Išgelbėjimas iš paukštgaudžio spąstų

„[Jehova] tave išgelbės iš paukštgaudžio kilpos“ (PSALMYNO 91:3, Jr).

1. Kas yra „paukštgaudys“ ir kodėl jis pavojingas?

Į VISUS tikruosius krikščionis taikosi antžmogiškas priešas, kuris už juos daug gudresnis. Psalmyno 91:3 jis pavadintas „paukštgaudžiu“ (Jr). Kas jis toks? Jau šio žurnalo 1883 metų birželio 1 dienos numeryje buvo atskleista, kad tai ne kas kita, kaip Šėtonas, Velnias. Šita galinga būtybė gudrumu stengiasi suklaidinti ir įvilioti į spąstus Jehovos tarnus, kaip kad paukštgaudys — paukštį.

2. Kodėl Šėtonas prilygintas paukštgaudžiui?

² Senovėje paukščius gaudydavo dėl jų gražių giesmių, spalvingų plunksnų, taip pat maistui arba aukoms. Tačiau sparnuočiai paprastai labai atsargūs, baugštūs, lengvai jų nepagausi. Todėl bibliniais laikais jų gaudytojas pirmiausia gerai ištyrinėdavo jį dominančių paukščių ypatybes bei įpročius. Tada išradingai paspęsdavo pinkles. Šėtoną prilygindama paukštgaudžiui, Biblija padeda suprasti, kaip jis veikia. Pirmiausia kiekvieną tyrinėja — mūsų įpročius bei savybes, o tuomet slapčia stato žabangus, tikėdamasis sugauti mus gyvus (2 Timotiejui 2:26, NW). Jeigu tai jam pavyktų, žlugtume dvasiškai ir galiausiai gal net pražūtume. Taigi savo pačių saugumo dėlei turime atpažinti „paukštgaudžio“ klastas.

3, 4. Kada Šėtono taktika primena jauno liūto puolimą ir kada gyvatės?

³ Šėtoną psalmininkas dar prilygina liūtui ir gyvatei, kadangi jo puolimo taktika panaši į jų (Psalmyno 91:13). Kaip ir jaunas liūtas, Šėtonas gali pulti nesislėpdamas, atvirai — persekiojimais arba įstatymais, draudžiančiais Jehovos tautos veiklą (Psalmyno 94:20, Brb). Dėl to kai kas atkrinta. Tačiau dažniausiai tokie tiesioginiai puolimai duoda visiškai nelauktą rezultatą — dar labiau suvienija Dievo tautą. O kuo jo puolimas panašus į gyvatės?

⁴ Velnias, būdamas nepaprastai gudrus, sugeba užsimaskuoti ir tada kerta iš pasalų, panašiai kaip nuodinga gyvatė. Taip jam pavyksta apnuodyti kai kurių Dievo tarnų protus ir jie ima vykdyti jo valią, nebe Jehovos. Tada pasekmės būna tragiškos. Laimei, Šėtono kėslai mums nėra nežinomi (2 Korintiečiams 2:11). Aptarkime keturias „paukštgaudžio“ spąstų rūšis.

Žmonių baimė

5. Kodėl „žmonių baimė“ yra tokie veiksmingi Velnio spąstai?

⁵ „Paukštgaudys“ žino, kad paprastai žmonės trokšta kitų prielankumo. Krikščionys nėra visiškai abejingi tam, ką aplinkiniai apie juos galvoja. Velnias stengiasi tuo pasinaudoti, ir jam pavyksta kai ką iš Dievo tautos įvilioti į „žmonių baimės“ spąstus (Patarlių 29:25). Jeigu bijodami žmonių Dievo tarnai kartu su kitais daro tai, ką Jehova draudžia, arba nedaro to, ką jiems liepia Dievo Žodis, vadinasi, yra patekę į „paukštgaudžio“ pinkles (Ezechielio 33:8; Jokūbo 4:17).

6. Pateik pavyzdį, kaip jaunuolis gali patekti į „paukštgaudžio“ kilpą.

⁶ Pavyzdžiui, jaunuolis gali pasiduoti bendramokslių įkalbinėjimams surūkyti cigaretę. Tą dieną išeidamas į mokyklą jis tikriausiai nė minties neturėjo apie rūkymą. Tačiau netrukus jau darė tai, kas žalinga sveikatai ir nepatinka Dievui (2 Korintiečiams 7:1). Kaip buvo sugundytas? Galbūt pateko į netinkamų draugų ratą ir bijojo jų pašaipos. Jaunuoliai, žiūrėkite, kad „paukštgaudys“ jūsų nesuviliotų ir nepagautų! Todėl venkite nusižengti net mažuose dalykuose. Klausykite Biblijos perspėjimo saugotis blogų draugijų (1 Korintiečiams 15:33).

7. Kaip Šėtono apgauti kai kurie tėvai praranda dvasinę pusiausvyrą?

⁷ Krikščionys sąžiningai atlieka Rašte nurodytą pareigą materialiai aprūpinti savo šeimą (1 Timotiejui 5:8). Tačiau Šėtonas siekia, kad jie tam skirtų pernelyg daug dėmesio. Kai kurie vis praleidžia sueigas, nes pasiduoda darbdavio spaudimui dirbti viršvalandžius. Arba gal bijo paprašyti laisvadienio, kad galėtų dalyvauti srities kongrese visas dienas ir kartu su bendratikiais garbinti Jehovą. Apsauga nuo tokių spąstų — pasitikėti Jehova (Patarlių 3:5, 6). Dvasinę pusiausvyrą bus lengviau išlaikyti, jeigu prisiminsime, kad visi esame Jehovos namiškiai ir kad jis įsipareigojo mumis rūpintis. Tėvai, ar tikite, kad Jehova pasirūpins jumis ir jūsų šeima, jeigu vykdote jo valią? O gal įkliūsite į Velnio žabangus — pasiduosite žmonių baimei ir darysite tai, ko nori jis? Skatiname apsvarstyti tai su malda.

Materializmo pinklės

8. Kaip Šėtonas vilioja pasiduoti materializmui?

⁸ Be to, Šėtonas mums spendžia materializmo spąstus. Komercinis pasaulis siūlo galimybes greitai praturtėti ir tuo susivilioja net kai kurie Dievo tarnai. Kartais jie girdi sakant: „Dabar padirbėk negailėdamas jėgų. Kai viskuo apsirūpinsi, tada atsipūsi ir mėgausies gyvenimu. Galėsi net tapti pionieriumi.“ Taip galbūt juos įkalbinėja nuosaikumą praradę krikščionys, kurie siekia finansinės naudos iš savo bendratikių. Gerai pagalvok apie tokius argumentus: argi ne panašiai mąstė kvailas turtuolis, paminėtas Jėzaus palyginime? (Luko 12:16-21)

9. Kodėl kai kurie krikščionys apsigauna trokšdami daiktų?

⁹ Šėtono valdoma sistema skatina žmones trokšti daiktų. Jei krikščionis pasiduotų tokiam troškimui, tai galiausiai neigiamai paveiktų jo gyvenimą — ‘nusmelktų žodį ir jis taptų nevaisingas’ (Morkaus 4:19). Biblija mus ragina būti patenkintus tuo, ką turime (1 Timotiejui 6:8). Tačiau daug kas pakliūva į „paukštgaudžio“ pinkles, nes netaiko šio patarimo sau. Galbūt išdidumas verčia manyti, kad jiems būtina laikytis tam tikro gyvenimo lygio. Pagalvokime kiekvienas apie save: gal tiek norime įgyti vienokių ar kitokių daiktų, jog teisingas Dievo garbinimas mums nebėra svarbiausia? (Agėjo 1:2-8) Kartais, ekonominei padėčiai pablogėjus, kai kas, deja, paaukoja dvasingumą, kad tik išlaikytų tokį pat gyvenimo stilių, prie kokio įpratę. Tokia materialistinė mąstysena džiugina „paukštgaudį“!

Žalingų pramogų žabangai

10. Kaip kiekvienas krikščionis turi ištirti save?

¹⁰ Kita „paukštgaudžio“ gudrybė — iškreipti įgimtą žmogaus pojūtį, kas gera ir kas bloga. Daugelyje pramogų dabar atsispindi mąstysena, panaši į Sodomos ir Gomoros gyventojų. Netgi televizijos bei periodikos naujienų pranešimuose dominuoja smurto ir sekso temos. Žiniasklaida daugiausia propaguoja pasilinksminimus, kurie taip suklaidina žmones, jog šie nebesugeba „atskirti gera nuo bloga“ (Hebrajams 5:14). Tačiau prisiminkite per pranašą Izaiją pasakytus Jehovos žodžius: „Vargas vadinantiems piktą geru, o gerą — piktu“ (Izaijo 5:20). Gal tokiomis pramogomis „paukštgaudys“ slapta paveikė ir tavo mąstymą? Būtina ištirti save (2 Korintiečiams 13:5).

11. Kaip Sargybos bokšto žurnalas perspėjo dėl televizijos muilo operų?

¹¹ Prieš ketvirtį amžiaus Sargybos bokšto žurnalas krikščionis rūpestingai perspėjo dėl televizijos serialų.a Štai kas jame buvo sakoma apie subtilų populiarių muilo operų poveikį: „Meilės troškimu pateisinamas bet koks elgesys. Pavyzdžiui, viena netekėjusi nėščia jaunuolė draugei sako: „Bet aš myliu Viktorą. Kaip bebūtų [...]. Turėti jo kūdikį man svarbiausia!“ Skambanti švelni muzika atitolina mintis, kad ji elgiasi amoraliai. Tau irgi patinka Viktoras ir gaila merginos. Tu juos, taip sakant, supranti. „Net keista, kad imi taip mąstyti, — sakė viena vėliau atsitokėjusi žiūrovė. — Juk žinome, kad amoralumas yra blogis... Bet suvokiau, kad mintyse jiems pritariu.“

12. Kas rodo, kad dabar labai aktualus perspėjimas dėl tam tikrų televizijos pramogų?

¹² Nuo to laiko, kai išėjo tie straipsniai, tokių žalingų televizijos pramogų vis daugėja. Kai kur tokios programos rodomos visas 24 valandas per parą. Neretai savo protus bei širdis serialais maitina vyrai, moterys ir nemažai paauglių. Tačiau neapsigaukime: klaidinga manyti, kad žemos pramogos nėra kenksmingesnės, negu tai, ką matome realiame pasaulyje. Ar gali krikščionis pateisinti save, kad nusprendžia būti linksminamas tokių žmonių, kokių pasikviesti į namus niekada net nepagalvotų?

13, 14. Kokių buvo atsiliepimų apie perspėjimą dėl televizijos serialų?

¹³ Daugelis priėmė į širdį „ištikimo ir protingo vergo“ perspėjimą ir tuo labai džiaugėsi (Mato 24:45-47, Jr). Kai kas parašė žurnalo leidėjams, kaip juos paveikė tiesūs, Biblija pagrįsti patarimai.b Viena krikščionė pasakojo: „Trylika metų mėgau žiūrėti muilo operas. Maniau, dvasingumas nenukentės, nes lankiau sueigas ir retkarčiais eidavau į skelbimo tarnybą. Bet iš tų filmų perėmiau tokį pasaulio požiūrį: jeigu vyras blogai su tavimi elgiasi ar jautiesi nemylima, tavo svetimavimas pateisinamas — pats dėl to kaltas. Taigi, kai galvojau turinti „pateisinamą“ priežastį, nusidėjau Jehovai ir sutuoktiniui.“ Ši moteris buvo atskirta nuo bendruomenės. Vėliau ji pripažino savo nuodėmę, atgailavo ir buvo priimta atgal. Minėti straipsniai apie televizijos muilo operų pavojus paskatino ją atsisakyti tokių pramogų, kokių nekenčia Jehova (Amoso 5:14, 15).

¹⁴ Kita sujaudinta liudytoja sakė: „Verkiau skaitydama tuos straipsnius, nes suvokiau, kad mano širdis nebėra visiškai atsidavusi Jehovai. Pažadėjau Dievui išsivaduoti iš serialų vergijos.“ Viena krikščionė, padėkojusi už straipsnius ir pripažinusi savo priklausomybę nuo muilo operų, rašė: „Svarsčiau, ar tai nepakenkė mano santykiams su Jehova. Argi galima draugauti su „jais“ ir kartu būti Jehovos draugu?“ Jeigu šios televizijos pramogos gadino širdis jau prieš 25-erius metus, įsivaizduokime, kokį poveikį jos daro šiandien! (2 Timotiejui 3:13) Tačiau nepamirškime, kad Šėtono žabangai — ne tik muilo operos, bet ir smurtiniai vaizdo žaidimai, amoralūs muzikiniai vaizdo klipai ir kitokios žalingos pramogos.

Tarpusavio nesutarimai — irgi pinklės

15. Dėl ko kai kurie įsipainioja į Velnio spąstus?

¹⁵ Šėtonas nori, kad tarpusavio nesutarimai suskaldytų Jehovos tautą. Į tas pinkles patekti gali bet kuris iš mūsų, kad ir kuo tarnautų bendruomenėje. Kai kas įsipainioja į tokius Velnio spąstus, nes leidžia, kad nesutarimas su bendratikiu griautų taiką, vienybę ir dvasinę gerovę, kuri Jehovos dėka klesti tarp jo tarnų (Psalmyno 133:1-3).

16. Kaip Šėtonas gudriai bando suardyti mūsų vienybę ir prie ko tai gali vesti?

¹⁶ Pirmojo pasaulinio karo metu Šėtonas bandė sunaikinti Jehovos organizacijos žemiškąją dalį tiesioginiu puolimu, bet jam nepavyko (Apreiškimo 11:7-13). Nuo tada jis gudriai stengiasi suardyti mūsų vienybę. Jeigu leidžiame, kad dėl mūsų nesutarimo su bendratikiu kiltų susiskaldymas, pasitarnaujame „paukštgaudžiui“. Taip sudarytume kliūtis laisvai veikti šventajai dvasiai — tiek savo pačių gyvenime, tiek bendruomenėje. Tada Šėtonas būtų labai patenkintas, nes kai tarp krikščionių nėra taikos ir vienybės, tai trukdo skelbimo darbui (Efeziečiams 4:27, 30-32).

17. Kas gali padėti išspręsti savitarpio nesutarimus?

¹⁷ Ką galėtum daryti, jeigu dėl ko nors nesutari su kitu krikščioniu? Aišku, kiekviena situacija kitokia. Nesutarimų kyla dėl daugelio priežasčių, bet nėra jokios priežasties jų nespręsti (Mato 5:23, 24; 18:15-17). Biblijos patarimai yra Dievo įkvėpti ir tobuli. Taikant Dievo Žodžio principus neteks nusivilti, jie visada veiksmingi!

18. Kodėl, sekdami Jehova, lengviau išspręsime nesutarimus su bendratikiu?

¹⁸ Jehova tikrai yra „pasiruošęs atleisti“ (Psalmyno 86:5, Brb; 130:4). Jeigu juo sekame, esame jo mylimi vaikai (Efeziečiams 5:1). Visi mes nuodėmingi ir labai reikalingi Jehovos atleidimo. Todėl turime rimtai susimąstyti, jei jaučiame, kad nesame linkę kam nors atleisti. Gal pasidarėme tokie, kaip vienas Jėzaus palyginime paminėtas vergas. Jis kitam vergui nedovanojo daug mažesnės skolos, negu jam pačiam buvo dovanojęs jo valdovas. Sužinojęs apie tai valdovas įmesdino neatlaidų vergą į kalėjimą. Šį palyginimą Jėzus baigė žodžiais: „Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui“ (Mato 18:21-35; NW). Kai bandome spręsti nesutarimus su bendratikiu, svarbu prisiminti šį palyginimą ir tai, kiek daug kartų Jehova mums mielai atleido (Psalmyno 19:15 [19:14, Brb]).

Saugūs „Aukščiausiojo pastogėje“

19, 20. Kuo turime laikyti Jehovos „pastogę“ ir „pavėsį“ šiais pavojingais laikais?

¹⁹ Gyvename pavojingais laikais. Jeigu ne Jehovos apsauga, Šėtonas tikrai sunaikintų mus visus. Todėl, kad išvengtume „paukštgaudžio“ kilpos, turime gyventi dvasiškai saugioje vietoje — „Aukščiausiojo pastogėje“, pasilikti „Visagalio pavėsy“ (Psalmyno 91:1).

²⁰ Jehovos priminimus ir nurodymus visada laikykime apsauga, o ne suvaržymu. Mus medžioja priešas, turintis antžmogišką protą. Be Jehovos meilingos pagalbos nė vienas neištrūktume iš jo spąstų (Psalmyno 124:7, 8). Tad melskime, kad Jehova išgelbėtų mus iš „paukštgaudžio“ kilpos! (Mato 6:13, Jr, išnaša)

[Išnašos]

Ar prisimeni?

• Kodėl „žmonių baimė“ — pražūtingi spąstai?

• Kaip Velnias vilioja į materializmo žabangus?

• Kaip kai kuriuos Šėtonas sugauna žalingų pramogų pinklėmis?

• Kokiais spąstais Velnias bando suardyti mūsų vienybę?

[Iliustracija 27 puslapyje]

Kai kam „žmonių baimė“ tampa spąstais

[Iliustracija 28 puslapyje]

Ar tau patinka žiūrėti tai, ko nekenčia Jehova?

[Iliustracija 29 puslapyje]

Ką galėtum daryti, iškilus nesutarimui su bendratikiu?