„Jehova pats duoda išminties“
KOKIEMS tikslams tu išnaudoji savo laiką ir energiją? Ar rūpiniesi įgyti gerą vardą? O gal atsidėjai kaupti turtus? Galbūt sieki kokios nors karjeros ar ugdai profesinį meistriškumą vienoje ar daugiau mokslo sričių? Ar tau svarbu turėti gerus santykius su kitais? O gal tavo didžiausias rūpestis — gera sveikata?
Visa, kas čia išvardyta, atrodo, kažkiek vertinga. Tačiau kam teikti pirmenybę? Biblija atsako: „Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį“ (Patarlių 4:7, Brb red.). Kaipgi jos įsigyti? Kuo ji naudinga? Atsakymus rasime biblinės Patarlių knygos antrajame skyriuje.
‛Palenk ausį klausytis išminties’
Išmintingasis senovės Izraelio karalius Saliamonas tarsi meilingas tėvas sako: „Mano vaike, jei priimsi mano žodžius ir branginsi širdyje mano įsakymus, jei palenksi ausį klausytis išminties ir atversi širdį norėdamas suprasti, jei iš tikrųjų šauksiesi įžvalgos ir pakelsi balsą norėdamas suprasti, jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro, ir ieškosi jo tarsi paslėptų lobių“, „tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą“ (Patarlių 2:1-5; Brb red.).
Ar suvoki, kaip įgyjama išmintis? Šiose eilutėse keturis kartus pasikartoja žodelis „jei“ su kreipiniu į skaitytoją. Taigi kiekvienas iš mūsų gali siekti išminties bei jos tarnaičių — įžvalgos ir supratimo. Tačiau pirmiausia turime ‛priimti’ ir atmintyje ‛branginti’ Rašte užrašytus išminties žodžius. Tam mums reikia studijuoti Bibliją.
Išmintis — tai sugebėjimas deramai taikyti Dievo duotą pažinimą. Nuostabu, kad išmintis mums prieinama per Bibliją! Taip, joje gausu išminties žodžių, tarkim, Patarlių bei Ekleziasto knygose, ir turime atkreipti į juos dėmesį. Be to, Biblijos puslapiuose randame daug pavyzdžių, rodančių, kuo naudinga taikyti Dievo principus ir kokie spąstai tyko nepaisant jų (Romiečiams 15:4; 1 Korintiečiams 10:11). Štai pagalvok apie gobšuolį Gehazį, pranašo Eliziejaus palydovą (2 Karalių 5:20-27). Ar tai nemoko, jog išmintinga vengti godumo? Pamąstyk dar, kaip tragiškai baigėsi, atrodo, nekaltas Jokūbo dukters Dinos apsilankymas pas Kanaano „šalies dukteris“ (Pradžios 34:1-31; Brb red.). Turėtume aiškiai suvokti, jog blogos draugijos — kvailybė (Patarlių 13:20; 1 Korintiečiams 15:33).
Ieškoti išminties reiškia ugdytis įžvalgą bei supratimą. Remiantis vienu žodynu, įžvalga yra „proto galia ar sugebėjimas atskirti dalykus“. Dieviškoji įžvalga yra mokėjimas atskirti gera nuo bloga ir pasirinkti teisingą kelią. Jeigu ‛neatveriame širdies’ įžvalgai, arba netrokštame jos įgyti, kaip išliksime „kelyje į gyvenimą“? (Mato 7:14; palygink Pakartoto Įstatymo 30:19, 20) Dievo Žodžio studijavimas bei pritaikymas teikia įžvalgos.
Kaip galime ‛šauktis supratimo’, tai yra sugebėjimo suvokti, kaip tam tikro dalyko ar reiškinio detalės siejasi viena su kita ir su visuma? Amžius ir patirtis, žinoma, padeda išsiugdyti didesnį supratimą, — bet ne visada (Jobo 12:12; 32:6-12). „Daugiau išmanau už senius, — sakė psalmininkas, — nes laikausi Tavo [Jehovos] potvarkių.“ Jis dar giedojo: „Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus“ (Psalmių 119:100, 130, Brb red.). Jehova yra „Amžinasis“ ir jo supratingumas daug didesnis nei visos žmonijos (Danieliaus 7:13). Dievas gali nepatyrusiam suteikti tokį supratimą, kad šis juo pranoks net vyresnius už save. Taigi turime stropiai studijuoti bei taikyti Dievo Žodį, Bibliją.
Po pasikartojančios frazės „jeigu“ Patarlių antrojo skyriaus pradžioje eina žodžiai „priimsi“, „branginsi“, „šauksiesi“, „sieksi“, „ieškosi“. Kodėl rašytojas vartoja vis stipresnį žodį? Viename žinyne sakoma: „[Čia] išminčius nori pabrėžti, jog be uolumo išmintis nepasiekiama.“ Taip, turime uoliai ieškoti išminties ir jai giminingų ypatybių — įžvalgos bei supratimo.
Ar dėsi visas pastangas?
Svarbiausias veiksnys ieškant išminties yra uolus Biblijos studijavimas. Tačiau šis studijavimas turi skirtis nuo paprasto skaitymo, norint tik gauti žinių. Studijuojant Raštą būtina tikslingai apmąstyti perskaitytą medžiagą. Įgyti išminties bei įžvalgos reiškia apsvarstyti, kaip gautus pamokymus taikyti įveikiant problemas bei priimant sprendimus. Kad taptume supratingi, turime apgalvoti, kaip nauji dalykai siejasi su tuo, ką jau žinome. Niekas neneigs, jog tokiam rimtam Biblijos studijavimui reikia laiko ir didelių pastangų. Tiek pat laiko bei energijos reikia įdėti ir ‛ieškant sidabro bei paslėptų lobių’. Ar dėsi būtinas pastangas? Ar ‛išnaudosi [tam] laiką’? (Efeziečiams 5:15, 16)
Pagalvok, kokius aptiksime lobius, jeigu iš nuoširdžių paskatų giliai rausiamės Biblijoje. Mes rasime „Dievo pažinimą“ — sveiką, tvirtą, gyvybę teikiantį mūsų Kūrėjo pažinimą! (Jono 17:3) „Viešpaties baimė“ — dar vienas turtas! Kokia vertinga ši pagarbi jo baimė! Sveika baimė neįtikti jam turi atsispindėti visose mūsų gyvenimo srityse. Ji turi skatinti mus būti dvasingus, ką bedarytume (Ekleziasto 12:13, Brb red.).
Savyje reikia nuolat kurstyti stiprų troškimą kasti bei ieškoti dvasinių lobių. Kad būtų lengviau ieškoti, Jehova aprūpino mus puikiomis priemonėmis: savalaikiais tiesos žurnalais Sargybos bokštas ir Atsibuskite! bei kitais Biblija pagrįstais leidiniais (Mato 24:45-47). Savo Žodžio bei kelių Jehova mus moko ir per krikščionių sueigas. Turime lankyti jas reguliariai, klausytis, kas ten kalbama, stengtis susikaupti bei branginti svarbias mintis ir gerai apmąstyti savo santykius su Jehova (Žydams 10:24, 25).
Tau pasiseks
Paslėptų brangakmenių, aukso ar sidabro paieškos dažnai būna bevaisės. Tačiau su dvasiniais lobiais yra kitaip. Kodėl? „Jehova pats duoda išminties, — užtikrina mus Saliamonas, — iš jo burnos ateina pažinimas ir supratimas“ (Patarlių 2:6, NW).
Karalius Saliamonas garsėjo savo išmintimi (1 Karalių 5:10-12 [4:30-32]). Rašte skaitome, jog jis turėjo žinių apie daugybę dalykų, įskaitant augalus, gyvūnus, žmonių prigimtį bei Dievo Žodį. Dar būdamas jaunas, karalius parodė įžvalgumą išspręsdamas ginčą dviejų moterų, reiškusių teises į tą patį vaiką. Taip jo vardas plačiai išgarsėjo (1 Karalių 3:16-28). Iš kur jis turėjo tiek žinių? Saliamonas prašė Jehovos „išminties ir žinojimo“ bei sugebėjimo „skirti gera nuo blogo“. Jehova išpildė jo prašymą (2 Kronikų 1:10-12; 1 Karalių 3:9, Brb red.).
Stropiai studijuodami Dievo Žodį, mes irgi turime prašyti Jehovos pagalbos. Psalmininkas meldė: „Mokyk mane savo kelio, Viešpatie, juo ištikimai pas tave eisiu; mokyk mano širdį pagarbiai tavo vardo bijoti“ (Psalmių 86:11). Jehova pritarė šiai maldai, nes ji yra užrašyta Biblijoje. Galime būti tikri, kad bus atsakyta į mūsų nuoširdžias ir dažnas maldas rasti dvasinių lobių Biblijoje (Luko 18:1-8).
Saliamonas nurodo: „Jis turi paruošęs sveikos išminties doriesiems, jis yra skydas tiems, kurie elgiasi be priekaišto, jis saugo teisingumo takus ir gina savo ištikimųjų kelią. Tada suprasi, kas teisu ir kas teisinga, — kiekvieną gerą taką, — kas dora“ (Patarlių 2:7-9). Kokia garantija! Jehova ne tik duoda tikrosios išminties jos nuoširdžiai ieškantiems, bet yra apsaugos skydas teisiesiems, nes jie parodo tikrąją išmintį ir ištikimai laikosi jo teisingų normų. Būkime tarp tų, kuriems Jehova padeda suprasti „kiekvieną gerą taką“.
„Pažinimas bus malonus“
Asmeniškos Biblijos studijos — būtina sąlyga įgyti išminties — džiugina ne kiekvieną. Štai 58-erių metų Lorensas sako: „Visada dirbau savo rankomis. Studijuoti man sunku.“ O 24 metų Maiklas, nemėgęs pamokų mokykloje, prisipažįsta: „Turėdavau prisiversti sėsti ir mokytis.“ Tačiau troškimą studijuoti galima išsiugdyti.
Štai ką darė Maiklas. Jis pasakoja: „Pratinausi studijuoti po pusę valandos kasdien. Greitai pajutau, jog tai turi įtakos mano požiūriui, mano komentarams per sueigas ir mano pokalbiams su kitais. Dabar laukiu studijų ir nemėgstu, kai kas nors sutrukdo.“ Taigi, kai matome savo pažangą, asmeninės studijos tampa maloniu įpročiu. Lorensas irgi uoliai studijavo Bibliją ir ilgainiui tapo Jehovos Liudytojų susirinkimo vyresniuoju.
Kad asmeniškos studijos teiktų džiaugsmo, reikia nuolatinių pastangų. Tačiau nauda didelė. „Kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai, — sako Saliamonas, — dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave“ (Patarlių 2:10, 11, Brb red.).
„Gelbės tave nuo nedorų žmonių kelio“
Kaip išmintis, pažinimas, dėmesingumas ir supratimas gali būti apsauga? „[Jie] gelbės tave nuo nedorų žmonių kelio, — sako Saliamonas, — nuo klastingai kalbančiųjų, kurie išklysta iš dorumo kelio, eina tamsybėmis, kurie džiūgauja darydami pikta ir gėrisi klasta pikta darančių nedorų žmonių, kurių takai vingiuoti ir gyvenimo būdas suktas“ (Patarlių 2:12-15).
Taip, branginantieji tikrąją išmintį vengs bendrauti su tais, kurie ‛kalba klastingai’ ir iškreipia tiesą bei teisingumą. Dėmesingumas bei supratingumas apsaugos nuo tų, kurie atmeta tiesą ir vaikščioja tamsybėse, bei nuo tų, kurie sukti ir džiūgauja darydami pikta (Patarlių 3:32).
Kokie mes dėkingi, kad tikroji išmintis ir artimos jai savybės saugo mus nuo amoralių žmonių klystkelių! Be to, Saliamono teigimu, tos ypatybės reikalingos tam, „kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais, kuri palieka savo jaunystės vadovą [„draugą“, NW] ir užmiršta savo Dievo sandorą. Jos namai veda į mirtį, jos takai — pas mirusiuosius. Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako“ (Patarlių 2:16-19, Brb red.).
Apie „svetimą moterį“, paleistuvę, sakoma, jog ji palieka „savo jaunystės draugą“ — galbūt jaunystėje turėtą sutuoktinį.a (Palygink Malachijo 2:14.) Ji pamiršo draudimą svetimauti, nurodytą Įstatymo sandoroje (Išėjimo 20:14). Jos takai veda į mirtį. Jos bendrai gali niekada ‛neberasti gyvenimo tako’, nes anksčiau ar vėliau jų gyvenimas užsibaigs mirtimi, o iš ten nebegrįžtama. Apdairus ir supratingas žmogus saugosis amoralumo spąstų ir išmintingai apeis juos.
„Teisieji gyvens žemėje“
Apibendrindamas, kodėl reikia siekti išminties, Saliamonas pasakė: „[Tikslas tas], kad tu vaikščiotum geru keliu ir laikytumeisi teisiųjų tako“ (Patarlių 2:20, Brb red.). Koks nuostabus išminties tikslas! Ji padeda gyventi Dievui tinkamą, laimingą bei patenkinantį gyvenimą.
Pagalvok, kokios didžios palaimos laukia tų, kurie ‛vaikščioja geru keliu’. Saliamonas tęsia: „Nes teisieji gyvens krašte [„žemėje“, KP] ir nekaltieji pasiliks jame. Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo“ (Patarlių 2:21, 22, Brb red.). Būk tarp nekaltųjų, kurie amžinai gyvens Dievo teisingame naujajame pasaulyje (2 Petro 3:13).
[Išnaša]
a Žodis „svetimas“ buvo taikomas tiems, kurie nebesilaikė Įstatymo ir tapo svetimi Jehovai. Taigi paleistuvė — nebūtinai kitatautė — vadinama „svetima moterimi“.
[Iliustracija 26 puslapyje]
Saliamonas prašė išminties. Mes irgi turime jos prašyti