Ugdyti Dievo baimę
„Bijok Dievo ir šalinkis nuo pikto“ (PATARLIŲ 3:7, ŠvR).
1. Kam buvo parašyta Patarlių knyga?
BIBLIJOS Patarlių knyga yra dvasinių patarimų lobynas. Iš pradžių Jehova davė šį vadovą, kad instruktuotų savo pavyzdinę Izraelio tautą. Šiandien ši knyga duoda išmintingus patarimus jo šventai krikščionių tautai, ‛gyvenančiai amžių pabaigoje’ (1 Korintiečiams 10:11; Patarlių 1:1-5; 1 Petro 2:9).
2. Kodėl Patarlių 3:7 perspėjimas yra labai savalaikis šiandien?
2 Sugrįžę prie Patarlių 3:7 (ŠvR), mes skaitome: „Nesidėk esąs išmintingas, bet bijok Dievo ir šalinkis nuo pikto.“ Nuo mūsų pirmųjų tėvų laikų, kai gyvatė sugundė Ievą pažadu, kad jie ‛žinos, kas gera ir kas pikta’, vien tik žmonių išmintimi nepasisekė patenkinti visų žmonijos poreikių (Pradžios 3:4, 5; 1 Korintiečiams 3:19, 20). Jokiu istorijos laikotarpiu tai nebuvo taip aiškiai matoma kaip XX amžiuje — šiomis „paskutinėmis dienomis“, kai žmonija skina ateizmo, evoliucinio mąstymo vaisius, yra kamuojama rasizmo, smurto ir visų rūšių amoralumo (2 Timotiejui 3:1-5, 13; 2 Petro 3:3, 4). Tai ‛nauja pasaulio netvarka’, kurios nei JT, nei susiskaldžiusios pasaulio religijos negali pakeisti.
3. Kokie įvykiai, vyksiantys mūsų dienomis, buvo išpranašauti?
3 Dievo pranašiškas Žodis informuoja mus, kad demoniškos jėgos išėjo pas „viso pasaulio karalius, kad juos suburtų didžiosios visagalio Dievo dienos kovai... į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas“ (Apreiškimas 16:14, 16). Greitai tuos karalius, arba valdovus, apims ateinantis nuo Jehovos išgąstis. Tai bus siaubas, panašus į tą, kuris apėmė kanaaniečius, kai Jozuė ir izraelitai atėjo įvykdyti jiems teismo (Jozuės 2:9-11). Tačiau šiandieną yra tas, kurio prototipas buvo Jozuė, — Jėzus Kristus, „KARALIŲ KARALIUS IR VIEŠPAČIŲ VIEŠPATS“, — kuris ‛ištiks tautas ir valdys jas geležine lazda’, tuo išreikšdamas „Visagalio Dievo įniršį ir rūstybę“ (Apreiškimas 19:15, 16).
4, 5. Kas bus išgelbėtas ir kodėl?
4 Kas bus išgelbėtas tuo laiku? Išgelbėti bus ne tie, kuriuos apėmė išgąstis, bet visi, kurie išsiugdė pagarbią Jehovos baimę. Užuot laikę save išmintingais, jie ‛šalinasi nuo pikto’. Būdami nuolankūs, jie maitina savo protą tuo, kas gera, todėl blogis išstumiamas iš jų mąstymo. Jie puoselėja sveiką pagarbą Suvereniam Viešpačiui Jehovai, „pasaulio teisėjui“, kuris ruošiasi nubausti mirtimi kiekvieną, atkakliai darantį bloga, taip kaip jis sunaikino ištvirkusius sodomiečius (Pradžios 18:25, ŠvR). Tikrai, Dievo tautai „bijojimas Viešpaties [„Jehovos“, NW] yra gyvybės versmė mirties pančiams išvengti“ (Patarlių 14:27, ŠvR).
5 Šią Dievo teismo dieną visi, kurie pasiaukoja Jehovai ir bijo kada nors jam neįtikti, supras tiesą, kuri perkeltine prasme išreikšta Patarlių 3:8: „Nes tai [Jehovos baimė] bus sveikata tavo kūnui ir atsigaivinimas tavo kaulams.“
Gerbti Jehovą
6. Kas turi skatinti mus atkreipti dėmesį į Patarlių 3:9 žodžius?
6 Jehovos baimė, kuri remiasi mūsų dėkingumu, kartu su karšta meile jam turėtų skatinti mus atkreipti dėmesį į Patarlių 3:9 žodžius: „Gerbk Viešpatį [„Jehovą“, NW] savo lobiu ir duok jam savo vaisių pirmonių.“ Mes nesame verčiami gerbti Jehovą savo aukomis. Tai turi būti daroma savanoriškai, kaip nurodoma pradedant Išėjimo 35:29 ir baigiant Pakartoto Įstatymo 23:23 apie 12 kartų, kai kalbama apie aukojimus senovės Izraelyje. Šie pirmieji vaisiai, atnešami Jehovai, turi būti pačios geriausios dovanos, kurias mes galime pasiūlyti, pripažindami maloningumą ir meilės kupiną gerumą, kuriais naudojamės iš jo rankos (Psalmių 22:6). Jie turi parodyti mūsų ryžtą ‛pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir jo teisybės’ (Mato 6:33). O kokie rezultatai to, kad mes gerbiame Jehovą savo vertybėmis? „Tai tavo aruodai bus kupinai pilni ir tavo spaustuvai bus sklidini vyno“ (Patarlių 3:10).
7. Kokius pirmuosius vaisius turime aukoti Jehovai ir koks bus rezultatas?
7 Jehova pirmiausia laimina mus dvasiškai (Malachijo 3:10). Todėl pirmieji vaisiai, kuriuos mes jam aukojame, turėtų būti visų pirma dvasiniai. Mes turime skirti savo laiką, energiją ir gyvybės jėgą jo valiai vykdyti. Taip mes būsime maitinami, panašiai kaip ir Jėzui tokia veikla tapo stiprinančiu „maistu“ (Jono 4:34). Mūsų dvasinio apsirūpinimo atsargos bus pripildytos ir mūsų džiaugsmas, kurį simbolizuoja jaunas vynas, liesis per kraštus. Be to, kaip mes pasitikėdami meldžiame, kad kasdien turėtume pakankamai fizinio maisto, lygiai taip galime dosniai savo turtu prisidėti prie pasaulinio Karalystės darbo rėmimo (Mato 6:11). Viskas, ką mes turime, įskaitant materialinį turtą, yra nuo mūsų mylinčio dangiškojo Tėvo. Jis išlies tolesnes palaimas tokiu mastu, kokiu mastu mes naudojame šias vertybes jo garbinimui (Patarlių 11:4; 1 Korintiečiams 4:7).
Meilingi pabarimai
8, 9. Kaip mes turime žiūrėti į pabarimą ir drausmę?
8 Patarlių knygos 3-io skyriaus 11 ir 12 eilutėse vėl kalbama apie palaimingus tėvo ir sūnaus santykius, kurie egzistuoja dievobaimingose šeimose ir taip pat tarp Jehovos ir jo mylimų dvasinių vaikų žemėje. Mes skaitome: „Neatmesk, mano sūnau, Viešpaties [„Jehovos“, NW] drausmės ir nenustok drąsos jo plakamas; nes ką Viešpats myli, tą baudžia ir turi pasimėgimo juo kaip tėvas sūnumi.“ Pasaulio žmonės nekenčia pabarimo. Jehovos žmonės turėtų priimti jį su džiaugsmu. Apaštalas Paulius citavo šiuos žodžius iš Patarlių knygos, sakydamas: „Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties [„Jehovos“, NW] auklybos ir nenusimink jo baramas: nes Dievas griežtai auklėja, ką myli... Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams“ (Žydams 12:5, 6, 11).
9 Taip, pabarimas ir drausmė yra būtina kiekvieno iš mūsų auklėjimo dalis, ar mes būtume mokomi tėvų, ar krikščionių susirinkime, ar apmąstytume Šventąjį Raštą savo asmeninėje studijoje. Laikytis drausmės — tai mums gyvybės ir mirties klausimas, kaip taip pat pareiškiama Patarlių 4:1, 13: „Klausykitės, vaikai, tėvo drausmės ir stebėkite, kad išmoktumėt gudrumo. Laikykis drausmės, nepamesk jos; sergėk ją, nes ji tavo gyvybė.“
Didžiausia laimė
10, 11. Kokie yra kai kurie puikių Patarlių 3:13-18 žodžių aspektai?
10 Kokie puikūs tolesni posakiai, tikrai ‛malonūs ir teisingi tiesos žodžiai’! (Ekleziasto 12:10, NW). Šie įkvėpti Saliamono žodžiai aprašo tikrąją laimę. Tai žodžiai, kuriuos turime įrašyti savo širdyse. Mes skaitome:
11 „Palaimintas žmogus, kurs randa išmintį ir kurs turi apsčiai gudrumo. Nes įsigyti ją verčiau nekaip pelnytis sidabro ir jos vaisiai geresni už geriausią ir tyriausią auksą. Ji brangesnė už visus turtus, ir visa, ko trokštama, negali su ja lygintis. Ilgos dienos jos dešinėje, o jos kairėje turtai ir garbė. Jos keliai — gražūs keliai ir visi jos takai ramūs. Ji gyvybės medis tiems, kurie ją pasigauna, ir palaimintas, kas ją laiko“ (Patarlių 3:13-18).
12. Kokią naudą mums teikia išmintis ir įžvalgumas?
12 Išmintis — kaip dažnai ji minima Patarlių knygoje: iš viso net 46 kartus! „Viešpaties [„Jehovos“, NW] baimė yra išminties pradžia.“ Tai dieviška, praktinė, Dievo Žodžio žiniomis pagrįsta išmintis, kuri įgalina jo tautą išlaikyti patikimą kursą per pavojingas audras, siaučiančias Šėtono pasaulyje (Patarlių 9:10, ŠvR). Įžvalgumas, minimas Patarlių knygoje (NW) 19 kartų, yra išminties tarnaitė, ir jis padeda kovoti su Šėtono užmačiomis. Gudriai veikdamas, šis didysis Priešininkas jau turi tūkstantmetę patirtį. Tačiau kaip mokytoją mes turime kai ką daug vertingesnio negu patirtis — dievišką įžvalgumą, sugebėjimą atskirti gera nuo blogo ir pasirinkti teisingą kelią. To Jehova mus ir moko per savo Žodį (Patarlių 2:10-13; Efeziečiams 6:11).
13. Kas gali apsaugoti mus sunkiais ekonominiu atžvilgiu laikais ir kodėl?
13 Ekonominis dabartinio pasaulio chaosas — tai Ezechielio 7:19 pranašystės išsipildymo ženklas: „Jie išmes savo sidabrą į gatves ir savo auksą laikys atmatomis. Nes nei sidabras, nei auksas nepadės jiems Viešpaties rūstybės dienoje“ (ŠvR). Visi materialiniai žemės turtai visiškai negali lygintis su išminties ir įžvalgumo apsaugančia jėga. Išmintingasis karalius Saliamonas vienu atveju pareiškė: „Nes kaip globoja išmintis, taip globoja ir pinigai; bet žinojimas duoda (tą) pelną: išmintis suteikia gyvenimą tam, kas ją turi“ (Ekleziasto 7:12). Tikrai laimingi visi, kurie šiandien vaikšto maloniais Jehovos keliais ir išmintingai renkasi „ilgas dienas“, amžinąjį gyvenimą, kuris yra Dievo dovana kiekvienam, parodančiam tikėjimą Jėzaus išperkamąja auka! (Patarlių 3:16; Jono 3:16; 17:3).
Ugdyti tikrąją išmintį
14. Kaip Jehova parodė pavyzdinę išmintį?
14 Yra tinkama, kad mes, žmonės, sukurti pagal Dievo paveikslą, siekiame ugdyti išmintį ir įžvalgumą — savybes, kurias parodė pats Jehova, atlikdamas savo nuostabius kūrimo darbus. „Viešpats [„Jehova“, NW] sutvėrė žemę Savo išmintimi, Savo protu Jis padarė dangus“ (Patarlių 3:19, 20, ŠvR). Jis sukūrė gyvas būtybes ne kokiu nors mistiniu, nesuprantamu evoliucijos būdu, bet sukūrė jas tiesiogiai, kiekvieną „pagal jų rūšį“ ir dėl išmintingo tikslo (Pradžios 1:25). Kai pabaigoje buvo sukurtas žmogus, kuris protu ir sugebėjimais žymiai viršijo gyvūnus, Dievo angeliškų sūnų pritarimo šūksniai, matyt, aidėjo ir atsiliepė visame danguje. (Palygink Jobo 38:1, 4, 7.) Protingas Jehovos įžvalgumas, jo išmintis ir jo meilė aiškiai matomi visoje jo žemiškoje kūrinijoje (Psalmių 103:24).
15. a) Kodėl nepakanka vien tik ugdyti išmintį? b) Kokį pasitikėjimą turi sužadinti mumyse Patarlių 3:25, 26 žodžiai?
15 Mums reikia ne tik ugdyti Jehovos išminties ir įžvalgumo savybes, bet taip pat tvirtai jų laikytis, niekada nenustojant uolumo studijuoti jo Žodį. Jis primena mums: „Mano sūnau, tegul tai neatstoja iš po tavo akių. Laikykis įstatymo ir patarties; tatai bus tavo sielai gyvybė ir papuošalas tavo kaklui“ (Patarlių 3:21, 22). Taip mes galime vaikščioti saugiai ir turėti dvasios ramybę net tada, kai lyg vagis artėja „netikėtas žlugimas“, kuris ištiks Šėtono pasaulį (1 Tesalonikiečiams 5:2, 3). Per patį didįjį sielvartą „tau nereikės bijotis netikėto išgąsčio, piktųjų pražūties, jai ateinant, kadangi tu pasitiki Viešpačiu. Jis saugos tavo koją, kad įsipainiojęs, nebūtumei pagautas“ (Patarlių 3:23-26, ŠvR).
Trokšk daryti gera
16. Kokių darbų, be uolumo tarnyboje, dar reikalaujama iš krikščionių?
16 Mūsų dienos — tai laikas, kai reikia uoliai skelbti gerąją naujieną apie Karalystę, kad būtų paliudyta visoms tautoms. Bet šis liudijimo darbas turi būti palaikomas ir kitokia krikščioniška veikla, kaip aprašyta Patarlių 3:27, 28 (ŠvR): „Nevenk vargstančiam gero daryti, nes Dievas davė tau rankas pavartoti tokiam reikalui. Nesakyk savo artimui — ne dabar, ateik rytoj, aš tau duosiu, nors ir šiandien turėtumei.“ (Palygink Jokūbo 2:14-17.) Kadangi daugelis pasaulio žmonių yra varginami skurdo ir bado, pasigirsta skubūs šauksmai padėti mūsų artimiesiems, ypač dvasiniams broliams. Kaip reagavo į tai Jehovos Liudytojai?
17-19. a) Kokios neatidėliotinos pagalbos prireikė 1993-iaisiais ir kaip buvo atsiliepta? b) Kas parodo, kad prispausti mūsų broliai yra „kaip nugalėtojai“?
17 Štai vienas pavyzdys: praėjusiais metais neatidėliotinas pagalbos šauksmas atėjo iš buvusios Jugoslavijos. Kaimyninių šalių brolių reakcija buvo nuostabi. Šaltais praėjusios žiemos mėnesiais keletas automobilių kolonų su pašalpos kroviniais prasiskverbė į karo zoną ir pristatė einamuosius leidinius, šiltus drabužius, maistą ir vaistus stokojantiems Liudytojams. Vienu atveju broliai kreipėsi leidimo, kad galėtų įvežti 15 tonų pašalpos krovinių, tačiau kai jį gavo, pasirodė, kad leista įvežti 30 tonų! Jehovos Liudytojai iš Austrijos greitai pasiuntė dar tris sunkvežimius. Iš viso 25 tonos krovinių pasiekė savo paskyrimo vietą. Kaip džiaugėsi mūsų broliai, kai gavo šį gausų dvasinį ir materialinį aprūpinimą!
18 Kaip atsiliepė tie gavėjai? Šių metų pradžioje vienas vyresnysis rašė: „Broliai ir seserys Sarajeve yra gyvi ir sveiki, ir kas svarbiausia, mes tebesame dvasiškai stiprūs iškęsti šį absurdišką karą. Dėl maisto stokos padėtis buvo labai sunki. Te Jehova palaimina ir atlygina jums už tai, ką jūs stengėtės dėl mūsų padaryti. Valdžios ypač gerbia Jehovos Liudytojus dėl jų pavyzdingo gyvenimo ir dėl to, kad jie gerbia valdžias. Mes taip pat esame dėkingi už atvežtą dvasinį maistą.“ (Palygink Psalmių 144:18.)
19 Šie pavojingomis sąlygomis gyvenantys broliai taip pat išreiškia dėkingumą savo uolia lauko tarnyba. Daugelis kaimynų ateina pas juos ir prašo namų biblinės studijos. Tuzlos mieste, kur buvo pristatytos penkios tonos maisto, 40 skelbėjų pranešė, kad kiekvienas iš jų vidutiniškai per mėnesį skelbė 25 valandas — tai puiki parama devyniems pionieriams susirinkime. Jėzaus mirties Minėjime dalyvavo nuostabus skaičius asmenų — 243. Šie brangūs broliai tikrai yra „kaip nugalėtojai per tą, kuris mus mylėjo“ (Romiečiams 8:37, NTP).
20. Koks ‛išsilyginimas’ vyksta buvusioje Tarybų Sąjungoje?
20 Didžiadvasiškumas, parodytas tuo, kad didelės pagalbos kolonos su maistu ir šiltais drabužiais buvo nugabentos į buvusią Tarybų Sąjungą, taip pat derinasi su ten gyvenančių brolių uolumu. Pavyzdžiui, Maskvoje Minėjimo dalyvių skaičius pernai buvo 7549, o prieš du metus — 3500. Per tą patį laiką susirinkimų skaičius išaugo nuo 12 iki 16. Visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje (be Baltijos valstybių) susirinkimų padaugėjo 14 procentų, Karalystės skelbėjų — 25 procentais ir pionierių — 74 procentais. Kokia uolumo ir pasiaukojimo dvasia! Tai primena pirmąjį amžių, kai buvo ‛išsilyginimas’ (ŠvR). Krikščionys, kurie turėjo dvasinius ir materialinius turtus, davė dosnias dovanas gyvenantiems nepalankiose vietose, o tų stokojančiųjų uolumas teikė džiaugsmą ir padrąsinimą duodantiesiems (2 Korintiečiams 8:14).
Nekęsk blogio!
21. Kaip išmintingieji sugretinami su neprotingaisiais baigiamosiose Patarlių 3-io skyriaus eilutėse?
21 Po to Patarlių knygos trečias skyrius pateikia eilę sugretinimų, kurie baigiami šiuo perspėjimu: „Nepavydėk neteisingam žmogui ir nepamėgdžiok jo kelių, nes Viešpats bodisi kiekvieno pasityčiotojo ir prieteliškai apsieina su neklastingaisiais. Neturtas [„prakeikimas“, ŠvR] ateina iš Viešpaties į bedievio namus, teisiųjų gi butai laiminami. Jis tyčiojasi iš pasityčiotojų, romiesiems gi suteikia malonę. Išmintingieji gaus garbės, paikųjų išsiaukštinimas bus gėda“ (Patarlių 3:29-35).
22. a) Kaip mes galime išvengti būti priskirti prie paikųjų? b) Ko išmintingieji nekenčia, ką jie ugdo ir kaip jie bus apdovanoti?
22 Kaip mes galime nebūti priskirti prie paikųjų? Mes turime išmokti nekęsti blogio, taip, bjaurėtis tuo, kuo bjaurisi Jehova — visais iškreiptais šio kupino smurto ir kraujo praliejimo pasaulio keliais. (Žiūrėk taip pat Patarlių 6:16-19.) Kita vertus, mes turime ugdyti tai, kas gera — sąžiningumą, teisingumą ir nuolankumą, — kad su paklusnumu ir Jehovos baime galėtume pasiekti „turtus, garbę ir gyvenimą“ (Patarlių 22:4). Tai bus atlyginimas mums visiems, kurie ištikimai pritaikome patarimą: „Pasitikėk Jehova visa savo širdimi“ (NW).
Kaip tu pakomentuotum?
◻ Kaip pagrindinis šio studijų straipsnio tekstas pritaikomas šiandien?
◻ Kaip mes galime gerbti Jehovą?
◻ Kodėl mes neturime sumenkinti drausmės reikšmės?
◻ Kur galima rasti didžiausią laimę?
◻ Kaip mes galime mylėti gėrį ir nekęsti blogio?
[Iliustracija 30 puslapyje]
Kurie aukoja Jehovai tai, kas geriausia, bus gausiai palaiminti