„Gudrus žmogus visur elgiasi protingai“

DIEVO ŽODŽIO, Biblijos, vadovavimas ‘brangintinas labiau už auksą, net rinktinį auksą’. (Psalmyno 19:8-11 [19:7-10, Brb]) Kodėl? Nes „išminčiaus [Jehovos] mokymas — gyvenimo šaltinis, įgalinantis išvengti mirtinų pinklių.“ (Patarlių 13:14) Jeigu Rašto patarimų laikomasi, ne tik pagerėja gyvenimas, bet galima išvengti pavojingų spąstų. Kaip tad svarbu jį tyrinėti ir atitinkamai elgtis!

Senovės Izraelio karalius Saliamonas Patarlių 13:15-25 davė patarimų, padedančių būti supratingiems ir džiaugtis geresniu, ilgesniu gyvenimu.a Glaustais posakiais jis Dievo Žodyje pamoko, kaip pelnyti gerą vardą kitų akyse, ištikimai tarnauti, deramai priimti drausmę ir išmintingai rinktis draugus. Be to, apsvarsto, kodėl įžvalgu parūpinti paveldą savo vaikams ir meilingai juos drausminti.

Sveika nuovoka laimi palankumą

„Sveika nuovoka laimi palankumą, — teigia Saliamonas, — o sukčių kelias veda į pražūtį.“ (Patarlių 13:15) Kaip rašoma viename žinyne, originalo kalba posakiu, verčiamu „sveika nuovoka“, arba supratimas, „nusakomas gebėjimas nuovokiai, protingai, išmintingai apsispręsti“. Tai gebantis žmogus nesunkiai pelno gerą vardą kitų akyse.

Pamąstykime, koks įžvalgus apaštalas Paulius buvo su savo tarnybos draugu Filemonu, kai siuntė jam pabėgėlį vergą Onesimą, tapusį krikščionimi. Paulius paragino Filemoną priimti savo vergą maloniai, tarsi patį apaštalą. Netgi pasisiūlė apmokėti skolas, jei tik Onesimas jų turi. Paulius, žinia, galėjo remtis savo įgaliojimais ir tiesiog įsakyti Filemonui. Tačiau nusprendė viską sutvarkyti taktiškai, su meile. Apaštalas neabejojo, kad Filemonas atsilieps palankiai ir padarys daugiau nei prašomas. Argi neturėtume būti tokie pat bendratikiams? (Filemonui 8-21)

Sukčiaus kelias „veda į pražūtį“, arba, kaip perteikiama kitame vertime, jo kelias „kietas“. Kodėl kietas? Pasak vieno biblisto, čia pavartotas žodis reiškia „stiprus ar tvirtas, turint omenyje nedorėlių beširdiškumą... Kas nusistatęs laikytis piktų kelių, šaltakraujiškai ignoruoja išmintingus patarimus, eina tiesiai į pražūtį“.

Saliamonas tęsia: „Gudrus žmogus visur elgiasi protingai, o kvailas parodo savo kvailumą.“ (Patarlių 13:16) Gudrus čia nereiškia suktas. Eilutėje gudrumas siejamas su protu ir būdingas žmogui, kuris viską iš anksto apsvarsto. Girdėdamas nepagrįstus priekaištus ar net įžeidinėjimus, jis sulaiko savo lūpas ir meldžia Dievą šventosios dvasios vaisių, kad pernelyg nesusierzintų. (Galatams 5:22, 23) Toks asmuo nesileidžia kito žmogaus ar aplinkybių išmušamas iš pusiausvyros. Jis laikosi ramiai ir vengia kivirčų, būdingų tiems, kurie įskaudinti karščiuojasi.

Gudrusis, be to, prieš apsispręsdamas viską apmąsto. Jis žino, jog neišmintinga spėlioti, pasiduoti emocijoms ar tiesiog daryti kaip visi. Tad negaili laiko ištirti aplinkybes. Surinkęs duomenis, nustato, kokių yra galimybių. Paskui tyrinėja Šventąjį Raštą ir susiranda taikytinus įstatymus ar principus. Tokio žmogaus kelias tiesus. (Patarlių 3:5, 6)

„Patikimas atstovas atneša ramybę“

Esame Jehovos liudytojai, tad įpareigoti skelbti Dievo duotą žinią. Tolesnė patarlė padeda ištikimai atlikti paskirtąją užduotį: „Nedoras pasiuntinys pridaro vargo, o patikimas atstovas atneša ramybę.“ (Patarlių 13:17)

Čia išryškinti pasiuntinio bruožai. Kas būtų, jei žinios nešėjas piktavališkai iškreiptų ar pakeistų pranešimą? Argi nebūtų nubaustas? Ar ne taip nutiko Eliziejaus tarnui Gehaziui, kai iš godumo pamelavo Sirijos karvedžiui Naamanui? Gehaziui prilipo raupsai, nuo kurių Naamanas buvo išgydytas. (2 Karalių 5:20-27) O jeigu pasiuntinys tampa neištikimas ir nustoja skelbti žinią? „[Jei] tu nekalbėsi, kad įspėtum nedorėlį mesti savo kelią, — rašoma Biblijoje, — nedorėlis tikrai mirs dėl savo kaltės, tačiau jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankos.“ (Ezechielio 33:8)

Kas kita — patikimas atstovas. Jis džiaugiasi ramybe ir teikia ją kitiems. Paulius ragino Timotiejų: „Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus.“ (1 Timotiejui 4:16) Pagalvok, kiek atgaivos teikia geroji žinia apie Karalystę! Tinkamai nusiteikusius žmones ji įkvepia ir veda išlaisvinančios tiesos keliu. (Jono 8:32) Net jeigu niekas nesiklausytų, pranešėjas ‘išgelbės savo gyvastį’. (Ezechielio 33:9) Tad niekada nepamirškime, jog turime būti skelbėjai. (1 Korintiečiams 9:16) Visada stropiai ‘skelbkime žodį’, nė kiek jo nekeisdami. (2 Timotiejui 4:2)

„Kas klauso įspėjimo, tas gerbiamas“

Ar dera sumaniam žmogui piktintis gavus vertingą patarimą? Patarlių 13:18 teigiama: „Neturtas ir gėda tam, kuris nepaiso pamokymo, o kas klauso įspėjimo, tas gerbiamas.“ Tad išmintinga dėkingai priimti patarimą, net jeigu jo neprašėme. Protingas žodis gali itin praversti, kai nenutuokiame jo svarbos. Jis gal padės išvengti sielvarto ir nelaimės. Jei numosime ranka, patirsime gėdą.

Smagu, kai kas nors pelnytai pagiria. Tai tikrai padrąsina. Tačiau dera tikėtis ir drausmės, priimti ją. Pagalvok, pavyzdžiui, apie du Pauliaus laiškus Timotiejui. Nors jis pagyrė jaunuolį už ištikimybę, laiškuose nestinga ir patarimų. Paulius negailėjo pasiūlymų, kaip išlaikyti tikėjimą ir gerą sąžinę, kaip elgtis su bendratikiais susirinkime, ugdytis atsidavimą Dievui ir pasitenkinti tuo, ką turi, kaip mokyti kitus, kovoti su atskalūnybe bei atlikti tarnystę. Susirinkimo jaunuoliams verta teirautis labiau patyrusių brolių patarimo ir dėkingai jį priimti.

„Bendrauk su išmintingu“

„Įgyvendintas troškimas malonus širdžiai, — rašo išmintingasis karalius, — kvailieji bjaurisi nusigręžimu nuo pikta.“ (Patarlių 13:19) Apie šios patarlės prasmę viename šaltinyje sakoma: „Pasiekus kokį tikslą ar patenkinus norą, žmogus pajunta pasitenkinimą... Jeigu įgyvendinti užmojį taip malonu, nusigręžti nuo pikta turėtų būti nepriimtina kvailiui. Siekti savo užmačių jis gali tik nedorais būdais, o jeigu atsisakytų blogio, netektų galimybės mėgautis tais pasiekimais.“ Tad kaip svarbu ugdytis deramus troškimus!

O kokia stipri draugų įtaka mūsų mintims bei tam, ką mėgstame ar ko nemėgstame! Saliamonas skelbia nekintamą tiesą: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.“ (Patarlių 13:20) Tie, su kuo bendraujame, netgi pramogos, internetas, skaitiniai mus formuoja. Argi ne išmintinga atidžiai rinktis draugus?

„Geras žmogus palieka paveldą“

„Nusidėjėliams iš paskos seka nelaimė, — toliau skelbia Izraelio karalius, — o teisiuosius pasiveja gerovė.“ (Patarlių 13:21) Teisus elgesys laiminamas, nes Jehova rūpinasi teisiais žmonėmis. (Psalmyno 37:25) Tačiau turime suprasti, jog niekas neapsaugotas nuo „nesėkmės meto“, kitaip tariant, atsitiktinumų. (Mokytojo 9:11) Ar galime kaip nors pasiruošti netikėtumams?

„Geras žmogus palieka paveldą savo vaikaičiams“, — sako Saliamonas. (Patarlių 13:22a) Tėvų pastangos padėti vaikams semtis žinių apie Jehovą ir ugdytis gerus santykius su juo — itin vertingas paveldas. Tačiau ar nebūtų išmintinga, jeigu įmanoma, pasirūpinti, kad šeima būtų materialiai aprūpinta mirus jos maitintojui? Galbūt šeimos galva gali parūpinti draudimą, surašyti testamentą ir atidėti šiek tiek santaupų?

O ką pasakytume apie nedorėlių paveldą? „Nusidėjėlio turtas skiriamas teisiajam“, — tęsia Saliamonas. (Patarlių 13:22b) Teisus žmogus laimi ne tik šiandien. Patarlės žodžiai pasitvirtins ir tada, kai Jehova įvykdys pažadą sukurti „naują dangų ir naują žemę, kuriuose gyvena teisumas“. (2 Petro 3:13) Nedorėliai bus pašalinti ir „romieji paveldės žemę“. (Psalmyno 37:11)

Gudrus žmogus elgiasi išmaniai netgi labai mažai turėdamas. „Vargšo arimai duoda daug maisto, — sakoma Patarlių 13:23 (NW), — o tas, kas stokoja nuovokumo, nušluojamas.“ Uoliai triūsdamas ir Jehovos laiminamas, žmogus daug pelnys, o neteisingi, šališki sprendimai gali praryti turtus.

‘Stenkis laiku sudrausti’

Žmonės netobuli, tad juos reikia drausminti nuo pat vaikystės. „Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, tas pataiso rykšte“, arba „stengiasi jį laiku sudrausti“. (Patarlių 13:24; Jr)

Rykštė vaizduoja valdžią. Patarlių 13:24 ji reiškia tėvų autoritetą. Šiame kontekste drausminti rykšte nebūtinai reiškia plakti. Veikiau tai yra pataisymo priemonė, o jų esama įvairių. Vieną vaiką galbūt pakaks švelniai įspėti ir jis pasitaisys. Kitam gal reikės griežtesnės drausmės. „Protingą žmogų papeikimo žodis paveikia labiau, negu kvailį — šimtas smūgių“, — sakoma Patarlių 17:10.

Tėvai visada turi drausminti iš meilės ir supratingai, kad tai būtų vaikui į naudą. Jeigu myli savo atžalą, jie neignoruos nusižengimų, o stengsis juos pastebėti, kad galėtų pataisyti vaiką, kol blogybė neįleido šaknų. Suprantama, mylintis tėvas atkreips dėmesį ir į Pauliaus pamokymą: „Tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.“ (Efeziečiams 6:4)

O kas bus, jei tėvai nuolaidžiaus ir nesiims taisyti padėties? Gal vaikai vėliau atsidėkos jiems už tai? Anaiptol! (Patarlių 29:21) Biblija teigia: „Vaikas, paliktas sau, yra motinos gėda.“ (Patarlių 29:15) Gimdytojai, nesiimantys vadovauti kaip pridera, yra abejingi savo vaikams, nemyli jų. O švelnus, drauge ir tvirtas vadovavimas liudija apie meilingą rūpinimąsi.

Gudrus ir teisingas žmogus, kuris elgiasi išmaniai, bus laiminamas. Saliamonas patikina: „Teisus valgo sočiai iki valios, o nedorėlių pilvas tuščias.“ (Patarlių 13:25) Jehova žino, kas mums naudinga visose gyvenimo srityse, ar tai būtų šeima, santykiai su kitais, tarnyba ar drausminimas. Be abejo, išmintingai taikydami jo Žodžio patarimus, džiaugsimės pačiu puikiausiu gyvenimu.

[Išnaša]

[Iliustracija 28 puslapyje]

Girdėdamas nepagrįstus priekaištus, gudrus žmogus sulaiko liežuvį

[Iliustracija 29 puslapyje]

Ištikimi Karalystės skelbėjai nuveikia daug gero

[Iliustracija 30 puslapyje]

Nors pagyrimas paskatina, turime dėkingai priimti ir drausmę

[Iliustracija 31 puslapyje]

Mylintis tėvas neignoruoja vaiko nusižengimų