Jehovos Žodis gyvas

Patarlių knygos apžvalga

SALIAMONAS, senovės Izraelio karalius, „ištarė tris tūkstančius patarlių“ (1 Karalių 5:12, Jr [4:32, Brb]). Ar išmintingi jo žodžiai nenugrimzdo į užmarštį? Ne. Daugelis Saliamono posakių sudėta į Bibliją — randame juos Patarlių knygoje, kuri baigta rašyti apie 717 m. p. m. e. Tiktai paskutiniai du šios knygos skyriai yra kitų rašytojų: Agūro, Jakės sūnaus, ir karaliaus Lemuelio. Bet, kai kurių biblistų nuomone, Lemueliu vadinamas pats Saliamonas.

Įkvėptieji žodžiai į Patarlių knygą surinkti dvejopam tikslui: „kad pamokytų išminties, auklėtų“ (Patarlių 1:2, Brb). Tie žodžiai padeda mums įgyti išminties — gebėjimo viską nuovokiai vertinti ir gerai pasinaudoti turimomis žiniomis, kai tenka spręsti vienokią ar kitokią problemą. Jie taip pat auklėja, tai yra ugdo mus doros kelyje. Jeigu į šias patarles įsiklausysime ir jose glūdinčius principus taikysime gyvenime, mūsų širdis tikrai links į gera, būsime laimingesni, mums gerai seksis (Hebrajams 4:12).

‘ĮSIGYK IŠMINTĮ, TVIRTAI LAIKYKIS PAMOKYMO’

(Patarlių 1:1—9:18)

„Išmintis garsiai šaukia gatvėje“, — sako Saliamonas (Patarlių 1:20). Kodėl jos garsaus, aiškaus balso turėtume klausyti? Kuo tai naudinga, rašoma antrame skyriuje. Trečiame skyriuje kalbama, ko reikia norint artintis prie Jehovos. Toliau Saliamonas pareiškia: „Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą. [...] Tvirtai laikykis pamokymo ir neapleisk jo“ (Patarlių 4:7, 13, Brb).

Kas padės mums atsispirti amoralioms pasaulio pagundoms? Patarlių knygos penktame skyriuje patariama: būk apdairus, nuovokus ir suprask, kokių esama vilionių. Taip pat prisimink, kaip brangiai pačiam tektų užmokėti už nedorovingą elgesį. Tolesniame skyriuje perspėjama, kokių darbų ir apskritai kokio požiūrio privalu vengti, jei nenorime susigadinti santykių su Jehova. Septintame skyriuje taikliai aprašomas amoralaus asmens elgesys. Aštuntame skyriuje vaizdingai apibūdinama išminties vertė ir žavumas. Devintas skyrius užbaigia pirmąją Patarlių knygos dalį ir jame pateikiamas įdomus palyginimas, skatinantis siekti išminties.

Atsakymai į klausimus:

1:7; 9:10. Kaip suprasti, kad Jehovos baimė yra „pažinimo pradžia“ ir „išminties pradžia“? Kadangi viskas Jehovos sukurta ir jis yra Šventojo Rašto Autorius, be Dievo baimės negali būti tikrojo pažinimo (Romiečiams 1:20; 2 Timotiejui 3:16, 17). Jis vienintelis yra pažinimo Šaltinis. Taigi pažinimas prasideda nuo to, kad asmuo pagarbiai bijo Jehovos. Dievo baimė taip pat yra išminties pradžia, nes išminties nebūtų be pažinimo. Dar galima pridurti, kad jeigu žmogus nebijo Jehovos, savo žinių jis nepanaudos Kūrėjo garbei.

5:3. Kodėl paleistuvė vadinama „svetima moterimi“ (Brb)? Patarlių 2:16, 17 apie „svetimą moterį“ pasakyta, kad ji „užmiršta savo Dievo sandorą“ (Brb). Kas garbino netikrus dievus ar kaip kitaip nepaisė Įstatymo, duoto per Mozę, buvo vadinamas svetimu. O paleistuvė, aišku, irgi buvo priskaitoma prie tokių (Jeremijo 2:25, Brb; 3:13).

7:1, 2. Kas turima omenyje, kai sakoma „mano žodžiai“ ir „mano įsakymai“? Čia turima omenyje ne tik Biblijos mokymai, bet ir visos šeimos labui tėvų nustatytos taisyklės. Vaikams privalu tų taisyklių laikytis ir priimti tėvų pamokymus, pagrįstus Šventuoju Raštu.

8:30. Kas yra čia paminėtas Jehovos talkininkas? „Talkininke“ pasivadina įasmeninta išmintis, ir tai yra daugiau negu tik stiliaus priemonė, pabrėžianti išminties ypatybes. Įasmeninta išmintis — pats Dievo pirmagimis Sūnus Jėzus Kristus, kai dar nebuvo iš dangaus atėjęs į žemę. „Viešpats sukūrė [jį] savo kelių pradžioje“, gerokai seniau, negu jis gimė žmogumi (Patarlių 8:22). Taigi jis uoliai talkino Tėvui, kada buvo kuriama visa, kas danguje ir žemėje (Kolosiečiams 1:15-17).

9:17. Kas vadinama „vogtu vandeniu“ ir kodėl jis „saldus“? Kadangi intymūs sutuoktinių santykiai Biblijoje vaizdingai palyginami su gaiviu vandeniu iš šulinio, vogtas vanduo yra slaptų amoralių santykių įvaizdis (Patarlių 5:15-17). Mintis, kad niekas tavęs nesučiups, teikia tam „vandeniui“ tariamo saldumo.

Ko pasimokome:

1:10-14. Turime saugotis, kad nusidėjėliai žadėdami pelną neįviliotų mūsų į klystkelius.

3:3. Reikia labai vertinti gerumą ir ištikimybę. Šiomis savybėmis turime puoštis tarsi brangiu vėriniu, kad visi akivaizdžiai jas matytų. Be to, turime įsirašyti jas širdyje, — kitaip sakant, jos turi tapti neatsiejama mūsų esybės dalimi.

4:18. Dvasinių tiesų pažinimas yra progresyvus. Jei norime likti šviesoje, turime visados rodyti nuolankumą, romumą.

5:8. Turime laikytis kuo atokiau nuo visko, kas darytų amoralią įtaką, — ar tai būtų muzika, pramogos, ar tam tikri interneto tinklalapiai, knygos, žurnalai.

5:21. Ar žmogus, mylintis Jehovą, dėl vienos kitos malonumo akimirkos atsisakytų artimos bendrystės su tikruoju Dievu? Aišku, ne! Jeigu visada prisimename, kad Jehova mato mūsų kelius ir pareikalaus atsiskaityti už savo poelgius, tai ir bus stipriausia paskata likti moraliai tyriems.

6:1-5. Koks puikus patarimas duotas šiose eilutėse dėl neapgalvoto finansinio įsipareigojimo — laidavimo už kitą asmenį! Jeigu viską geriau apsvarstę matome, jog pasielgėme neišmintingai, turėtume tuoj pat ‘maldauti savo kaimyno’ ir daryti viską, ką galime, kad atitaisytume savo klaidą.

6:16-19. Šios septynios kategorijos apima beveik visas nuodėmes. Jos turi būti mums pasibjaurėtinos.

6:20-24. Jeigu asmuo nuo vaikystės yra išmokytas Šventojo Rašto principų, tai padeda jam saugotis amoralumo spąstų. Tėvai tegul nepamiršta, kaip svarbu auklėti vaiką krikščioniškai.

7:4. Ypač turėtume būti linkę prie išminties ir supratimo.

GLAUSTI PAMOKYMAI

(Patarlių 10:1—29:27)

Tolesnės Saliamono patarlės yra trumpi, glausti posakiai, kuriuos kiekvieną galima imti atskirai. Šitose patarlėse vis kas nors supriešinama, sugretinama, palyginama ir taip duodama gerų pamokų dėl elgesio, kalbos, požiūrio.

10—24 skyriuose pabrėžiama, kaip svarbu pagarbiai bijoti Jehovos. Patarles, kurios sudėtos 25—29 skyriuose, surinko „Judo karaliaus Ezekijo vyrai“ (Patarlių 25:1). Šios patarlės moko pasitikėjimo Jehova ir kitų svarbių dalykų.

Atsakymai į klausimus:

10:6. Kaip suprasti, kad „nedorėlių burnoje slypi smurtas“? Šį pasakymą galima suprasti taip, kad saldžiomis kalbomis nedori žmonės slepia savo piktus kėslus. Hebrajiškajame originalo tekste įžvelgiama dar ir kita mintis: „nedorėlio burną dengia smurtas“ (Brb). Kadangi su nedoraisiais paprastai elgiamasi šiurkščiai, aplinkinių priešiškumas gali juos nutildyti.

10:10. Ką reiškia pasakymas „kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų“ (Brb)? „Suktas ir nedoras žmogus“ ne vien tik apgaulingai kalba, bet ir „merkia akimi“, tai yra stengiasi gestais bei mimika parodyti, kad neturi jokių blogų motyvų (Patarlių 6:12, 13). Šitokia apgaule jis pridaro kitiems daug nemalonumų, sukelia daug skausmo.

10:29. Kas vadinama „Viešpaties keliu“? Kelio įvaizdis čia taikomas kalbant ne apie gyvenseną, kurios turėtume laikytis, o apie tai, kaip Jehova elgiasi su žmonija. Doras žmogus jo prieglobstyje yra saugus, o nedorėliui Dievas siunčia pražūtį.

11:31. Kodėl nedorėlis, lyginant su teisiu žmogumi, atpildo susilauks „juo labiau“? Atpildu čia vadinama bausmė: vienas žmogus baudžiamas mažiau, kitas daugiau. Teisusis už savo klaidas kaip atpildą gauna sudrausminimą. O nedorėlis tyčia nusideda ir nenori imtis daryti gera. Užtat jis pelnytai gauna griežtą bausmę.

12:23. Kaip derėtų ‘slėpti savo išmanymą’? Jei žmogus slepia savo išmanymą, tai nereiškia, kad jis pasirodo esąs visai be išmonės. Tiesiog jis pagyrūniškai savo žinių nedemonstruoja, yra nuovokus — supranta, ką ir kada sakyti.

18:19. Kodėl „įžeistą brolį sunkiau laimėti negu stiprų miestą“? Kaip stiprus miestas, apgultas priešų, žmogus gali būti tvirtai nusistatęs nedaryti jokių nuolaidų. Nesantaika tarp jo ir asmens, kuris jį įskaudino, lengvai tampa tokia kliūtimi kaip „tvirtovės užkarda“.

Ko pasimokome:

10:11-14. Jeigu norime, kad mūsų žodžiai būtų ugdantys, protą turime pripildyti Dievo Žodžio pažinimo. Be to, mūsų širdies paskata turi būti meilė, ir išmintis turi diktuoti, ką kalbės lūpos.

10:19; 12:18; 13:3; 15:28; 17:28. Turėtume apgalvoti, ką kalbame, ir nešnekėti per daug.

11:1; 16:11; 20:10, 23. Jehova nori, kad verslo reikaluose būtume sąžiningi.

11:4. Kvaila būtų tiek atsidėti materialiniams siekiams, kad apleistume asmenines Biblijos studijas, sueigas, maldą, lauko tarnybą.

13:4 (Brb). Neužtenka vien „geisti“ atsakingų pareigų bendruomenėje arba gyvenimo naujajame pasaulyje. Turime būti darbštūs ir dėti daug pastangų, kad atitiktume keliamus reikalavimus.

13:24; 29:15, 21. Rūpestingi tėvai nepaikina vaiko ir į jo prasižengimus nežiūri pro pirštus. Savo atžalą drausmina ir stengiasi išrauti blogybes, kol tos dar giliai neįsišaknijo.

14:10. Kadangi ne visada įmanoma tiksliai išreikšti savo giliausius jausmus ir kiti žmonės ne visada mus gali suprasti, tai ir jų teikiama emocinė parama yra gan ribota. Kai kuriuos sunkumus pakeliame tiktai kliaudamiesi Jehova.

15:7. Neturėtume pašnekovui išpilti visa, ką žinome. Ūkininkas juk irgi neberia sėklų vienoje vietoje. Išmintingas žmogus savo žinias „sėja“ po truputį — kiek reikia ir kada reikia.

15:15; 18:14. Optimistinis požiūris padės rasti džiaugsmo netgi sunkiomis aplinkybėmis.

17:24. Neturėtume būti kaip tas „kvailys“, kurio akys ir mintys klajoja, mat jis nesusitelkia į svarbius dalykus. Verčiau siekime supratimo — tada elgsimės išmintingai.

23:6-8. Turime saugotis, kad kartais nesinaudotume kieno nors veidmainišku svetingumu.

27:21. Kai mus kas nors pagiria, gali atsiskleisti, kokie iš tikrųjų esame. Jeigu pripažįstame, kad viskas ateina nuo Jehovos, ir su dar didesniu atsidavimu jam tarnaujame, akivaizdu, jog esame nuolankūs. O jei giriami imame puikuotis, vadinasi, nuolankumo mums trūksta.

27:23-27. Šios patarlės vaizdeliu iš kaimo gyvenimo pailiustruoja, kad geriausia žmogui tenkintis paprasta buitimi, kurią susikuria stropiai dirbdamas. Iš čia ypač pasimokome, kad reikia visada pasikliauti Dievu.a

28:5. Jeigu ‘ieškome Viešpaties’ per maldą ir gilindamiesi į jo Žodį, galime ‘suprasti viską’, ko reikia, kad mūsų tarnyba būtų jam priimtina.

SVARBŪS BAIGIAMIEJI PAMOKYMAI

(Patarlių 30:1—31:31)

Patarlių knygos paskutiniai du skyriai irgi teikia gerų pamokymų (Patarlių 30:1; 31:1). Agūras taikliais pavyzdžiais pailiustruoja, koks nepasotinamas yra godumas ir kokie nesusekami suvedžiotojo keliai pas merginą.b Čia taip pat perspėjama nesiaukštinti ir susilaikyti nuo piktų žodžių.

Lemuelis perduoda iš motinos gautus naudingus pamokymus dėl vyno bei svaigiojo gėrimo ir dėl teisingo teismo. Geros žmonos aprašymas baigiamas tokiais žodžiais: „Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!“ (Patarlių 31:31).

Įgyk išminties, priimk drausminimą, ugdykis Dievo baimę, pasikliauk Jehova. Kiek daug gera pasimokome iš įkvėptųjų patarlių! Tad pritaikykime, ką išmokę, ir patys įsitikinsime, jog laimingas yra žmogus, kuris „Viešpaties pagarbiai bijo“ (Psalmyno 112:1).

[Išnašos]

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Viso tikrojo pažinimo Šaltinis yra Jehova

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kaip yra ‘sėjamas išmanymas’?