Bando kopijuoti gekono pėdą

Daugybė idėjų kyla ir stebint sausumos gyvūnus. Pavyzdžiui, driežas gekonas geba laipioti sienomis bei lubomis. Kaip jam pavyksta įveikti visuotinę trauką?

Prie glotnaus kaip stiklas paviršiaus driežiukas „prisilipina“ smulkiais šereliais, kurie dengia jo padus. Roplio papadė jokios lipnios medžiagos neišskiria, tik išnaudoja molekulių sąveiką. Dviejų paviršių molekulės traukia viena kitą labai silpnomis jėgomis, dažnai vadinamomis van der Valso vardu. Šias jėgas visuotinė trauka lengvai įveikia, todėl mes negalime laipioti sienomis tiesiog remdamiesi į jas delnais. Tačiau smulkučiai gekono šereliai padidina su siena besiliečiančio paviršiaus plotą. Van der Valso jėgos, sustiprėjusios dėl daugybės papadės šerelių, traukia pakankamai stipriai, kad išlaikytų menkutį driežiuką.

Kaip pritaikyti šį atradimą? Tuo principu pagamintas medžiagas galima būtų panaudoti vietoj lipukų — beje, irgi nusikopijuotų iš gamtos.a Žurnalas The Economist cituoja vieną mokslininką, jog „gekono lipnioji juostelė“ ypač praverstų „medicinoje, kur negalima naudoti jokių cheminių klijų“.

Gekono pėda neišsipurvina, nepalieka pėdsakų, kimba prie bet kokio paviršiaus, išskyrus tefloninį. Padas lengvai prilimpa ir atlimpa. Mokslininkai mėgina jį kopijuoti