„Saugok savo širdį“
JEHOVA pasakė pranašui Samueliui: „Dievas ne taip mato, kaip žmogus, — žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7). Psalmininkas Dovydas taip pat kalbėjo apie mūsų simbolinę širdį: „Tu [Jehova] ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko [‛neteisingo’, KP] neradai“ (Psalmių 17:3, Brb).
Taip, Jehova žvelgia į mūsų širdį norėdamas matyti, kas mes iš tikrųjų esame (Patarlių 17:3). Todėl labai tinka senovės Izraelio karaliaus Saliamono patarimas: „Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai“ (Patarlių 4:23). Kaip galime saugoti savo simbolinę širdį? Patarlių 4 skyrius atsako į šį klausimą.
Leiskis tėvo sudrausminamas
Patarlių 4 skyrius prasideda žodžiais: „Vaikai, klausykitės tėvo pamokymo, būkite atidūs, kad suprastumėte.“ „Aš duodu jums gerą mokymą, neapleiskite mano įstatymo“ (Patarlių 4:1, 2; Brb).
Jaunimui patariama klausyti savo dievobaimingų tėvų, ypač tėvo, pamokymo. Tėvą Raštas įpareigoja rūpintis fiziniais ir dvasiniais šeimos poreikiais (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7; 1 Timotiejui 5:8). Kaip sunku būtų jaunimui bręsti be tokio vadovavimo! Tad ar neturi vaikas pagarbiai leistis tėvo sudrausminamas?
O kaip su vaiku, kuris neturi tėvo, galinčio jį pamokyti? Pavyzdžiui, vienuolikmetis Džeisonas tėvo neteko būdamas ketverių.a Kai krikščionių vyresnysis jo paklausė, kas sunkiausia jo gyvenime, Džeisonas išsyk atsakė: „Tai, kad nėra tėvo. Tokia padėtis kartais mane tikrai slegia.“ Tačiau vaikams, nežinantiems, kas yra vadovaujanti tėvo ranka, netrūksta paguodžiančių patarimų. Džeisonas ir tokie kaip jis gali kreiptis tėviškų patarimų į krikščionių susirinkimo vyresniuosius bei į kitus subrendusius vyrus (Jokūbo 1:27).
Prisimindamas savo paties lavinimąsi, Saliamonas tęsia: „Aš buvau tėvo sūnus, mylimas ir vienintelis savo motinos akyse“ (Patarlių 4:3, Brb). Karaliui, matyt, buvo malonu prisiminti, kaip jį auklėjo. Klausęs tėvo patarimų, jaunasis Saliamonas, be abejo, turėjo šiltus, glaudžius santykius su savo tėvu Dovydu. Be to, Saliamonas buvo „vienintelis“, tai yra numylėtinis. Kaip svarbu, kad vaikas augtų namuose, kur aplinka šilta ir tėvai artimai su juo bendrauja!
Įgyk išminties ir supratimo
Apie meilingus savo tėvo patarimus Saliamonas sako taip: „Jis mane mokė ir man sakė: ‛Tebrangina tavo širdis, ką aš sakau; laikykis mano įsakymų, ir gyvensi. Įsigyk išminties, įsigyk supratimo! Neužmiršk ir nenukrypk nuo mano burnos žodžių. Nepamesk jos, ir ji tave laikys, mylėk ją, ir ji tave saugos.’“ „‛Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą’“ (Patarlių 4:4-7; Brb).
Kodėl išmintis yra „svarbiausia“? Išmintis reiškia vaisingą žinių ir supratimo pritaikymą. Žinios — faktai, kurių semiamasi iš stebėjimų, patirties, skaitymo ar tyrinėjimo, — yra išminties pagrindas. Tačiau jei nesugebame žinių gerai panaudoti, jų vertė menka. Turime ne tik reguliariai skaityti Bibliją bei ja pagrįstus „ištikimo ir protingo vergo“ leidinius, bet ir taikyti tai, ko iš jų išmokome (Mato 24:45, Jr).
Taip pat labai svarbu yra įgyti supratimo. Ar galėtume be jo suvokti, kaip siejasi faktai, ir susidaryti visą svarstomo dalyko vaizdą? Trūkstant supratimo, kaip išgvildentume tam tikrų reiškinių priežastis ir iš kur semtumėmės įžvalgos? Norėdami analizuoti faktus ir padaryti tinkamą išvadą, turime remtis supratimu (Danieliaus 9:22, 23).
Saliamonas toliau atpasakoja savo tėvo žodžius: „Vertink ją [išmintį], ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę.“ „Tau ant galvos ji uždės grakštų vainiką, apvainikuos tave garbinga karūna“ (Patarlių 4:8, 9; Brb). Dievo išmintis saugo tą, kuris ją apglėbia. Be to, ji teikia žmogui garbės ir jį puošia. Tad stenkimės įgyti išminties.
„Laikykis mano pamokymo“
Atkartodamas tėvo pamokymus, Izraelio karalius tęsia: „Mano vaike, klausyk ir dėkis į širdį mano žodžius, kad ilgai gyventum. Mokau tave išminties kelio, vedu tave dorais takais, kur nereikės tau žingsnių lėtinti ir, net jei bėgtum jais, nesuklupsi. Laikykis mano pamokymo, neužmiršk jo, brangink jį, nes jis tavo gyvybė“ (Patarlių 4:10-13).
Saliamonas, be abejo, vertino meilingą pamokantį ir pataisantį savo tėvo drausminimą. Kaipgi galėtume bręsti dvasiškai ir pagerinti savo gyvenimą be išmintingo drausminimo? Jei nesimokytume iš savo klaidų ir netaisytume klaidingos mąstysenos, mūsų dvasinė pažanga tikrai būtų neįžvelgiama. Išmintingas drausminimas moko elgtis dievobaimingai ir taip ‛veda dorais takais’.
Be to, dar yra drausminimas, padedantis ‛ilgai gyventi’. Kaip? Štai Jėzus Kristus pasakė: „Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose“ (Luko 16:10). Jeigu drausminame save mažmožiuose, argi ne lengviau drausminti ir dideliuose dalykuose, nuo kurių priklauso mūsų gyvybė? Pavyzdžiui, mokydami akį ‛nežvelgti į moterį geidulingai’, lengviau atsispirsime pagundai pasielgti amoraliai (Mato 5:28). Tai, aišku, taikytina tiek vyrams, tiek moterims. Jei kontroliuojame savo mąstymą ir „paimame nelaisvėn kiekvieną mintį“, mažiau tikimybės sunkiai nusidėti žodžiais arba veiksmais (2 Korintiečiams 10:5, Brb).
Žinoma, paprastai nelengva būti drausminamam ir gali atrodyti, jog esi varžomas (Žydams 12:11). Tačiau išmintingas karalius patikina, jog leisdamiesi sudrausminami darysime pažangą. Kaip deramas treniravimasis bėgiką išmoko bėgti optimaliu tempu, nepargriūti ir nesusižeisti, taip drausminimas leidžia toliau žengti gyvenimo keliu tinkamu greičiu ir nesuklupti. Be abejo, turime ir atidžiai pasirinkti tą kelią.
Venk „nedorų žmonių tako“
Saliamonas nedelsdamas įspėja: „Nekelk kojos ant nedorų žmonių tako, neik nedorėlių keliu. Venk jo! Neženk juo, sukis nuo jo, savo keliu eik. Juk jie užmigti negali ko pikto nepadarę; jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę. Juk nedorumas yra jų valgoma duona, o smurtas — jų geriamas vynas“ (Patarlių 4:14-17).
Nedorėliai, kurių kelių vengti pataria Saliamonas, mėgaujasi savo niekšybėmis. Daryti bloga jiems tas pats lyg valgyti ar gerti. Jie neužmiega, kol nesiima smurto. Jų vidus sugedęs! Ar tikrai galime apsaugoti savo širdis bendraudami su jais? Kaip neprotinga būtų ‛eiti nedorėlių taku’ — stebėti smurto scenas, būdingas daugumai šiuolaikinių pramogų! Juk negalime likti gailestingi, jei dildome jautrumą stebėdami nedoras scenas televizoriaus ar kino ekranuose.
Būk šviesoje
Toliau vartodamas metaforą apie taką, Saliamonas sako: „Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos“ (Patarlių 4:18, Brb). Tas, kas pradeda studijuoti Bibliją ir stengiasi taikyti jos patarimus gyvenime, panašus į keleivį, susiruošusį kelionėn rytui brėkštant. Juodam nakties dangui vos mėlstant, ne ką tematome. Tačiau švintant, palengva įžvelgiame kontūrus. Galop pateka saulė ir jau viską regime iki smulkmenų. Tiesa irgi palaipsniui aiškėja mums, jei kantriai ir kruopščiai tyrinėjame Raštą. Labai svarbu maitinti širdį dvasiniu penu, jei norime apsaugoti ją nuo klaidingų samprotavimų.
Biblijos pranašysčių reikšmė taip pat ryškėja palaipsniui. Pranašystės mums aiškėja Jehovos šventajai dvasiai nušviečiant jas ir joms pildantis per pasaulio įvykius bei Dievo tautos gyvenimą. Užuot nekantriai spėlioję apie jų išsipildymą, laukime, kol ‛šviesa išryškės’.
Kokia yra padėtis tų žmonių, kurie atmeta Dievo vadovavimą ir nenori vaikščioti šviesoje? „Nedorų žmonių kelias yra visiškai tamsus, — sako Saliamonas, — jie nežino, ant ko suklumpa“ (Patarlių 4:19). Nedorėlis panašus į tamsos apgaubtą žmogų, nė nežinantį, ant ko parpuolė. Net jei atrodo, jog bedieviai klesti dėl savo neteisybių, jų sėkmė laikina. Apie juos psalmininkas giedojo taip: „Iš tikrųjų tu užvedi juos ant slidaus šlaito; tu [Jehova] pastumi juos į žūtį“ (Psalmių 73:18).
Lik budrus
Izraelio karalius toliau kalba: „Mano vaike, klausyk mano žodžių, palenk ausį mano posakiams. Neišleisk jų iš akių, laikyk juos giliai savo širdyje. Juk juos turintiems jie yra gyvenimas ir sveikata jų kūno. Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai“ (Patarlių 4:20-23).
Paties Saliamono pavyzdys liudija, koks vertingas yra patarimas saugoti širdį. Jaunystėje jis išties įrodė esąs tikras savo tėvo sūnus ir liko ištikimas Jehovai iki pat brandaus amžiaus. Tačiau Biblijoje sakoma: „Saliamonui pasenus, jo žmonos nugręžė jo širdį į kitus dievus, ir jo širdis nebuvo ištikima Viešpačiui, savo Dievui, kaip buvo jo tėvo Dovydo širdis“ (1 Karalių 11:4). Be nuolatinio budrumo net geriausia širdis gali palinkti į blogį (Jeremijo 17:9). Dievo Žodžio priminimus reikia laikyti „giliai savo širdyje“. Todėl turime klausyti ir nurodymų iš Patarlių 4 skyriaus.
Ištirk, kokia tavo širdis
Ar mums sekasi saugoti savo simbolinę širdį? Kaip ištirti savo vidų? „Burna kalba tai, ko pertekusi širdis“, — pasakė Jėzus Kristus (Mato 12:34). Be to, jis kalbėjo: „Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai“ (Mato 15:19, 20). Taip, mūsų žodžiai ir veiksmai patikimai liudija, kas širdyje.
Mums labai tinka Saliamono patarimas: „Venk kalbėti apgaulingai, suktas kalbas mesk šalin. Težiūri tavo akys į priekį, tiesus tebūna tavo žvilgsnis. Žiūrėk, kur eini, ir visi tavo keliai bus tikri. Nesuk nei į dešinę, nei į kairę; nukreipk savo koją nuo pikto“ (Patarlių 4:24-27).
Paklusdami Saliamono patarimui, turime stebėti, kaip kalbame ir elgiamės. Jei saugome širdį ir norime įtikti Dievui, venkime apgaulingų, suktų šnekų (Patarlių 3:32). Todėl maldingai apmąstykime, ką apie mus byloja mūsų žodžiai bei veiksmai, ir paskui prašykime Jehovos pagalbos šalinti pastebėtus trūkumus (Psalmių 139:23, 24).
Be to, ‛težiūri tavo akys tiesiai’. Nenuleiskime akių nuo tikslo — nuoširdžiai tarnauti savo dangiškajam Tėvui (Kolosiečiams 3:23). Tegul tau, žengiančiam teisinga kryptimi, Jehova padeda „visuose tavo keliuose“ ir gausiai palaimina, kad klausai įkvėpto patarimo „saugoti savo širdį“.
[Išnaša]
a Vardas pakeistas.
[Anotacija 22 puslapyje]
Ar vengi smurto reginių?
[Iliustracija 21 puslapyje]
Pasinaudok patyrusių krikščionių patarimais
[Iliustracija 23 puslapyje]
Drausminimas nesulėtins tavo pažangos
[Iliustracija 24 puslapyje]
Uoliai studijuok Bibliją