausti atsisakiusi ankstesnės gyvensenos! Moteris ištekėjo už izraelito, susilaukė sūnaus, Boazo, ir išauklėjo jį pavyzdingu Dievo tarnu (Joz 6:25; Rūt 2:4-12; Mt 1:5, 6).
4. Kaip dėl savo sprendimo tarnauti Jehovai buvo laiminama Rūta?
4 Moabitė Rūta irgi apsisprendė tarnauti Jehovai. Nuo mažumės ji tikriausiai garbino Kemošą bei kitus Moabo dievus, bet paskui pažino tikrąjį Dievą, Jehovą, ir ištekėjo už jų krašte prisiglaudusio izraelito. (Perskaityk Rūtos 1:1-6.) Vėliau Rūta su anyta Noome ir antrąja jos marčia Orpa susiruošė keliauti į Betliejų. Anyta įkalbinėjo jaunąsias moteris pasilikti tėviškėje. Juk Izraelyje joms būtų buvę nelengva įsikurti. Orpa „sugrįžo į savo tautą ir prie savo dievų“, o Rūta ne. Ji darė tai, ką skatino jos tikėjimas, ir jau žinojo, kam nori priklausyti. Rūta pasakė Noomei: „Neversk manęs palikti tave ir pasitraukti, nes kur eisi tu, ten eisiu ir aš, kur būsi tu, ten būsiu ir aš! Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas — mano Dievas!“ (Rūt 1:15, 16). Rūta dėl savo sprendimo tarnauti Jehovai buvo laiminama, nes jis savo Įstatyme reikalavo rūpintis našlėmis, vargšais, bežemiais. Po Jehovos sparnais ji rado laimę ir saugumą.
5. Ką galėtum pasakyti apie žmones, ištikimai tarnaujančius Jehovai?
5 Galbūt pažįsti ne vieną Jehovai pasiaukojusį žmogų, ištikimai jam tarnaujantį jau ištisus dešimtmečius. Paklausk tokių, kaip jie yra laiminami. Dauguma jų, kad ir turi sunkumų, visa širdimi pritaria psalmininko žodžiams: „Laiminga tauta, kurios Dievas — Jehova!“ (Ps 144:15, NW).
Jehova tikisi tik to, ką pajėgiame
6. Kodėl nereikia nuogąstauti, ar pajėgsime daryti tai, ko Jehova iš mūsų tikisi?
6 Galbūt abejoji, ar gebėsi daryti tai, ko Jehova iš tavęs tikisi. Abejonės, ar pajėgsi būti Dievo tarnu, laikytis jo įstatymų, kalbėti jo vardu, gali tiesiog gniuždyti. Štai Mozė jautėsi netinkamas kalbėti izraelitams ir Egipto valdovui. Bet Dievas iš Mozės nesitikėjo to, kas būtų viršiję jo jėgas. Jehova ‘pamokė jį, ką daryti’. (Perskaityk Išėjimo 3:11; 4:1, 10, 13-15.) Mozė priėmė Dievo pagalbą ir džiaugėsi vykdydamas jo valią. Jehova iš mūsų tikisi tik to, ką pajėgiame. Jis mato, kokie mes netobuli, ir nori padėti (Ps 103:14). Tarnauti Dievui ir būti Jėzaus sekėju yra ne vargas, o atgaiva, — juk darome gera kitiems ir džiuginame Jehovos širdį. Jėzus pasakė: „Ateikite pas mane [...]; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:28, 29).
7. Kodėl gali neabejoti, kad Jehova padės vykdyti tai, ko iš tavęs tikisi?
7 Kai reikia, Jehova visada mus sustiprina, jei tik kliaujamės jo parama. Štai Jeremijas, matyt, buvo nuo mažumės nedrąsus kalbėti. Todėl Jehovos paskirtas tarnauti pranašu, jis tarė: „Ak, Viešpatie Dieve! [...] Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“ Vėliau netgi pasakė: „Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!“ (Jer 1:6; 20:9). Vis dėlto Jehovos remiamas Jeremijas keturiasdešimt metų pajėgė skelbti žinią, kurios kiti nė girdėti nenorėjo. Jehova ne sykį jį patikino: „Aš esu su tavimi, kad tau padėčiau ir tave gelbėčiau“ (Jer 1:8, 19; 15:20).
8. Iš ko akivaizdu, kad kliaujamės Jehova?
8 Jehova, kadaise sustiprinęs Mozę ir Jeremiją, mums irgi padės daryti tai, ko šiandien tikisi iš krikščionio. O kad tos pagalbos susilauktume, turime kliautis Dievu. Biblijoje rašoma: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Pat 3:5, 6). Iš ko akivaizdu, jog pasitikime Jehova? Iš to, kad priimame pagalbą, kurią jis teikia per savo Žodį ir bendruomenę. Jeigu leidžiamės Jehovos vedami, niekas nesukliudys būti jam ištikimiems.
Jehova rūpinasi kiekvienu savo tarnu
9, 10. Kokia apsauga pažadėta 91-oje psalmėje?
9 Svarstydamas, ar pasiaukoti Jehovai, žmogus galbūt nuogąstauja, kas bus, jei nusidės, — gal Jehovos akyse taps niekam vertas ir bus atstumtas. Laimei, Jehova teikia apsaugą, kad mūsų brangus ryšys su juo nenutrūktų. Pažiūrėkime, kas apie tai sakoma 91-oje psalmėje.
10 Psalmė prasideda taip: „Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje [„slaptumoje“, NW], pasilieka Visagalio pavėsy. Jis sakys Viešpačiui: ‘Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!’ Juk tai jis išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos“ (Ps 91:1-3). Įsiklausyk: Dievas pažada apsaugoti kiekvieną, kuris jį myli ir juo pasitiki. (Perskaityk Psalmyno 91:9, 14.) Kokia tai apsauga? Štai senovės laikais Jehova kai kuriems savo tarnams, pavyzdžiui, tiems, iš kurių turėjo kilti pažadėtasis Mesijas, teikė fizinę apsaugą. Bet daugelis kitų atsidavusių Dievo garbintojų kentė šėtoniškus antpuolius, kuriais mėginta palaužti jų ištikimybę, — buvo kalinami, kankinami, net nužudyti (Hbr 11:34-39). Jehova davė jiems drąsos nepalūžti ir taip apsaugojo nuo dvasinio pavojaus. Todėl 91-os psalmės žodžius galima suprasti kaip pažadą teikti dvasinę apsaugą.
11. Kas yra „Aukščiausiojo slaptuma“ ir kam Dievas joje teikia apsaugą?
11 Psalmininko pasakymas „Aukščiausiojo slaptuma“ turi perkeltinę prasmę. Tai dvasinio saugumo vieta. Tie, kurie ten gyvena kaip Aukščiausiojo svečiai, yra saugomi nuo visko ir visų, kas kelia grėsmę jų tikėjimui ir gali užgesinti jų meilę Dievui (Ps 15:1, 2; 121:5). Vieta pavadinta slapta todėl, kad netikintieji apie ją nė nežino. Čia Jehova saugo žmones, kurių širdys byloja: tu — mano Dievas ir aš tavimi pasitikiu. Jeigu tame prieglobstyje pasiliekame, galime pernelyg nesibaiminti, jog pakliūsime į „medžiotojo“, Šėtono, kilpą ir taip prarasime Dievo malonę.
12. Kas kelia grėsmę mūsų santykiams su Dievu?
12 Kas kelia grėsmę mūsų brangiems santykiams su Dievu? Psalmininkas pamini keletą pavojų. Tai ir „maras, sėlinantis tamsoje“, ir „rykštė, niokojanti vidudienį“ (Ps 91:5, 6). „Medžiotojas“ daugelį pačiumpa į spąstus pasinaudodamas jų savanaudišku troškimu būti nepriklausomiems (2 Kor 11:3). Kitus pagauna godumo, išdidumo pinklėmis, suvilioja materializmu. Dar kitus suvedžioja įvairiomis filosofijomis: patriotizmu, evoliucijos teorija, klaidinga religija (Kol 2:8). Daug kas pateko į kilpą susigundęs amoraliais lytiniais santykiais. Dėl viso tokio dvasinio maro milijonų žmonių meilė Dievui išblėso. (Perskaityk Psalmyno 91:7-10; Mt 24:12.)
Kaip išsaugoti meilę Dievui
13. Kaip Jehova saugo nuo pavojų, keliančių grėsmę mūsų dvasinei gerovei?
13 Kaip Jehova saugo savo tarnus nuo tokių dvasinių pavojų? Psalmininkas sako: „Jis palieps savo angelams saugoti tave visur, kad ir kur tu eitum“ (Ps 91:11). Angelai veda ir saugo mus, kad galėtume skelbti gerąją naujieną (Apr 14:6). Bet pagelbsti ne vien angelai. Štai krikščionių vyresnieji mus moko tvirtai remdamiesi Šventuoju Raštu ir saugo, kad nesusivedžiotume klaidingais samprotavimais. Jie gali padėti kiekvienam, kas grumiasi stengdamasis neužsikrėsti pasaulio mąstysena (Tit 1:9; 1 Pt 5:2). Dar mus palaiko „ištikimas ir nuovokus vergas“ — tiekia dvasinį peną ir taip saugo nuo evoliucijos teorijos klystkelio, amoralių vilionių, turto ir garbės siekio, daugelio kitų nedorų geismų bei blogos įtakos (Mt 24:45, NW). Kas tau pačiam padeda išvengti kai kurių tokių pavojų?
14. Kaip galime pasinaudoti Dievo teikiama apsauga?
14 Ką turime daryti, kad pasiliktume saugūs „Aukščiausiojo slaptumoje“? Kaip nuolat reikia saugotis visko, kas kelia pavojų mūsų sveikatai ir gyvybei, — nelaimingų atsitikimų, nusikaltėlių, infekcijų, — taip būtina nuolat gintis nuo dvasinių pavojų. Todėl privalu be perstojo semtis Jehovos mokymo, pateikiamo mūsų leidiniuose, per bendruomenės sueigas bei didesnius sambūrius. Jei reikia, patarimo kreipiamės į vyresniuosius. O ar nesidžiaugiame, kad tiek daug gera galime pasimokyti iš savo tikėjimo brolių ir sesių? Bendravimas su brolija padeda mums tapti išmintingesniems (Pat 13:20; perskaityk 1 Petro 4:10).
15. Kodėl nėra pagrindo abejoti, ar Jehova apsaugos nuo visko, dėl ko prarastum jo malonę?
15 Abejoti, ar Jehova gali apsaugoti mus nuo visko, dėl ko netektume jo malonės, nėra pagrindo (Rom 8:38, 39). Jis saugo broliją nuo stiprių priešininkų — religininkų ir politinių veikėjų, kurių tikslas paprastai yra ne nužudyti mus, o atitraukti nuo šventojo Dievo. Jehova tikrai tesi savo pažadą: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės“ (Iz 54:17).
Kas mums suteikia laisvę?
16. Kodėl pasaulis negali suteikti mums laisvės?
16 Ar mes, priklausydami Jehovai, netenkame laisvės? Anaiptol. Juk laisvę prarastume tik jeigu priklausytume pasauliui. Pasaulis yra nusigręžęs nuo Jehovos ir valdomas žiauraus dievo, Šėtono, kuris žmones padaro savo vergais (Jn 14:30). Daugelio laisvė šioje sistemoje, pavyzdžiui, yra varžoma ekonominių sunkumų. (Palygink Apreiškimo 13:16, 17.) Nuodėmė žmogų irgi labai klastingai pavergia (Jn 8:34; Hbr 3:13). Tad jei netikintieji ir žada laisvę siūlydami gyventi kitaip, nei moko Jehova, kiekvienas, kas tik jų paklauso, netrukus pamato esąs nuodėmės ir nedorybės vergijoje (Rom 1:24-32).
17. Kokią laisvę mums siūlo Jehova?
17 O Jehova, jeigu patikėsime save į jo rankas, išlaisvins mus iš visko, kas žalinga. Dėl įgimtos nuodėmės mūsų gyvybei gresia pavojus. Esame tarsi koks ligonis, kuriam reikia prityrusio chirurgo pagalbos. Tik jeigu pripažinsime Kristaus auką ir atsiduosime Jehovai, galime tikėtis ištrūkti iš nuodėmės gniaužtų ir gyventi amžinai (Jn 3:36). Kaip paciento pasitikėjimas chirurgu auga tuo labiau, kuo daugiau sužino apie jo, kaip specialisto, reputaciją, taip mūsų pasitikėjimas Jehova didės, jei vis semsimės apie jį žinių. Todėl ir toliau rūpestingai studijuokime Dievo Žodį. Tada gebėsime širdyje puoselėti Kūrėjui tokią meilę, kuri išsklaido baimę jam priklausyti (1 Jn 4:18).
18. Ką randa tie, kurie pasirenka priklausyti Jehovai?
18 Jehova visiems žmonėms suteikia laisvę rinktis. Jo Žodyje sakoma: „Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi, mylėdami Viešpatį, savo Dievą“ (Įst 30:19, 20). Jehova nori, kad savo meilę parodytume sąmoningai apsispręsdami jam tarnauti. Jei priklausome mylimam Dievui, laisvės neprarandame. Priešingai, mes randame tikrą, neblėstančią laimę.
19. Kodėl priklausyti Jehovai galime tik dėl neužtarnautos jo malonės?
19 Kadangi esame nuodėmingi, nenusipelnome priklausyti šlovingajam Dievui. Tai įmanu tik dėl neužtarnautos jo malonės (2 Tim 1:9). Todėl Paulius rašė: „Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties“ (Rom 14:8). Išties niekada nesigailėsime pasirinkę priklausyti Jehovai.
Kaip atsakysi?
• Kaip esame laiminami priklausydami Jehovai?
• Kodėl esame pajėgūs daryti tai, ko Dievas iš mūsų tikisi?
• Kaip Jehova apsaugo savo tarnus?
[Iliustracijos 8 puslapyje]
Paklausk krikščionio, kaip jis, nutaręs priklausyti Jehovai, buvo laiminamas
[Iliustracija 10 puslapyje]
Kaip, pavyzdžiui, Jehova teikia apsaugą?