„Laimingas žmogus, kuris išmintį randa“

JIS buvo poetas, architektas ir karalius. Kasmet gaudamas per 200 milijonų dolerių pajamų, buvo turtingesnis už bet kurį kitą žemės karalių. Be to, šis vyras garsėjo išmintimi. Viena jį aplankiusi karalienė buvo taip paveikta, jog net sušuko: „Tikėk manimi, man nė pusės tiesos nebuvo pasakyta. Tavo išmintis ir gerovė smarkiai viršija kalbas, kurias buvau girdėjusi“ (1 Karalių 10:4-9). Tokia buvo senovės Izraelio karaliaus Saliamono padėtis.

Saliamonas turėjo ir turtų, ir išminties. Todėl jis, kaip niekas kitas, galėjo palyginti ir nuspręsti, kuris iš tų dviejų dalykų iš tikrųjų yra reikalingiausias. Jis rašė: „Laimingas žmogus, kuris išmintį randa, kuris supratimo įgyja! Juk jos nauda didesnė už naudą sidabro, ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu. Ji brangesnė už brangakmenius, visi tavo turtai negali jai prilygti“ (Patarlių 3:13-15).

Tačiau kur rasti išminties? Kodėl ji vertingesnė už turtus? Kuo ji patraukli? Biblinės Patarlių knygos, kurią parašė Saliamonas, 8-asis skyrius įdomiai atsako į šiuos klausimus. Išmintis čia įasmeninta, gali kalbėti bei veikti, todėl pati atskleidžia savo žavesį ir vertę.

„Ji garsiai šaukia“

Patarlių knygos 8-asis skyrius prasideda retoriniu klausimu: „Argi nešaukia Išmintis, ar nekelia balso supratimas?“ Taip, išmintis ir supratimas šaukia visiškai kitaip nei ištvirkusi moteris, kuri tyko atkampiose vietose ir šnabžda vienišiems ir nepatyrusiems jaunuoliams į ausis (Patarlių 7:12). „Ant kalvų palei kelią ir kryžkelėse ji atsistoja; priešais miesto vartus, prie įėjimo, ji [„garsiai“, Jr] šaukia“ (Patarlių 8:1-3). Stiprus ir drąsus išminties balsas garsiai ir aiškiai girdimas viešose vietose: prie vartų, kryžkelėse, prie įeigos į miestą. Žmonės gali lengvai išgirsti tą balsą ir atsiliepti.

Kas galėtų nuneigti, kad dieviškoji išmintis, užrašyta Dievo Žodyje, Biblijoje, prieinama beveik kiekvienam jos trokštančiam žemės gyventojui? Enciklopedijoje The World Book Encyclopedia rašoma: „Biblija yra knyga, labiausiai skaitoma per visą istoriją. Biblijos egzempliorių išplatinta daugiau nei bet kokios kitos knygos. Be to, lyginant su kitomis knygomis, ji verčiama dažniau ir į daugiau kalbų.“ Visa Biblija arba kai kurios jos dalys prieinamos 2100 su viršum kalbų ir tarmių. Bent dalį Dievo Žodžio savo gimtąja kalba gali skaityti per 90 procentų žmonijos.

Jehovos liudytojai visur viešai skelbia Biblijos žinią. 235 šalyse jie aktyviai skelbia gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir moko žmones tiesų iš Dievo Žodžio. Jų Biblija pagrįsti žurnalai Sargybos bokštas bei Atsibuskite! atitinkamai leidžiami 140 ir 83 kalbomis. Tiek vienų, tiek kitų žurnalų tiražas viršija 20 milijonų egzempliorių. Išmintis iš tiesų garsiai šaukia viešose vietose!

„Jums šaukiu, žmonių sūnūs“

Įasmeninta išmintis pradeda kalbą taip: „Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs. Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį“ (Patarlių 8:4, 5, Brb).

Išminties kvietimas visuotinis. Ji kreipiasi į visą žmoniją. Netgi neišmanėliai kviečiami įgyti įžvalgumo, arba apdairumo, o kvailieji — supratimo. Iš tikrųjų Jehovos liudytojai tiki, jog Biblija yra knyga visiems žmonėms, ir stengiasi bešališkai paskatinti kiekvieną sutiktą žmogų gilintis į ją ir ieškoti joje išminties žodžių.

‛Mano burna kalba tiesą’

Tęsdama savo kreipimąsi, išmintis kalba toliau: „Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą. Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms. Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.“ Taip, išminties mokymai yra puikūs ir garbingi, teisingi ir dori. Juose nėra nieko nesąžiningo ar iškraipyto. „Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems“ (Patarlių 8:6-9, Brb).

Išmintis primygtinai ragina: „Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.“ Šis maldavimas praktiškas, nes „išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti“ (Patarlių 8:10, 11, Brb). Betgi kodėl? Kas išmintį daro vertingesnę už turtus?

„Mano vaisius geresnis už auksą“

Dovanos, kurias išmintis suteikia savo klausytojams, vertingesnės už auksą, sidabrą ar deimantus. Apibūdindama šias dovanas, išmintis sako: „Aš, Išmintis, gyvenu kartu su protingumu ir įgyju sveiko proto išmanymą. Pagarbiai bijoti Viešpaties reiškia nekęsti to, kas pikta. Puikybės, įžūlumo, blogo elgesio ir suktos kalbos aš nekenčiu“ (Patarlių 8:12, 13).

Išmintis tiems, kas jos turi, suteikia įžvalgumo bei išmanymo. Žmogus, turintis dieviškos išminties, taip pat yra nuolankus ir jaučia pagarbią Dievo baimę, nes „pagarbi Viešpaties baimė — išminties pradžia“ (Patarlių 9:10). Vadinasi, jis nekenčia to, ko nekenčia Jehova. Išdidumas, pasipūtimas, amoralus elgesys ir sukta kalba yra toli nuo jo. Tokio žmogaus neapykanta blogiui apsaugo jį nuo savanaudiško naudojimosi turima valdžia. Kaip tad svarbu siekti išminties tiems, kurie eina atsakingas pareigas krikščionių susirinkime arba yra šeimų galvos!

„Turiu gerų patarimų ir sveikos nuovokos, — tęsia išmintis. — Turiu supratimo ir jėgų. Per mane viešpatauja karaliai ir valdovai leidžia teisius įstatymus. Per mane didžiūnai valdo ir kilmingieji yra teisūs valdytojai“ (Patarlių 8:14-16). Išminties vaisiai — įžvalgumas, supratimas bei galia — savybės, labai reikalingos valdovams, aukštiems pareigūnams bei kilmingiesiems. Išmintis būtina tiems, kurie turi valdžią, bei tiems, kurie kam nors pataria.

Tikroji išmintis lengvai pasiekiama kiekvienam. Bet ne visi jos ieško. Kai kurie išmintį atstumia arba jos šalinasi net tada, kai ji yra čia pat, prie jų slenksčio. „Aš myliu mane mylinčius, — sako išmintis, — o manęs stropiai ieškantys mane suranda“ (Patarlių 8:17). Išminties įgauna tik tie, kurie nuoširdžiai jos ieško.

Išminties keliai dori ir teisingi. Ji atsilygina jos ieškantiems. Išmintis sako: „Aš turiu turtų ir garbę, išliekantį lobį ir gerovę. Mano vaisius geresnis už auksą, net už gryniausią, o pelnas, kurį duodu, vertesnis už geriausią sidabrą. Aš einu teisumo keliu, teisingumo takais, suteikdama turtų mane mylintiems ir pripildydama jų iždus“ (Patarlių 8:18-21).

Kartu su tokiais puikiais bruožais, kaip apdairumas, gebėjimas mąstyti, nuolankumas, įžvalgumas, sveika nuovoka bei supratingumas, išmintis kupina turtų ir garbės. Išmintingas žmogus ne tik klesti dvasiškai, bet ir gali pasiekti materialinę gerovę teisėtomis priemonėmis (3 Jono 2). Taip pat išmintis teikia žmogui garbę. Be to, jis jaučia pasitenkinimą tuo, ką įgyja, turi dvasios ramybę ir švarią sąžinę Dievo akivaizdoje. Taip, laimingas žmogus suradęs išmintį. Iš tiesų išminties vaisiai geresni už gryną auksą ir geriausią sidabrą.

Ypač laiku duodamas šis patarimas mums, gyvenantiems materialistiniame pasaulyje, kuriame svarbu įgyti turtų bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia kaina. Niekada neužmirškime, kokia vertinga išmintis, ir nesigriebkime neteisėtų priemonių turtams įgyti. Niekuomet nepasiduokime turto siekimui, kad neapleistume to, kas teikia išminties, — krikščioniškų sueigų ir Biblijos bei „ištikimo ir protingo vergo“ leidinių asmeniško studijavimo (Mato 24:45-47, Jr).

„Nuo amžių aš įtvirtinta“

Išmintis Patarlių knygos 8-ajame skyriuje įasmeninta ne vien norint paaiškinti ją kaip abstrakčią sąvoką. Išmintimi taip pat simboliškai vadinamas svarbiausias Jehovos kūrinys. Toliau išmintis tęsia: „Viešpats sukūrė mane savo kelių pradžioje, kaip pirmą savo ankstesnių darbų. Prieš amžius buvau patepta [„nuo amžių aš įtvirtinta“, Brb], pačioje pradžioje, prieš žemės pradžią. Kai dar nebuvo gelmių, aš buvau pagimdyta, kai dar nebuvo tekančių šaltinių. Prieš padedant kalnų pamatus, prieš kalvas aš gimiau. Žemės ir laukų jis dar nebuvo padaręs nei pirmųjų molio grumstų“ (Patarlių 8:22-26).

Kaip puikiai šis įasmenintos išminties apibūdinimas derinasi su tuo, kas Raštuose sakoma apie „Žodį“! „Pradžioje buvo Žodis, — rašė apaštalas Jonas. — Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas [„dievas“, NW]“ (Jono 1:1). Įasmeninta išmintis — tai metaforiškai vaizduojamas Dievo Sūnus Jėzus Kristus savo ikižmogiškojo egzistavimo tarpsniu.a

Jėzus Kristus yra „visos Kūrinijos pirmagimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima“ (Kolosiečiams 1:15, 16). Įasmeninta išmintis tęsia: „Aš ten buvau, kai jis [Jehova] dėjo dangaus skliautą į vietą, kai nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus, kai tvirtino aukštai dangaus skliautą, kai įrengė bedugnės šaltinius, kai paskyrė jūrai ribas, kad jos vandenys niekada neperžengtų jo įsakymo, kai nustatė žemės pamatus. Tuomet aš buvau jo talkininkė, kasdienis jo džiaugsmas, visada džiūgaudama jo akivaizdoje, džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama džiaugsmo žmonijoje“ (Patarlių 8:27-31). Jehovos pirmagimis Sūnus buvo šalia savo Tėvo aktyviai darbuodamasis su juo — neprilygstamu dangaus ir žemės Kūrėju. Kai Jehova Dievas kūrė pirmąjį žmogų, Jo Sūnus bendradarbiavo su juo kaip įgudęs menininkas (Pradžios 1:26). Nenuostabu, kad Dievo Sūnus labai domisi žmonija ir netgi ją myli!

„Laimingas žmogus, kuris manęs klauso“

Įasmeninta išmintis, Dievo Sūnus, sako: „Tad dabar, mano vaikai, paklausykite manęs. Laimingi, kurie laikosi mano kelių! Klausykitės pamokymo, būkite išmintingi ir neatmeskite jo! Laimingas žmogus, kuris manęs klauso, ateidamas kasdien anksti prie mano vartų, budėdamas prie mano durų. Juk kas randa mane, tas randa gyvenimą ir gauna malonę iš Viešpaties [„Jehovos“, NW]. Bet kas prasilenkia su manimi, tas daro sau žalą. Visi, kurie manęs nekenčia, myli mirtį“ (Patarlių 8:32-36).

Jėzus Kristus yra paties Dievo išminties įsikūnijimas, „kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“ (Kolosiečiams 2:3). Tad labai atidžiai jo klausykime ir tiksliai sekime jo pėdomis (1 Petro 2:21). Atmesti jį reiškia pakenkti savo sielai ir mylėti mirtį, nes „nėra niekame kitame išgelbėjimo“ (Apaštalų darbų 4:12). Iš tiesų, priimkime Jėzų kaip Dievo paskirtą mūsų išgelbėtoją (Mato 20:28; Jono 3:16). Taip patirsime laimę, nes ‛rasime gyvenimą ir gausime malonę iš Jehovos’.

[Išnaša]

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Išmintis būtinai reikalinga tiems, kurie eina atsakingas pareigas

[Iliustracijos 27 puslapyje]

Neapleiskime to, kas teikia išminties