Biblija gali padėti jums džiaugtis gyvenimu

NORS Biblija nėra koks medicinos žinynas, joje kalbama ir apie tai, kokią įtaką fizinei bei psichinei sveikatai daro teigiamos ir neigiamos emocijos. „Linksma širdis — geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“, — sakoma joje. Kitoje eilutėje parašyta: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja“ (Patarlių 17:22; 24:10, Skv). Kada kamuoja slogios mintys, iš tiesų jaučiamės silpni, pažeidžiami, nenorime nieko keisti nei prašyti pagalbos.

Kartu silpsta ir dvasinės jėgos. Daugelis save nuvertinančių įsitikinę, jog Dievas niekada jų nepriims, jais nesidžiaugs. Simona, cituota pirmajame straipsnyje, manė nesanti „toks žmogus, koks patinka Dievui“. Tačiau Biblija mus patikina, kad Dievas palankiai vertina tuos, kas stengiasi jį džiuginti.

Dievui tikrai rūpime

Dievo Žodyje sakoma: Jehova „arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“. Jis nepaniekina „sudužusios ir nusižeminusios širdies“, bet žada ‘pakelti prislėgtųjų dvasią ir atgaivinti sugniuždytųjų drąsą’ (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]; 51:17, Brb; Izaijo 57:15).

Dievas mato savo tarnų geruosius bruožus. Į tai mokinių dėmesį sykį atkreipė Dievo Sūnus, Jėzus. Anot jo, Dievas pastebi tai, kas žmonėms atrodo visai nereikšminga, pavyzdžiui, krintantį žvirblį. Kūrėjas apie žmones žino viską — net jų plaukų skaičių. „Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių“, — padrąsino Jėzus (Mato 10:29-31).a Taigi nuoširdžiai tikintys žmonės mieli Dievui, nors ir būtų linkę save nuvertinti. Apaštalas Petras primena mums, jog „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35).

Manykite apie save blaiviai

Dievo Žodyje esame skatinami vertinti save supratingai. Apaštalas Paulius Dievo dvasios įkvėptas rašė: „Dėl man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo mastą“ (Romiečiams 12:3).

Taigi neturime savęs nei per daug aukštinti, nei žeminti ar nuvertinti. Būkime supratingi — pripažinkime savo trūkumus, bet nepamirškime ir gerųjų bruožų. Viena krikščionė sako: „Nesu labai bloga, bet ir ne angelas. Kaip visi, turiu tiek ydų, tiek ir dorybių.“

Imti šitaip galvoti nėra lengva. Nugalėti įsišaknijusį įprotį peikti save reikia nemažų pastangų. Vis dėlto remiami Dievo pakeisti požiūrį bei charakterį galime. Dievo Žodyje esame raginami „atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atnaujinti savo proto dvasią, apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Efeziečiams 4:22-24).

Stengdamiesi atnaujinti „proto dvasią“ — savo vidinę nuostatą, galime pažvelgti į save kitaip. Lena, apie kurią rašėme pirmajame straipsnyje, suvokė, jog pakeisti seno mąstymo nepavyks, jeigu neatsikratys minties, kad niekas jos nemyli ir negali padėti. Kokie Biblijos patarimai padėjo Lenai, Simonai bei kitiems imti mąstyti kitaip?

Biblijos principai, padedantys atgauti džiaugsmą

„Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys“ (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]). Geriausia yra melstis. Simona sako: „Kai jaučiuosi prastai, kreipiuosi į Jehovą ir meldžiu padėti. Jis visada suteikia stiprybės, visada parodo išeitį.“ Ragindamas pavesti savo naštą Jehovai, psalmininkas primena, kad Jehova ne tik rūpinasi mumis, bet ir laiko mus vertais jo paramos. 33 m. e. m. Paschos vakarą Jėzaus mokiniai nuliūdo išgirdę, jog greit liks be savo Mokytojo. Tada Jėzus paragino melstis Tėvui, o paskui pridūrė: „Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jono 16:23, 24).

„Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Jėzaus žodžiais, tikras džiaugsmas — ne imti iš kitų, o duoti. Šis Biblijos principas skatina sutelkti dėmesį į kitų poreikius, ne į savo pačių silpnybes. Kuomet kam nors padedame ir matome, kokie jie už tai dėkingi, pajuntame savo vertę. Lena sako, kad jaučiasi daug geriau, kai skelbia žmonėms gerąją naujieną iš Biblijos: „Laikydamasi Jėzaus patarimo duoti esu laiminga ir patenkinta. Be to, nemažai kas atsiliepia palankiai ir tai teikia džiaugsmo.“ Taigi aukodamiesi kitų labui matome, kokie teisingi Patarlių 11:25 žodžiai: „Kas pagirdo kitus, tas pats bus pagirdytas.“

„Visos vargšo dienos sunkios, o linksmaširdžio gyvenimas — visada šventė“ (Patarlių 15:15). Kaip žiūrime į save ir savo aplinkybes? Gal esame viskuo nepatenkinti ir graužiamės, o gal į viską žvelgiame optimistiškai, linksma širdimi, tarsi kasdien būtų šventė? Simona sako: „Kaip įmanydama veju į šalį slogias mintis. Studijuoju Bibliją, einu į tarnybą, meldžiuosi. Bendrauju su linksmais žmonėmis, pati palaikau kitus.“ Tokia širdies nuostata padeda išlikti džiugiems. Biblija ragina mus: „Būkite linksmi Viešpatyje ir džiūgaukite, teisieji, šūkaukite iš džiaugsmo, visi doros širdies žmonės!“ (Psalmyno 32:11).

„Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje“ (Patarlių 17:17, Brb). Kad neužvaldytų negatyvūs jausmai, išsipasakokime tam, kas mums artimas ar gali patarti. Gal tada viską įvertinsime supratingai ir pakeisime požiūrį. „Kai išlieju širdį, labai palengvėja, — sako Simona. — Tiesiog norisi kam nors pasiguosti. Kartais tereikia, kad kas išklausytų.“ Kokie teisingi patarlės žodžiai: „Nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis pralinksmina“ (Patarlių 12:25).

Ką daryti

Čia apsvarstėme tik keletą puikių Biblijos principų, padedančių nuvyti neigiamas mintis ir iš tikrųjų džiaugtis gyvenimu. Jeigu jaučiatės niekam verti, skatiname tyrinėti Dievo Žodį, Bibliją. Ugdykitės supratingą požiūrį į save bei savo santykius su Dievu. Nuoširdžiai tikimės, kad Dievo Žodis padės jums viską daryti su džiaugsmu.

[Išnaša]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Taikydami Biblijos principus būsime džiugūs