Nugręžk akis nuo tuščių dalykų!

„Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose“ (PS 119:37).

 1. Kodėl akys yra tokia brangi dovana?

KOKIA brangi dovana yra akys! Jos bemat aprėpia visa, kas aplinkui, — vaizdas reljefiškas, spalvotas. Akys tuoj užmato, kas mums miela ir kas ne, pavyzdžiui, draugus arba pavojų. Jos leidžia gėrėtis grožybėmis, padeda vertinti kūrinijos stebuklus, įžvelgti esant Dievą, matyti jo šlovę (Ps 8:4, 5 [8:3, 4, Brb]; 19:2, 3 [19:1, 2, Brb]; 104:24; Rom 1:20). Akys yra vienas iš svarbiausių ryšio su smegenimis kanalų ir itin praverčia mums, kai semiamės žinių apie Jehovą ir ugdomės tikėjimą juo (Joz 1:8; Ps 1:2, 3).

 2. Kodėl turime rinktis, ką žiūrėti, ir ko pasimokome iš psalmininko maldos?

² Tačiau tai, į ką žiūrime, gali būti mums ir žalinga. Ryšys tarp akių ir smegenų labai glaudus, todėl visa, ką matome, gali sužadinti arba sustiprinti mūsų širdyje įvairius siekius bei troškimus. Šėtono valdomas nedoras, malonumų besivaikantis pasaulis lieja laviną tokių reginių bei propagandos, kurie lengvai gali iškreipti iš kelio, net jei tik trumpai patraukia mūsų dėmesį (1 Jn 5:19). Nenuostabu, kodėl psalmininkas Dievą meldė: „Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose“ (Ps 119:37).

Kaip akys gali mus suklaidinti

3—5. Kokie Biblijos pasakojimai rodo, kaip pavojinga leisti akims mus suklaidinti?

³ Pagalvokime, kas atsitiko su pirmąja moterimi Ieva. Šėtonas pasakė, esą jai „atsivers [...] akys“, kai tik paragaus vaisiaus nuo „gero bei pikto pažinimo medžio“. Pažadas, kad atsivers akys, Ievą turėjo patraukti. Dar didesnis noras valgyti uždraustą vaisių kilo, kai „pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims“. Ieva nenuleido akių nuo medžio ir savo troškimų skatinama galiausiai pamynė Dievo įsakymą. Jos vyras Adomas irgi nebepakluso Dievui. Taip abudu užtraukė visai žmonijai baisų vargą (Pr 2:17; 3:2-6; Rom 5:12; Jok 1:14, 15).

⁴ Nojaus laikais akių pagundai pasidavė ir nemažai angelų. Apie tai Pradžios 6:2 rašoma: „Dangiškosios būtybės žiūrėjo į [žmonių dukteris], matė, kokios jos gražios, ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios patiko.“ Geidulingai žvelgdami neklusnūs angelai užsidegė nenatūraliu troškimu turėti intymius santykius su žmonėmis. Paskui jie susilaukė palikuonių, kurie išgarsėjo smurtingu elgesiu. Dėl savo nedorybių pražuvo visi to meto žmonės, išskyrus Nojų ir jo šeimą (Pr 6:4-7, 11, 12).

⁵ Vėliau, praėjus daugeliui amžių, vieną izraelitą, Achaną, akių geismas privedė prie vagystės — iš nukariauto Jericho jis kai ką pasičiupo sau. Jehova buvo liepęs sunaikinti visus mieste esančius daiktus, neskaitant tų, kuriuos reikėjo padėti į jo iždą. Kad izraelitams nekiltų nė noro ką nors pasisavinti, jiems buvo prisakyta: „Nelieskite sunaikinti skirtų daiktų.“ Kadangi Achanas nepakluso Dievo įsakui, izraelitai pralaimėjo prieš Ają ir dalis šį miestą puolusių kovotojų žuvo. Achanas slėpė savo vagystę tol, kol viskas išėjo aikštėn. Štai ką jis pasakė, kodėl daiktai atsidūrė pas jį: „Pamatęs [...] užsigeidžiau juos turėti ir pasiėmiau.“ Akių pagunda galiausiai pražudė žmogų ir „visa, ką jis turėjo“ (Joz 6:18, 19; 7:1-26). Achanas leido širdžiai užsigeisti draudžiamų dalykų.

Būtina savidrausmė

6, 7. Kuo Šėtonas dažnai naudojasi norėdamas įvilioti mus į savo spąstus ir kaip didžiausią poveikį stengiasi padaryti komercinės reklamos kūrėjai?

⁶ Kaip kadaise susigundė Ieva, maištingi angelai, Achanas, taip susigundoma ir šiandien. Šėtonas, savo kėslais suvedžiojantis žmoniją, sėkmingiausiai naudojasi „akių geismu“ (2 Kor 2:11; 1 Jn 2:16). Reklamos žinovai gerai supranta, jog nuo seniausių laikų ypač traukia tai, į ką nukreiptos akys. „Iš visų jutimų, per kuriuos susiviliojama, stipriausias yra regėjimas, — tvirtina vienas žymus Europos rinkodaros specialistas. — Šitas jutimas dominuojantis. Per jį mums įperšama net tai, kam prieštarauja sveika logika.“

⁷ Todėl nieko keista, jog reklama kuriama su nemenka išmone, kad jos vizualinis poveikis būtų kuo didesnis ir žadintų troškimą naudotis tuo, kas ten vaizduojama. Vienas Jungtinių Valstijų tyrėjas, išanalizavęs, kokią įtaką daro reklama, pasakė, kad ji „skirta ne vien informacijai teikti, bet, svarbiausia, tam tikroms emocijoms ir reakcijai stimuliuoti“. Viena, kas dažnai pasitelkiama šiam tikslui, yra provokuojantys erotiniai vaizdai. Todėl būtina sekti, kur krypsta mūsų žvilgsnis ir ką įsileidžiame į savo protą bei širdį.

 8. Kaip Biblijoje pabrėžiama, jog nevalia leisti akims žvelgti, kur nedera?

⁸ Akių bei kūno geismas gali sukilti ir tikriesiems krikščionims. Todėl Dievo Žodis ragina mus laikytis savidrausmės — neleisti akims žvelgti, kur nedera, valdyti savo troškimus (1 Kor 9:25, 27; perskaityk 1 Jono 2:15-17). Teisus vyras Jobas suprato, jog tai, nuo ko neatitrauki akių, tampa itin geidžiama. Jis pasakė: „Sudariau sandorą su savo akimis, kad gašliai nežvelgsiu į mergelę“ (Job 31:1). Jobas sau draudė net leistis į mintis apie svetimą moterį, juolab ją glamonėti. Kad mintys turi būti tyros, Jėzus pabrėžė tokiais žodžiais: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia [„vis žiūri“, NW] į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mt 5:28).

Kokie dalykai yra tušti ir vengtini

 9. a) Kodėl turime būti itin apdairūs, kai naudojamės internetu? b) Kokių gali būti padarinių, net jeigu pornografinis vaizdas prieš akis tiktai šmėsteli?

⁹ Šiandien kai kas įjunksta į pornografiją, ypač žvalgosi jos internete. Mums į tokius tinklalapius žvilgčioti nedera, bet neretai jie patys žvilgčioja į mus! Kaip? Pavyzdžiui, staiga išnyra kompiuterio ekrane sykiu su nepadoriu siūlymu. Arba atsidarius, regis, paprastą pranešimą, gautą elektroniniu paštu, iškart atsiranda pornografinis vaizdas lange, užprogramuotame taip, kad nepavyktų tuojau uždaryti. Net jeigu jis tiktai šmėsteli prieš akis ir čia pat ištrinamas, smegenyse lieka įspaudas. Ir nuo trumpo dirstelėjimo į pornografiją gali būti liūdnų padarinių. Paskui žmogų galbūt slegia kaltės jausmas ir jis turi kovoti su savimi, kad galėtų išvalyti protą nuo nepadorių vaizdinių. Dar blogiau, jei kas nors „vis žiūri“ į tokius dalykus, — juk tai reiškia, kad netinkamų troškimų nėra numarinęs. (Perskaityk Efeziečiams 5:3, 4, 12; Kol 3:5, 6.)

10. Kodėl pornografija ypač pažeidžia vaikus ir kokios gali būti pasekmės?

¹⁰ Vaikai neretai patenka į pornografijos spąstus dėl savo įprasto smalsumo. Jei taip nutinka, požiūris į intymius dalykus gali likti iškreiptas. Paskui, kaip rodo vienas tyrimas, imama nebegerbti lytinio gyvenimo normų, „sunku bendravimą su kitais grįsti sveiku jausmu, šiluma; į moteris žiūrima nenormaliai; gresia priklausomybė nuo pornografijos ir, jeigu ji atsiranda, greičiausiai nukenčia mokslas, santykiai su draugais bei namiškiais“. Itin didelių problemų gali kilti vėliau, sukūrus šeimą.

11. Pateik pavyzdį, kaip pavojinga žiūrėti pornografiją.

¹¹ „Iš visų žalingų įpročių, kuriuos turėjau prieš tapdamas liudytoju, sunkiausia buvo atsikratyti priklausomybės nuo pornografijos, — rašė vienas krikščionis. — Tai, kas anuomet buvo įsirėžę atmintin, nei iš šio, nei iš to grįžta su atsitiktinai užuostu kvapu, ataidėjusia muzika, pagautu vaizdu, užklydusia mintimi. Kasdien tenka grumtis su savimi.“ Kitas mūsų brolis vaikystėje, kai namie būdavo vienas, vartydavo tėvo, neliudytojo, paliktus pornografinius žurnalus. Jis sako: „Kaip visa tai žalojo mano jauną protą! Iki šiol, praėjus 25-eriems metams, dar gyvi kai kurie matyti vaizdai. Kad ir kaip stengčiausi, jie nedyla iš atminties. Ir nors aš seniai mečiau tai iš galvos, mane graužia kaltės jausmas.“ Kaip išmintinga neleisti sau žiūrėti į tokias tuštybes, kad paskui netektų vilkti sunkios naštos! Kaip save drausminti? Reikia paimti „nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“ (2 Kor 10:5).

12, 13. Į kokias tuštybes krikščionims nedera žiūrėti ir kodėl?

¹² Kitas žemas, arba tuščias, dalykas, kurio reikia saugotis, yra pramogos, propaguojančios materializmą, magiją, smurtą, kraujo liejimą, mirtį. (Perskaityk Psalmyno 101:3.) Krikščionys tėvai yra atskaitingi pačiam Jehovai už tai, ką leidžia savo vaikams namie žiūrėti. Tikras krikščionis, aišku, niekada nesiteršia okultizmu, bet čia tėvams reikia būti labai budriems, nes magija gali būti peršama ir filmuose, televizijos serialuose, vaizdo žaidimuose, komiksuose, net vaikiškose knygose (Pat 22:5).

¹³ Nesvarbu, kokio amžiaus būtum — jaunas ar senas, — tavo akys negali mėgautis vaizdo žaidimais, kuriuose su visomis smulkmenomis vaizduojamas smurtas, žudynės. (Perskaityk Psalmyno 11:5.) Mūsų minčių neturi prikaustyti niekas, ką smerkia Jehova. Nepamiršk, jog Šėtonas taikosi į mūsų protą (2 Kor 11:3). Jeigu net ir į tokius reginius, kurie atrodo nežalingi, žiūrime pernelyg ilgai, laikas, skirtas šeimos studijoms, kasdieniam Biblijos skaitymui, pasiruošimui sueigoms, jau galbūt yra vagiamas (Fil 1:9, 10).

Sek Jėzaus pavyzdžiu

14, 15. Kas įsidėmėtina pasakojime apie tai, kaip Jėzus buvo trečią kartą Šėtono gundomas, ir kas padėjo jam prieš šį gundymą atsilaikyti?

¹⁴ Šiame nedorame pasaulyje mūsų akys, deja, neišvengs tuščių dalykų. Į juos žiūrėti buvo verčiamas net Jėzus. Trečią kartą mėgindamas atitraukti Jėzų nuo Dievo skirtos užduoties, Šėtonas ‘paėmė jį į labai aukštą kalną ir rodė viso pasaulio karalystes bei jų didybę’ (Mt 4:8). Ko piktasis siekė? Be abejo, stengėsi sužadinti akių geismą: gal Jėzus, matydamas visos žemės karalystes, panorės pasaulio garbės. Kaip Jėzus reagavo?

¹⁵ Viliojančiu pasiūlymu Jėzus nesusidomėjo. Jis neleido širdžiai užsidegti nederamais troškimais ir piktojo siūlymą atmetė nė nesvarstęs. „Eik šalin, šėtone!“ — griežtai pasakė (Mt 4:10). Jėzus artimą ryšį su Jehova labai brangino ir savo atsaku parodė, kad jam gyvenime svarbiausia vykdyti Tėvo valią (Hbr 10:7). Gudrias Šėtono užmačias jis pavertė niekais.

16. Ko galime pasimokyti iš to, kaip Jėzus atrėmė Šėtono gundymus?

¹⁶ Iš Jėzaus galime daug ko pasimokyti. Pirma, niekas nėra apsaugotas nuo Šėtono kėslų (Mt 24:24). Antra, mūsų širdis vis daugiau trokšta to, į ką sutelkiame žvilgsnį, — ar tai būtų gera ar bloga. Trečia, kad iškreiptų iš kelio, Šėtonas kiek įmanydamas stengsis mums sužadinti „akių geismą“ (1 Pt 5:8). Ketvirta, pasipriešinti piktajam galime ir mes, ypač jeigu jo siūlymus atmesime tuoj pat (Jok 4:7; 1 Pt 2:21).

Saugok „akį sveiką“

17. Kodėl išmintinga neatidėlioti sprendimo, ką darysime, jei mus gundys tuščiais dalykais?

¹⁷ Pasiaukojimas Jehovai kartu yra ir tvirtas pažadas nežiūrėti į tuštybes. Prisiekę vykdyti Dievo valią, esame tokio nusistatymo kaip psalmininkas: „Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau, idant laikyčiausi tavo žodžio“ (Ps 119:101). Būtų išmintinga jau dabar nuspręsti, ką darysime, jei mus gundys tuščiais dalykais. Juk gerai žinome, ką smerkia Šventasis Raštas. Mums taip pat aiškios Šėtono užmačios. Štai pagalvokime: kada Jėzus buvo gundomas paversti akmenis duona? Po pasninko, kai keturiasdešimt dienų ir naktų neturėjo burnoje nė kąsnio ir „buvo labai alkanas“ (Mt 4:1-4). Šėtonas mato, kada esame silpni ir nebe tokie atsparūs vilionėms. Todėl dabar yra metas nuodugniai visa tai apmąstyti. Neatidėliok! Jei nuolatos turėsime mintyse savo pasiaukojimo įžadą, duotą pačiam Jehovai, ryžto gręžtis nuo tuščių dalykų nepristigsime (Pat 1:5; 19:20).

18, 19. a) Kuo skiriasi „sveika“ akis nuo „nesveikos“? b) Kodėl labai svarbu mąstyti vien apie vertingus dalykus ir koks patarimas užrašytas Filipiečiams 4:8?

¹⁸ Kasdien priešais mus yra gausybė akiai patrauklių vilionių ir jų vis daugėja. Todėl dar geriau suprantame, koks prasmingas Jėzaus įspėjimas saugoti „akį sveiką“ (Mt 6:22, 23). Tokia akis žiūri viena linkme, visas jos dėmesys sutelktas į tai, kaip vykdyti Dievo valią. O „nesveika“ akis yra klastinga, geidi, nukreipta į tuštybes.

¹⁹ Įsidėmėkime: tuo, ką mato akys, maitinamas protas ir paskui visa patenka į širdį. Todėl labai svarbu sutelkti dėmesį vien į vertingus dalykus. (Perskaityk Filipiečiams 4:8.) Juk kaip ir psalmininkas norime vis melsti: „Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia.“ Jeigu stengsiesi daryti, ko prašai maldoje, gali būti tikras, kad Jehova laikys tave „gyvą savo keliuose“ (Ps 119:37; Hbr 10:36).

Ką dera atsiminti?

• Koks yra ryšys tarp akių, proto ir širdies?

• Kodėl pavojinga žiūrėti pornografiją?

• Kodėl taip svarbu saugoti „akį sveiką“?

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Į kokias tuštybes krikščionims nedera žiūrėti?