Kūrinija byloja apie Jehovos išmintį
„Jo neregimosios ypatybės [...] įžvelgiamos protu iš jo kūrinių“ (ROM 1:20).
1. Kaip yra su daugeliu tų, kurie vadovaujasi pasaulio išmintimi?
JEIGU sakoma, jog štai tas ar anas žmogus išmintingas, tai dar nereiškia, jog toks iš tikrųjų yra. Išmintingu neretai pavadinamas išprusęs, daug žinių turintis asmuo. Tačiau vadovautis pasaulio intelektualų išmanymu nepatikima, nes jie negali nurodyti, kokia tikroji būties prasmė. Visi, kurie jais seka, yra „siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio“ (Ef 4:14).
2, 3. a) Kodėl pasakyta, kad Jehova — „vienas išmintingasis“? b) Kaip Dievo išmintis skiriasi nuo pasaulio išminties?
2 Neapsigauna tie, kas semiasi išminties iš tikrojo jos šaltinio — Dievo Jehovos. Biblijoje pasakyta, kad Jehova — „vienas išmintingasis“ (Rom 16:27). Apie visatą, jos sandarą bei raidą Dievas žino viską iki smulkmenų. Fizikiniai gamtos dėsniai, kuriais darydami savo tyrimus remiasi mokslininkai, — irgi Jehovos nustatyti. Todėl žmogaus išradimai jam nedaro įspūdžio ir išmonė, dėstoma aukštomis frazėmis, jo nežavi. „Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailybė“ (1 Kor 3:19).
3 Biblijoje rašoma, kad Jehova „duoda išminties“ savo tarnams (Pat 2:6). Priešingai nei žmonių filosofija, Dievo teikiama išmintis nėra miglota. Ji kaip tik skatina vadovautis sveika nuovoka, remtis tikromis žiniomis ir geru supratimu. (Perskaityk Jokūbo 3:17.) Štai apaštalas Paulius, negalėdamas atsistebėti Jehovos išmintimi, parašė tokius žodžius: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11:33). Jehovos išmintis — neprilygstama, todėl jo įstatymai, be abejo, nurodo tikrąjį gyvenimo kelią. Jehova juk užvis geriausiai žino, ko reikia, kad būtume laimingi (Pat 3:5, 6).
Jėzus — Kūrėjo talkininkas
4. Kur galime įžvelgti Jehovos išmintį?
4 Apie Jehovos išmintį, kaip ir apie kitas neprilygstamas savybes, byloja jo rankų darbai. (Perskaityk Romiečiams 1:20.) Visi kūriniai, nuo didžiausio iki mažiausio, kai ką apie Jehovą pasako. Ar žvelgtume aukštyn į dangų, ar žemyn į grumstus po savo kojomis, regime galybę įrodymų, kad yra Kūrėjas — nepaprastai išmintingas ir kupinas meilės. Tyrinėdami tai, ką jis yra padaręs, tikrai daug apie jį sužinome (Ps 19:2 [19:1, Brb]; Iz 40:26).
5, 6. a) Ką Jehova pasitelkė į pagalbą, kada viską kūrė? b) Apie ką toliau pakalbėsime ir kuo tai bus mums naudinga?
5 Jehova ‘dangų ir žemę kūrė’ ne vienas (Pr 1:1). Iš Biblijos žinome, kad gerokai anksčiau, negu prasidėjo regimosios visatos statyba, jis sukūrė vieną dvasinę esybę. Tik paskui drauge su šiuo talkininku padarė „visa, kas yra danguje ir žemėje“. Šis Dievo bendradarbis — jo viengimis Sūnus, „visos Kūrinijos pirmagimis“ — vėliau atėjo į žemę ir gimė žmogumi Jėzumi (Kol 1:15-17). Kaip ir Jehova, Jėzus yra kupinas išminties. Ne veltui Patarlių knygos 8 skyriuje jis prilyginamas įasmenintai išminčiai. Tame pačiame Biblijos skyriuje Jėzus, beje, ir yra pavadintas Dievo talkininku (Pat 8:12, 22-31).
6 Taigi regimoji kūrinija byloja ir apie paties Jehovos, ir apie jo bendradarbio Jėzaus išmintį. Tyrinėdami kūriniją, mes pasimokome kai ko vertingo. Dabar pakalbėkime apie keturis gyvius, minimus Patarlių 30:24-28. Visi keturi, galima sakyti, pasižymi prigimta išmintimi.a
Darbštumo pavyzdys
7, 8. Kas įdomaus yra žinoma apie skruzdes?
7 Net iš mažyčių padarėlių galime kai ko pasimokyti, — reikia tik atidžiau į juos įsižiūrėti, geriau perprasti jų elgesį. Antai pagalvokime, kokia išmintimi yra apdovanota skruzdėlė. (Perskaityk Patarlių 30:24, 25.)
8 Gamtininkai teigia, jog kiekvienam žmogui tenka bent po 200000 skruzdžių, darbščiai triūsiančių dirvos paviršiuje ir giliau. Skruzdėlės gyvena kolonijomis, ir dauguma tokių kolonijų susideda iš trijų kastų: motinėlių, patinų ir darbininkių. Visos jos kolonijoje atlieka savo užduotį. Štai Pietų Amerikos lapakirpės skruzdėlės, galima sakyti, yra prityrusios daržininkės. Šie mažyčiai gyviai augina grybus ištisomis plantacijomis: tręšia, persodina, apgeni, kad derlius būtų kuo geresnis. Mokslininkai nustatė, jog šauniosios „daržininkės“ nepereikvoja jėgų ir dirba tik tiek, kiek reikia kolonijai išmaitinti.b
9, 10. Kaip galime būti darbštūs tarsi skruzdėlė?
9 Iš skruzdėlių pasimokome, kad reikia įdėti nemažai triūso, norint ką nors gero pasiekti. Biblijoje rašoma: „Nueik pas skruzdėlę, dykaduoni, patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties. Neturėdama jokio vado, pareigūno ar valdovo, ji pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka peną per pjūtį“ (Pat 6:6-8). Ir Jehova, ir jo talkininkas Jėzus yra darbštūs. „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“, — sakė Jėzus (Jn 5:17).
10 Sekdami Dievo ir Kristaus pavyzdžiu, mes taip pat turime pasižymėti darbštumu. Kad ir kokias pareigas atliekame Dievo organizacijoje, visi būkime „gausūs Viešpaties darbais“ (1 Kor 15:58, Brb). Įsiklausykime į Pauliaus paraginimą Romoje gyvenusiems krikščionims: „Nebūkite apsileidę, bet uolūs, karštos dvasios, tarnaukite Viešpačiui“ (Rom 12:11). Mūsų pastangos vykdyti Jehovos valią tikrai ne tuščios. Biblija patikina: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui“ (Hbr 6:10).
Dvasinė apsauga
11. Paminėk kai kurias uolinių damanų ypatybes.
11 Apie kitą nedidelį gyvūną, iš kurio galime pasimokyti kai ko svarbaus, Patarlių 30:26 (NW) rašoma: „Uoliniai damanai nėra galinga tauta, tačiau namus sau statosi ant uolos.“ Damanas truputį primena triušį, tik jo ausys trumpos ir apvalainos, taip pat kojos striukos. Gyvena akmeningose vietovėse. Uoliniams damanams labai praverčia gera rega. Užmatę grobuonį, tuojau slepiasi olose ir plyšiuose. Šitie gyvūnai telkiasi į glaudžias bendruomenes. Taip saugiau ir žiemą šilčiau.c
12, 13. Ko pasimokome iš uolinio damano?
12 Ko iš uolinio damano pasimokome? Pirmiausia įsidėmėkime, kad šis gyvūnas nėra lengvas grobis. Savo skvarbiu žvilgsniu jis iš tolo pastebi plėšrūną ir visad laikosi ten, kur esama olų, plyšių, kad galėtų greit šmurkštelėti į saugią vietelę ir likti gyvas, sveikas. Mums, gyvenantiems Šėtono valdomame pasaulyje, reikia geros dvasinės įžvalgos, — juk turime pastebėti, kur slypi pavojus! Apaštalas Petras krikščionis ragino: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Pt 5:8). Jėzus, tarnaudamas žemėje, niekad neprarado budrumo, išsisaugojo Šėtono spąstų, nors piktasis ir labai kėsinosi į jo ištikimybę Dievui (Mt 4:1-11). Kokį gerą pavyzdį savo sekėjams Jėzus paliko!
13 Norint likti budriems, aišku, reikia pasinaudoti Jehovos siūloma dvasine apsauga. Niekada neapleiskime asmeninių Šventojo Rašto studijų, reguliariai lankykime krikščionių sueigas (Lk 4:4; Hbr 10:24, 25). Kaip uoliniai damanai yra glaudžiai susitelkę į būrius, taip ir mes laikykimės krikščioniškos brolijos, neatitolkime nuo bendratikių, stenkimės pakelti vieni kitiems dvasią (Rom 1:12). Jei šitaip leidžiamės Jehovos saugomi, galime pritarti psalmininko Dovydo žodžiams: „Viešpats — mano Uola, mano tvirtovė, mano gelbėtojas! Mano Dievas — mano Uola, kur randu pastogę, mano skydas ir mano išganymo jėga, mano pilis!“ (Ps 18:3 [18:2, Brb]).
Ištvermingai darbuokimės nepaisydami jokių kliūčių
14. Nors vienas pats skėrys visai negrėsmingas, ką galėtume pasakyti apie skėrių pulką?
14 Kai ko pasimokome ir iš skėrių. Vienas skėrys, kokių penkių centimetrų ilgio, — visai nebaisus, bet skėrių spiečius tikrai gali įvaryti baimės. (Perskaityk Patarlių 30:27.) Debesis šitų nenustygstančių rajūnų, įsisukę į prinokusių javų lauką, greit gali palikti vien tuščią plynę. Besiartinančio vabzdžių, tarp jų ir skėrių, spiečiaus garsas Biblijoje palyginamas su vežimų dundesiu ir ugnies, ryjančios ražienas, spragsėjimu (Jl 2:3, 5). Skėrių antplūdį kartais mėginama sustabdyti liepsnos užtvaromis, bet ir tokia priemonė dažniausiai būna neveiksminga. Kodėl? Todėl, kad krintantys skėriai ugnį užgesina, o iš paskos skrenda kiti, ir niekas jų nebesulaiko. Skėrių pulkas, nors neturi nei karaliaus, nei vado, veržiasi pirmyn tarsi gerai organizuota kariuomenė ir įveikia visokiausias kliūtisd (Jl 2:25).
15, 16. Kuo šių laikų Karalystės skelbėjai panašūs į skėrių spiečių?
15 Pranašas Joelis skėrių antplūdžiui prilygino Jehovos tarnų veiklą. Jis rašė: „Kaip galiūnai jie puola, kaip kariai kopia per sienas. Visi žygiuoja pirmyn savo keliu, nenukrypdami nuo savo takų. Vienas kito nestumdo, kiekvienas laikosi savo kelio, prasiveržia pro gynybą [„pro svaidomąsias ietis“, Jr] ir lieka nesulaikyti“ (Jl 2:7, 8).
16 Kaip taikliai pranašystė apibūdina šių laikų Dievo Karalystės skelbėjus! Evangelizacijos darbe jų nesustabdo jokia priešiškumo „siena“. Jie seka savo Mokytojo pavyzdžiu. O Jėzus, kaip žinia, netgi daugelio niekinamas ištvermingai vykdė Dievo valią (Iz 53:3). Tiesa, kai kurie krikščionys krito nuo „svaidomųjų iečių“ — dėl savo tikėjimo buvo nužudyti. Tačiau evangelizacijos darbas toliau tęsiasi ir Karalystės skelbėjų gretos vis gausėja. Persekiojami ir kitur išblokšti krikščionys neretai gerąją naujieną apie Karalystę perduoda tiems žmonėms, kurie kitaip nebūtų jos išgirdę (Apd 8:1, 4). O ar pats tarnyboje esi toks ištvermingas kaip skėrys — net jeigu žmonės abejingi arba priešiškai nusiteikę? (Hbr 10:39)
„Laikykitės gero“
17. Kodėl gekono, judančio glotniu paviršiumi, pėdutės neslysta?
17 Apie kitą mažą padarėlį, kurio, regis, neveikia gravitacija, Patarlių 30:28 (NW) rašoma: „Driežas gekonas kabinasi letenėlėmis ir būna didžiuose karaliaus rūmuose.“ Jis sugeba nenukrisdamas bėgioti sienomis ir net glotniomis lubomis — patys mokslininkai stebisi! Kaip gekonui tai pavyksta? Nenaudoja jis nei siurbtukų, nei jokių klijų. Visa paslaptis ta, kad gekono pirštų pagalvėlės padengtos tarytum kokiomis plokštelėmis su tūkstančiais šerelių, o ant kiekvieno šerelio dar auga šimtai mikroskopinių plaušelių, kurių galiukai — lėkštelės formos. Tarp visų šių plaušelių molekulių ir, tarkim, sienos arba lubų molekulių susidaranti traukos jėga yra pakankamai stipri, kad išlaikytų gekoną net tada, kai jis aukštielninkas skuodžia lygut lygutėliu stiklu! Tyrinėtojai, susidomėję tokiais fenomenaliais driežiuko gebėjimais, sako, kad sintetinės medžiagos, sukurtos pagal gekono pėdučių pavyzdį, būtų nepamainomi klijai.e
18. Kaip galime visada ‘laikytis gero’?
18 Ko iš gekono pasimokome? Biblija mus ragina: „Bodėkitės pikto, laikykitės gero“ (Rom 12:9). Pasaulyje, užvaldytame Šėtono, privalu rūpestingai laikytis Dievo principų ir žiūrėti, kad, taip sakant, nepaslystume. Antai bičiulystė su žmonėmis, nepaisančiais Dievo įstatymų, — ar tai būtų mokykloje, darbe, ar įnikus į nekrikščioniškas pramogas — mūsų ryžtą daryti, kas teisu, gali slopinti. Saugokimės, kad taip neatsitiktų! Dievo Žodis perspėja: „Nebūk išmintingas savo akyse“ (Pat 3:7, Brb). Verčiau sekime išmintingu patarimu, kurį senovėje Dievo tautai davė Mozė: „Bijok Viešpaties, savo Dievo, Jam vienam tarnauk, glauskis prie Jo“ (Įst 10:20, Brb). Jeigu prie Jehovos glausimės, jausime tą patį, ką ir Jėzus. O apie jį pasakyta: „Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės“ (Hbr 1:9).
Iš kūrinijos daug pasimokome
19. a) Ką tau pačiam kūrinija sako apie Jehovą? b) Kuo vertinga Dievo teikiama išmintis?
19 Kaip jau kalbėjome, Jehovos kūriniai daug pasako apie jį patį ir, bet to, pamoko mus vertingų dalykų. Kuo atidžiau Jehovos darbus tyrinėjame, tuo labiau žavimės jo išmintimi. Ir jeigu Dievo išmintį dedamės į širdį, jau dabar tampame laimingesni, užsitikriname saugią ateitį (Mok 7:12). Iš savo patirties galime paliudyti, kokie teisingi yra žodžiai, užrašyti Patarlių 3:13, 18: „Laimingas žmogus, kuris išmintį randa, kuris supratimo įgyja! Ji — gyvybės medis ją suvokiantiems; laimingas, kas jos laikosi.“
[Išnašos]
a Toliau išnašose nurodyti šaltiniai turėtų ypač sudominti mūsų jaunus skaitytojus. Verta pasigilinti į šią informaciją ir ja pasidalyti su visais, kai straipsnis bus aptariamas sueigoje.
b Plačiau apie lapakirpę skruzdėlę rašoma šiuose žurnalo Atsibuskite! numeriuose: 1997 m. kovo 22 d., p. 31 (anglų, rusų k.), ir 2002 m. gegužės 22 d., p. 31.
c Plačiau apie uolinius damanus rašoma žurnalo Atsibuskite! 1990 m. rugsėjo 8 d. numeryje, p. 15—16 (anglų k.).
d Plačiau apie skėrius rašoma žurnalo Atsibuskite! 1976 m. spalio 22 d. numeryje, p. 11 (anglų k.) ir Sargybos bokšto 1996 m. liepos 15 d. numeryje, p. 23.
e Plačiau apie gekoną rašoma žurnalo Atsibuskite! 2008 m. balandžio numeryje, p. 26.
Ar prisimeni?
Ko patys pasimokome iš
• skruzdėlės?
• uolinio damano?
• skėrių pulko?
• gekono?
[Iliustracija 16 puslapyje]
Ar esi darbštus kaip lapakirpė skruzdėlė?
[Iliustracijos 17 puslapyje]
Uolinis damanas saugų prieglobstį randa glaudžiame saviškių būryje. O kaip tu?
[Iliustracijos 18 puslapyje]
Krikščioniškoje tarnyboje darbuojamės su ištverme, nelyginant skėriai
[Iliustracija 18 puslapyje]
Gekonas prie paviršiaus tarsi prilipęs — laikosi tvirtai. Krikščionys tvirtai laikosi visa, kas gera
[Šaltinio nuoroda]
Stockbyte/Getty Images