Būti „blaiviems“ artėjant pabaigai

„Visų dalykų galas arti. Todėl būkite blaivūs“ (1 PETRO 4:7, Brb red.).

 1. Ką reiškia būti „blaiviems“?

ŠIE apaštalo Petro žodžiai turėtų padaryti labai didelę įtaką krikščionių gyvensenai. Tačiau Petras neliepė savo skaitytojams atsisakyti pasaulietiškų pareigų ir nesirūpinti gyvenimu; jis taip pat neskatino isteriškai bijoti gresiančio sunaikinimo. Ne, jis ragino: „Būkite blaivūs.“ Būti „blaiviems“ reiškia turėti gerą nuovoką, būti protingiems, apdairiems, tinkamai kalbėti ir elgtis. Tai reiškia leisti Dievo Žodžiui veikti mūsų mąstymą ir veiksmus (Romiečiams 12:2). Kadangi mes gyvename „sugedusioje ir iškrypusioje kartoje“, norint išvengti problemų ir sunkumų, būtina blaiviai mąstyti (Filipiečiams 2:15).

 2. Kaip krikščionims šiandien naudinga Jehovos kantrybė?

² ‛Blaivumas’ taip pat padeda turėti santūrų, tikrovišką požiūrį į save (Titui 2:12; Romiečiams 12:3). Tai labai svarbu, nes 2 Petro 3:9 parašyta: „Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su jumis nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.“ Įsidėmėk, kad Jehova kantriai elgiasi ne tik su netikinčiais, bet ir „su jumis“ — krikščionių susirinkimo nariais. Kodėl? Nes ‛jis nenori, kad kuris pražūtų’. Galbūt kai kam dar reikia pasikeisti ir pasitaisyti, kad galėtų gauti amžinojo gyvenimo dovaną. Tad apžvelkime kai kurias sritis, kuriose galbūt reikia kai ką pakeisti.

Būti „blaiviems“ bendraujant tarpusavyje

 3. Kokius klausimus apie savo vaikus gali užsiduoti tėvai?

³ Namai turėtų būti ramybės uostas. Tačiau kai kurių ‛namai pilni vaidų’ (Patarlių 17:1). O kaip su tavo šeima? Ar tavo namuose nėra „rūstybės, riksmų ir keiksmų“? (Efeziečiams 4:31, Brb red.) Kaip su tavo vaikais? Ar jie jaučiasi mylimi ir vertinami? (Palygink Luko 3:22.) Ar tu skiri laiko mokyti ir auklėti juos? Ar ‛auklėji su teisumu’, o ne su įniršiu ir pykčiu? (2 Timotiejui 3:16) Kadangi vaikai yra „iš Viešpaties paveldėtas turtas“, jam labai svarbu, kaip su jais elgiamasi (Psalmių 127:3, NTP, išnaša).

 4. a) Kas gali atsitikti, jei vyras šiurkščiai elgiasi su savo žmona? b) Kaip žmonos gali išsaugoti taiką su Dievu ir visos šeimos laimę?

⁴ Kaip yra su mūsų sutuoktiniais? „Vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus Bažnyčią [„susirinkimą“, NW]“ (Efeziečiams 5:28, 29). Užgaulus, despotiškas ar neprotingas vyras ne tik stato į pavojų savo namų ramybę, bet ir pakenkia savo santykiams su Dievu (1 Petro 3:7). O žmonos? Jos irgi turi ‛būti klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui’ (Efeziečiams 5:22). Jei žmona galvos, kaip įtikti Dievui, jai bus lengviau nekreipti dėmesio į savo vyro trūkumus ir paklusti jam be apmaudo. Kartais žmona gali jausti būtinybę išsakyti savo nuomonę. Patarlių 31:26 apie sumanią žmoną sakoma: „Ji atveria savo burną išminčiai, ir ant jos liežuvio yra maloningumo įstatymas.“ Elgdamasi su savo vyru maloniai ir pagarbiai, ji išsaugo taiką su Dievu bei padeda visai šeimai jaustis laimingai (Patarlių 14:1).

 5. Kodėl jaunuoliai turi elgtis su savo tėvais pagal Biblijos patarimą?

⁵ Jaunuoliai, koks jūsų elgesys su tėvais? Ar kalbate pašaipiai ir nepagarbiai, kaip kad įprasta pasaulyje? Ar klausote Biblijos nurodymo: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. ‛Gerbk savo tėvą ir motiną’, — tai pirmasis įsakymas su pažadu: ‛Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje’“? (Efeziečiams 6:1-3)

 6. Kaip galime siekti taikos su bendratikiais?

⁶ Mes irgi pasirodome esą „blaivūs“, jeigu santykiuose su bendratikiais ‛ieškome ramybės ir vejamės ją’ (1 Petro 3:11). Retkarčiais kyla nesutarimų ir nesusipratimų (Jokūbo 3:2). Jeigu leidžiama įsivyrauti priešiškumui, gali kilti pavojus viso susirinkimo taikai (Galatams 5:15). Tad nesutarimus spręsk greitai; ieškok taikingų sprendimų (Mato 5:23-25; Efeziečiams 4:26; Kolosiečiams 3:13, 14).

Būti „blaiviems“ atliekant šeimos pareigas

 7. a) Kaip Paulius skatino parodyti ‛blaivų’ protą pasaulietiškų dalykų atžvilgiu? b) Kaip krikščionys vyrai ir žmonos turi žiūrėti į šeimynines pareigas?

⁷ Apaštalas Paulius ragino krikščionis ‛gyventi blaiviai’ (Titui 2:12, Naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Testamentas, vertė J. Skvireckas). Įdomu, kad prieš tai Paulius paragino moteris „mylėti savo vyrus ir savo vaikus, būti išmintingas, skaisčias, blaivias, geras šeimininkes“ (Titui 2:4, 5, NTSk). Paulius tai parašė 61—64 m. e. m., telikus keletui metų iki žydų daiktų sistemos pabaigos. Tačiau įprasti darbai, pavyzdžiui, namų ruoša, tebebuvo svarbūs. Tad ir vyrai, ir žmonos turėtų išlaikyti sveiką, teigiamą požiūrį į savo šeimynines pareigas, kad „nebūtų piktžodžiaujama Dievo žodžiui“. Vienas šeimos galva atsiprašė lankytojo dėl blogos savo namų išvaizdos. Jis paaiškino, jog nesuremontavo namo todėl, „kad tarnauja pionieriumi“. Pagirtina, kai aukojamės dėl Karalystės, bet būtina pasirūpinti, kad dėl to nenukentėtų mūsų šeimos gerovė.

 8. Kaip šeimų galvos gali nuosaikiai rūpintis savo šeimų poreikiais?

⁸ Biblija ragina tėvus didžiausią dėmesį skirti savo šeimai ir sako, kad tas, kuris nesirūpina savo šeima, „yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį“ (1 Timotiejui 5:8). Pragyvenimo lygis pasaulyje skiriasi ir yra protinga turėti kuklius materialinius lūkesčius. „Neduok man turtų nė skurdo“, — meldė Patarlių 30:8 (Brb red.) rašytojas. Tačiau tėvai neturėtų ignoruoti materialinių savo vaikų poreikių. Pavyzdžiui, ar žmogus pasielgtų išmintingai, jeigu siekdamas teokratinių privilegijų tyčia paliktų savo šeimą be būtiniausių gyvenimo dalykų? Ar jo vaikai nejaustų pagiežos? Kita vertus, Patarlių 24:27 sakoma: „Atlik lauke savo darbą ir rūpestingai įgyvenk savo dirvą; paskui galėsi statyti [„taip pat turi ugdyti“, NW] savo namus.“ Taip, nors materialiniais dalykais būtina rūpintis, ‛ugdyti savo namus’ — dvasiškai ir emociškai — gyvybiškai svarbu.

 9. Kodėl šeimų galvoms yra išmintinga atsižvelgti į mirties ar ligos galimybę?

⁹ Ar tu pasirūpinai, kad tavo šeima galėtų pragyventi, jei tu staiga mirtum? Patarlių 13:22 (Brb red.) sakoma: „Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams.“ Tėvai ne tik suteiks savo vaikams žinių apie Jehovą ir padės jiems turėti gerus santykius su juo, bet ir stengsis aprūpinti juos materialiai. Daugelyje šalių pareigingos šeimų galvos bando sukaupti truputį santaupų, palikti testamentą ir apdrausti gyvybę. Juk ir Dievo tautos žmones paliečia „laikas ir atsitiktinumas“ (Ekleziasto 9:11, Brb red.). Pinigai yra „apsauga“ ir rūpestingai viską planuojant galima išvengti sunkumų (Ekleziasto 7:12). Šalyse, kur už sveikatos priežiūrą vyriausybė neapmoka, kai kas gali nuspręsti atidėti šiek tiek pinigų sveikatos išlaidoms ar pasirūpinti kokiu nors sveikatos draudimu.a

10. Kaip galėtų krikščionys tėvai „krauti turtą“ savo vaikams?

¹⁰ Šventajame Rašte taip pat pasakyta: „Ne vaikai privalo krauti turtą gimdytojams, bet gimdytojai vaikams“ (2 Korintiečiams 12:14). Pasaulyje yra įprasta, kad tėvai atideda savo vaikams pinigų ateičiai — kai šie sieks išsilavinimo ar tuoksis, ir taip padeda jiems sėkmingai pradėti gyvenimą. Ar pagalvojai, kad galėtum atidėti pinigų dėl savo vaiko dvasinės ateities? Tarkim, kad užaugęs vaikas norės būti visalaikiu tarnu. Nors visalaikiai tarnai niekada neturėtų reikalauti ar tikėtis paramos iš kitų, mylintys tėvai galėtų nuspręsti ‛dalintis su juo pagal jo poreikius’, kad padėtų jam tęsti visalaikę tarnybą (Romiečiams 12:13, NW; 1 Samuelio 2:18, 19; Filipiečiams 4:14-18).

11. Ar realistiškas požiūris į pinigus rodo tikėjimo trūkumą? Paaiškink.

¹¹ Realistiškas požiūris į pinigus nerodo, jog asmeniui trūksta tikėjimo, kad Šėtono blogosios sistemos galas arti. Tai tik byloja apie „sveiką išmintį“ ir gerą nuovoką (Patarlių 2:7, Brb red.; 3:21, Brb red.). Jėzus kartą pasakė, jog piniginiuose reikaluose „šio pasaulio vaikai sumanesni... negu šviesos vaikai“ (Luko 16:8, Brb red.). Tad nenuostabu, jog kai kurie suprato, kad turi kitaip naudoti savo lėšas, jeigu nori geriau patenkinti savo šeimų poreikius.

‛Blaiviai’ žiūrėti į išsilavinimą

12. Kaip Jėzus mokė savo mokinius prisitaikyti prie naujų aplinkybių?

¹² „Šio pasaulio pavidalas praeina [„scena keičiasi“, NW]“ ir sparčiai kinta ekonomika bei diegiamos technologijos naujovės (1 Korintiečiams 7:31). Tačiau Jėzus mokė savo mokinius prisitaikyti. Išsiųsdamas juos į jų pirmą skelbimo kampaniją, jis kalbėjo: „Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšams prikimšti; nei kelionmaišio, nei dvejų marškinių, nei kurpių, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio“ (Mato 10:9, 10). Tačiau vėliau Jėzus pasakė: „Kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį“ (Luko 22:36). Kas pasikeitė? Aplinkybės. Religinė aplinka pasidarė priešiškesnė ir dabar jie turėjo apsirūpinti patys.

13. Koks yra pagrindinis lavinimosi tikslas ir kaip tėvai tuo atžvilgiu gali paremti savo vaikus?

¹³ Šiandien tėvai irgi turėtų atsižvelgti į esamas ekonomines sąlygas. Pavyzdžiui, ar jūs rūpinatės suteikti savo vaikams atitinkamą išsilavinimą? Pagrindinis mokymo tikslas turėtų būti paruošti jaunuolį veiksmingai tarnauti Jehovai. O pats svarbiausias išsilavinimas yra dvasinis (Izaijo 54:13). Tėvams taip pat rūpi, ar vaikai sugebės išsilaikyti finansiškai. Taigi vadovauk savo vaikams, padėk jiems mokykloje išsirinkti tinkamas disciplinas ir aptark su jais, ar išmintinga siekti kokio nors papildomo išsilavinimo, ar ne. Apie tai sprendžia pati šeima, ir kiti jos sprendimo neturi kritikuoti (Patarlių 22:6, Brb red.). O kaip su tais, kurie nusprendė mokyti savo vaikus namuose?b Nors daugelis atliko pagirtiną darbą, kai kuriems ta užduotis pasirodė esanti sunkesnė negu jie įsivaizdavo ir dėl to jų vaikai daug ką prarado. Tad jei svarstai, ar mokyti vaikus namuose, viską paskaičiuok ir realiai įvertink, ar tau užteks būtinų įgūdžių ir savikontrolės tai užbaigti (Luko 14:28).

‛Neieškok didelių dalykų’

14, 15. a) Kaip Baruchas prarado savo dvasinę pusiausvyrą? b) Kodėl jam buvo neprotinga ‛ieškoti didelių dalykų’?

¹⁴ Kadangi šios sistemos galas dar neatėjo, kai kas gali būti linkęs siekti to, ką siūlo pasaulis — prestižinės karjeros, pelningo darbo ir turto. Pagalvok apie Jeremijo sekretorių Baruchą. Jis dejavo: „Vargas man! Viešpats prideda man skausmų prie mano sielvarto. Pavargau vaitodamas, neturiu ramybės“ (Jeremijo 45:3, Brb red.). Baruchas buvo nuvargęs. Tarnauti Jeremijo sekretoriumi buvo sunkus, įtemptas darbas (Jeremijo 36:14-26). Atrodė, kad sunkumams nebus galo. Iki Jeruzalės sunaikinimo dar buvo likę 18 metų.

¹⁵ Jehova pasakė Baruchui: „Štai kuriuos stačiau, aš ardau, ir kuriuos veisiau, aš raunu, ir visą šitą kraštą. Ir tu ieškai sau didelių dalykų? Neieškok.“ Baruchas buvo praradęs pusiausvyrą. Jis pradėjo ‛ieškoti sau didelių dalykų’, galbūt turto, aukštos padėties ar materialinio saugumo. Kadangi Jehova ‛rovė visą šitą kraštą’, kokia prasmė buvo siekti tokių dalykų? Tad Jehova padėjo Baruchui atsipeikėti primindamas jam: „Nes štai aš užvesiu nelaimę ant kiekvieno kūno, ... tavo gi gyvybei teikiu saugumą [„tavo gyvybę duosiu tau kaip grobį“, Brb red.] visose vietose, į kurias tu eisi.“ Materialinis turtas neišliks per Jeruzalės sunaikinimą! Jehova garantavo, kad išsaugos tik jo ‛gyvybę kaip grobį’ (Jeremijo 45:4, 5).

16. Ko Jehovos tauta šiandien gali pasimokyti iš Barucho patirties?

¹⁶ Baruchas leidosi Jehovos pataisomas ir, pagal Jehovos pažadą, tikrai liko gyvas (Jeremijo 43:6, 7). Kokia veiksminga pamoka Jehovos tautai šiandien! Dabar ne laikas ‛ieškoti sau didelių dalykų’. Kodėl? Todėl, kad „praeina pasaulis ir jojo geismai“ (1 Jono 2:17).

Geriausiai panaudok likusį laiką

17, 18. a) Kaip Jona reagavo į nineviečių atgailą? b) Ko Jehova pamokė Joną?

¹⁷ Tad kaip galime geriausiai panaudoti likusį laiką? Mokykimės iš to, ką patyrė pranašas Jona. Jis „išėjo į Ninivę...; jis šaukė ir sakė: Dar keturios dešimtys dienų, ir Ninivė bus sugriauta“. Jonos nuostabai, nineviečiai atsiliepė į jo žinią ir atgailavo! Jehova nesunaikino miesto. Kaip reagavo Jona? „Viešpatie, atimk iš manęs mano gyvybę, nes man geriau mirti kaip gyvam būti“ (Jonos 3:3, 4; 4:3).

¹⁸ Tada Jehova pamokė Joną kai ko svarbaus. Jis „išaugino moliūgą, ir tas pakilo viršum Jonos galvos, kad būtų ant jo galvos ūksmė... Tai Jona džiaugėsi labai dideliu džiaugsmu dėl moliūgo“. Tačiau jo džiaugsmas truko neilgai, nes moliūgas greit nudžiūvo. Dėl tokio nepatogumo Jona pradėjo ‛pykti’. Jehova išreiškė savo požiūrį tokiais žodžiais: „Tau skaudu dėl moliūgo..., o aš neturėčiau pasigailėti didelio Ninivės miesto, kuriame yra daugiau kaip šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, kurie nemoka atskirti dešinės nuo kairės, be to, daug galvijų?“ (Jonos 4:6, 7, 9-11)

19. Kokio egocentriško mąstymo norėtume vengti?

¹⁹ Kaip egocentriškai samprotavo Jona! Jis krimtosi dėl augalo, bet nė kiek neužjautė Ninevės žmonių, kurie dvasine prasme ‛nemokėjo atskirti dešinės nuo kairės’. Mes galbūt irgi laukiame šio piktojo pasaulio sunaikinimo — ir visiškai pagrįstai! (2 Tesalonikiečiams 1:7b, 8) Tačiau belaukdami privalome padėti nuoširdiems žmonėms, dvasine prasme ‛nemokantiems atskirti dešinės nuo kairės’ (Mato 9:36; Romiečiams 10:13-15). Ar likusį trumpą laiką tu panaudosi taip, kad padėtum kuo didesniam skaičiui žmonių įgyti vertingų žinių apie Jehovą? Koks darbas galėjo kada nors teikti tokį džiaugsmą, kokį patiriame padėdami kam nors laimėti gyvenimą?

Visada mąstyk ‛blaiviai’

20, 21. a) Kokiose srityse per likusį laiką galėtume parodyti ‛blaivumą’? b) Kaip būsime palaiminti, jeigu gyvensime ‛blaiviai’?

²⁰ Vis artėjant Šėtono sistemos sunaikinimui, mūsų tikrai dar laukia nauji išbandymai. Antrajame Timotiejui 3:13 pranašaujama: „Pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn.“ Bet ‛nepailsk ir nesuglebk dvasia’ (Žydams 12:3). Pasitikėk Jehovos pagalba (Filipiečiams 4:13). Mokykis būti lankstus ir, užuot gyvenęs praeitimi, prisitaikyk prie tų blogėjančių aplinkybių (Ekleziasto 7:10). Pritaikyk praktinę išmintį, laikydamasis „ištikimo bei protingo tarno [„vergo“, NTP]“ nurodymų (Mato 24:45-47).

²¹ Mes nežinome, kiek dar liko laiko. Tačiau su įsitikinimu galime sakyti, kad „visų dalykų galas arti“. Iki ateis ta pabaiga, rodykime ‛blaivumą’ bendraudami vieni su kitais, rūpindamiesi savo šeimomis ir atlikdami pasaulietiškas pareigas. Taip elgdamiesi, galime visi būti tikri, kad galiausiai būsime pripažinti „nesuteptais, nepeiktinais ir taikingais“! (2 Petro 3:14)

[Išnašos]

Pakartojimo punktai

◻ Kaip galime elgtis ‛blaiviai’ bendraudami vieni su kitais?

◻ Kaip galime išlaikyti pusiausvyrą atlikdami šeimos pareigas?

◻ Kodėl tėvai turi rūpintis savo vaikų pasaulietišku išsilavinimu?

◻ Ko pasimokome iš Barucho ir Jonos?

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jeigu vyras ir žmona blogai elgiasi vienas su kitu, jie griauna savo santykius su Jehova

[Iliustracija 20 puslapyje]

Tėvai turi rūpintis savo vaikų lavinimu