Išmintingasis senovės Izraelio karalius Saliamonas tarsi meilingas tėvas sako: „Mano vaike, jei priimsi mano žodžius ir branginsi širdyje mano įsakymus, jei palenksi ausį klausytis išminties ir atversi širdį norėdamas suprasti, jei iš tikrųjų šauksiesi įžvalgos ir pakelsi balsą norėdamas suprasti, jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro, ir ieškosi jo tarsi paslėptų lobių“, „tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą“ (Patarlių 2:1-5; Brb red.).

Išmintis — tai sugebėjimas deramai taikyti Dievo duotą pažinimą. Nuostabu, kad išmintis mums prieinama per Bibliją! Taip, joje gausu išminties žodžių, tarkim, Patarlių bei Ekleziasto knygose, ir turime atkreipti į juos dėmesį. Be to, Biblijos puslapiuose randame daug pavyzdžių, rodančių, kuo naudinga taikyti Dievo principus ir kokie spąstai tyko nepaisant jų (Romiečiams 15:4; 1 Korintiečiams 10:11). Štai pagalvok apie gobšuolį Gehazį, pranašo Eliziejaus palydovą (2 Karalių 5:20-27). Ar tai nemoko, jog išmintinga vengti godumo? Pamąstyk dar, kaip tragiškai baigėsi, atrodo, nekaltas Jokūbo dukters Dinos apsilankymas pas Kanaano „šalies dukteris“ (Pradžios 34:1-31; Brb red.). Turėtume aiškiai suvokti, jog blogos draugijos — kvailybė (Patarlių 13:20; 1 Korintiečiams 15:33).

Ieškoti išminties reiškia ugdytis įžvalgą bei supratimą. Remiantis vienu žodynu, įžvalga yra „proto galia ar sugebėjimas atskirti dalykus“. Dieviškoji įžvalga yra mokėjimas atskirti gera nuo bloga ir pasirinkti teisingą kelią. Jeigu ‛neatveriame širdies’ įžvalgai, arba netrokštame jos įgyti, kaip išliksime „kelyje į gyvenimą“? (Mato 7:14; palygink Pakartoto Įstatymo 30:19, 20) Dievo Žodžio studijavimas bei pritaikymas teikia įžvalgos.