Be to, teisusis jaučiasi saugus, o nedorėlis — ne. „Kas nekaltai vaikščioja, saugiai vaikščioja, bet kas iškraipo savo kelius, bus susektas. Kas pamerkia akimi, padaro skausmo, ir kas kvailų lūpų, sutrypiamas“ (Patarlių 10:9, 10, Jr, išnaša).

Visai kitaip yra su tuo, kuris siekdamas naudos elgiasi nesąžiningai. Toks žmogus tikriausiai mėgins nuslėpti savo neteisumą apgaulingai kalbėdamas ar darydamas tam tikrus gestus (Patarlių 6:12-14). Kai nori apgauti, siekia pikto, jis pamerkia akį. Vėliau nuo jo nukentėję žmonės gali labai sielvartauti. Bet anksčiau ar vėliau tokio žmogaus nedorumas išlenda į viešumą. Apaštalas Paulius rašė: „Kai kurių žmonių nusidėjimai esti žinomi pirma teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau. Taip pat ir geri darbai visiems žinomi, o jei pasitaiko kitaip, jie irgi negali likti paslėpti“ (1 Timotiejui 5:24, 25). Tiek tėvų, tiek draugų, sutuoktinių ar šiaip pažįstamų žmonių nesąžiningumas vis tiek išaiškėja. Jei visi sužinotų, kad koks nors žmogus yra nesąžiningas, ar kas juo bepasitikėtų?