Kas gyvenimą daro prasmingą?

„Bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų“ (MOK 12:13).

1, 2. Kodėl mums verta pasigilinti į Mokytojo knygą?

ĮSIVAIZDUOK žmogų, kuriam, regis, nieko netrūksta. Jis turtingiausias pasaulyje, didžiausias savo laikmečio intelektualas, žymus valstybės veikėjas. Nors ir labai daug pasiekęs, vis dėlto svarsto: kas gyvenimą daro prasmingą?

² Tokio žmogaus tikrai būta. Tai Saliamonas, prieš tris tūkstančius metų ieškojęs, kur slypi laimė ir pasitenkinimas. Savo paieškas jis aprašė Mokytojo knygoje (Mok 1:13). Saliamono patirtis gali labai praversti ir mums. Jei pasigilinsime į Mokytojo knygoje sudėtą išmintį, žinosime, kokius tikslus nusistatyti, kad gyvenimas taptų tikrai prasmingas.

„Vėjų vaikymasis“

 3. Kokia gyvenimo tikrovė skatina mus rimtai susimąstyti?

³ Saliamonas pamini, jog Dievas sukūrė žemėje begalę grožybių. Yra tiek įdomių dalykų, kad negalime atsistebėti ir atsigėrėti, mums niekad nepabosta į juos gilintis. Bet prie Dievo kūrybos vos prisiliečiame. Gyvenimas per trumpas — nespėjame daug aprėpti (Mok 3:11; 8:17). Mūsų amžius, kaip Biblijoje pasakyta, tėra kelios dienos, ir tos pačios greit prabėga (Job 14:1, 2; Mok 6:12). Todėl būtina susimąstyti, ar savo gyvenimą skiriame tam, kam iš tikrųjų verta. Teisingai pasirinkti nelengva. Pasaulis, esąs Šėtono valdžioje, mus gali suklaidinti.

 4. a) Kas vadinama „migla“, arba „tuštybe“? b) Apie kokius gyvenimiškus dalykus pakalbėsime?

⁴ Saliamonas, perspėdamas skaitytoją neleisti gyvenimo veltui, Mokytojo knygos hebrajiškajame tekste apie trisdešimt kartų pavartoja žodį, į lietuvių kalbą verčiamą „migla“, „tuštybė“. Tuo žodžiu apibūdina bergždžius, beprasmiškus, tikros vertės neturinčius dalykus (Mok 1:2, 3). Kartais Saliamonas „miglą“, arba „tuštybę“, sugretina su „vėjų vaikymusi“ (Mok 1:14; 2:11). Aišku, stenkis nesistengęs — vėjo nepagausi. Panašiai yra su neišmintingais siekiais. Dėl jų aukodamasis liksi be nieko. Gyvenimas šioje santvarkoje pernelyg trumpas, kad jį tik švaistytum ir iš savo užsiėmimų nieko nelaimėtum. Tokios klaidos išvengti mums padės Saliamono užrašyti pastebėjimai. Jais remdamiesi ir aptarkime, kam žmonės skiria daugiausiai dėmesio. Pirma pakalbėsime apie malonumus ir materialinių gėrybių kaupimą, paskui apie darbo vertę.

Ar būtume laimingi vaikydamiesi malonumų?

 5. Kur Saliamonas ieškojo pasitenkinimo?

⁵ Kaip ir daugelis mūsų amžininkų, Saliamonas manė pasitenkinimą jausiąs darydamas viską savo malonumui. Jis pasakoja: „Savo širdžiai neatsakiau jokio malonumo“ (Mok 2:10). Ką jis išbandė? Mokytojo knygos 2-ajame skyriuje rašoma, kad sumanė „paskatinti savo kūną vynu“, beje, neprarasdamas saiko; taip pat įsirengė sodų bei parkų, statėsi puošnių namų, klausėsi muzikos, mėgavosi rinktiniais valgiais.

 6. a) Kodėl nėra blogai pasidžiaugti kai kuriais gyvenimo malonumais? b) Kokio nuosaikumo reikia skiriant laiką pramogoms?

⁶ Ar smagiai praleisti laiką su draugais, Biblijos požiūriu, kuo nors bloga? Tikrai ne. Saliamonas antai pripažįsta, kad jeigu žmogus po savo sunkaus triūso gali atsikvėpti ir džiaugsmingai nusiteikęs pasistiprinti, — tai irgi dovana nuo Dievo. (Perskaityk Mokytojo 2:24; 3:12, 13.) Pats Jehova skatina jaunuolius ‘džiūgauti ir leisti savo širdžiai mėgautis’, tik, aišku, protingai, nes už savo poelgius teks atsakyti (Mok 11:9). Malonių laisvalaikio užsiėmimų ir sveikų pramogų mums reikia. (Palygink Morkaus 6:31.) Bet linksminimasis neturi tapti svarbiausiu gyvenimo tikslu. Pramoga tebūna kaip desertas po valgio, ne kaip pagrindinis patiekalas. O gal, sakysi, saldžius desertus labai mėgsti? Tačiau suprask — jeigu tik saldumynus valgytum, greitai nebegalėtum į juos nė pažiūrėti ir, be to, nedaug vertingų maisto medžiagų iš jų tegautum. Saliamonas priėjo panašią išvadą: gyvenimas, skirtas malonumams, tėra „vėjų vaikymasis“ (Mok 2:10, 11).

 7. Kodėl pramogas turėtume rinktis atsargiai?

⁷ Taip pat ne visokios pramogos tinkamos. Daug yra žalingų, žlugdančių dvasingumą ir moralę. Kiek žmonių žemai puolė tik todėl, kad norėjo „pasilinksminti“ kvaišindamiesi narkotikais, svaigindamiesi gėrimais arba žaisdami azartinius žaidimus? Jehova maloningai įspėja, kad neleistume savo širdžiai ir akims susivilioti tuo, kas bloga, nes antraip teks kentėti skaudžias pasekmes (Gal 6:7).

 8. Kodėl vertėtų mintyse apžvelgti savo pačių gyvenimą?

⁸ Galima dar pridurti, kad nesaikingas pramogavimas atitrauktų nuo svarbesnių dalykų. O gyvenimas greit prabėga ir kas žino, ar neužklups kokia liga arba kiti rūpesčiai. Ne veltui Saliamonas sako, jog verčiau eiti į laidotuves (ypač atsidavusio bendratikio) negu į „namus, kur puotaujama“. (Perskaityk Mokytojo 7:2, 4.) Kodėl? Todėl, kad išklausę laidotuvių kalbą ir apmąstę, kaip Jehovos garbintojas nugyveno savo ištikimos tarnystės metus, turbūt pagalvosime ir apie tai, ar patiems nereikia kai ką pakeisti, idant likusį amžių užsiimtume prasminga veikla (Mok 12:1).

Ar materialinės vertybės gali teikti pasitenkinimą?

 9. Ką Saliamonas, turtingas žmogus, suprato?

⁹ Kai rašė Mokytojo knygą, Saliamonas jau buvo vienas turtingiausių žmonių žemėje (2 Met 9:22). Jis galėjo įsigyti, ką tik užsimanęs. „Nieko, ko mano akys norėjo matyti, joms neatsakiau“, — rašė jis (Mok 2:10). Vis dėlto suprato, kad materialinės vertybės pačios savaime pasitenkinimo neteikia. Štai kaip Saliamonas viską apibendrino: „Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais, nė turtus mėgstantis — pelnu“ (Mok 5:9).

10. Ko reikia, kad jaustume tikrą pasitenkinimą ir pelnytume tikrą turtą?

¹⁰ Nors materialiniai dalykai neturi amžinos vertės, jų trauka stipri. Per vieną Jungtinėse Valstijose neseniai atliktą apklausą 75 procentai pirmakursių universiteto studentų nurodė, kad pagrindinis jų gyvenimo tikslas — „labai gerai apsirūpinti finansiškai“. Ar pasiekę savo tikslą jie bus tikrai laimingi? Kažin. Sociologai nustatė, jog materialistinė pasaulėžiūra kaip tik trukdo žmogui patirti laimę ir pasitenkinimą. Kadaise tokią pat išvadą padarė Saliamonas. Jis rašė: „Susikroviau sidabro bei aukso ir karalių bei valstybių turtų. [...] Tikėk manimi, visa tai tik migla ir vėjų vaikymasis!“a (Mok 2:8, 11). O jei gyvenimą paskirsime visa širdimi tarnauti Jehovai ir jis už tai mus laimins, — pelnysime tikrą turtą. (Perskaityk Patarlių 10:22, Brb.)

Koks darbas teikia tikrą pasitenkinimą?

11. Ką iš Šventojo Rašto suprantame apie darbo vertę?

¹¹ Jėzus pasakė: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“ (Jn 5:17). Jehova ir Jėzus, be jokios abejonės, mėgaujasi darbu. Antai Biblijoje rašoma, kad Jehova įvertinęs savo kūrybą liko patenkintas. „Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera“ (Pr 1:31). Angelai regėdami visus Dievo darbus „šaukė iš džiaugsmo“ (Job 38:4-7). Prasmingam darbui ir Saliamonas teikė didelę reikšmę (Mok 3:13).

12, 13. a) Kokį pasitenkinimą dviem mūsų paminėtiems asmenims teikia sąžiningas darbas? b) Kodėl pasaulietinis darbas kartais stumia į neviltį?

¹² Daugelis žino, koks geras jausmas apima sąžiningai pasidarbavus. Štai paklausykime, ką sako vienas talentingas dailininkas, vardu Chosė: „Nutapęs drobėje paveikslą, kurį turėjai mintyse, jautiesi tarsi įveikęs aukštą kalną.“ Arba štai vieno verslininko, Migelio,b žodžiai: „Dirbdamas jauti pasitenkinimą, nes gali aprūpinti šeimą. Be to, matai savo veiklos rezultatus, o tai irgi džiugina.“

¹³ Antra vertus, daugelis darbų yra monotoniški ir mažai tepalieka erdvės kūrybai. Ne vienas darbuotojas jaučiasi gniuždomas, patiria neteisybę. Saliamonas užsimena apie tokį dalyką: darbštuolis triūsia, o darbo vaisiais naudojasi tinginys — galbūt todėl, kad turi ryšių su įtakingais asmenimis (Mok 2:21). Nuvilia ir įvairios kitos nesėkmės. Štai dėl ekonomikos nuosmukio ar šiaip kokio nenumatyto įvykio gali sužlugti net pats geriausias verslo sandoris. (Perskaityk Mokytojo 9:11, Brb.) Dažnai taip būna, kad žmogus tikisi uoliu darbu daug gera laimėsiąs, bet paskui tik suirzta ir supyksta matydamas, jog ‘triūsė vėjais’ (Mok 5:15).

14. Koks darbas visada teikia tikrą pasitenkinimą?

¹⁴ Ar yra toks darbas, kuris niekada nenuvilia? Chosė, mūsų jau minėtas dailininkas, sako: „Paveikslai ilgainiui gali pasimesti ar visai pražūti. O mūsų triūsas Dievo tarnyboje nenueina niekais. Skelbdamas gerąją naujieną, kaip Jehovos ir prisakyta, aš padėjau kitiems išsiugdyti Dievo baimę ir tapti dorais krikščionimis. Tai turi amžiną vertę ir yra neįkainojama“ (1 Kor 3:9-11). Migelis irgi pripažįsta, kad skelbdamas Dievo Karalystės žinią jaučia kur kas didesnį pasitenkinimą negu dirbdamas pasaulietinį darbą. Jis sako: „Niekas neatstos šito džiaugsmo: tu dalijiesi Šventojo Rašto tiesa ir matai, kaip ji paliečia žmogui širdį.“

„Paleisk savo duoną“

15. Nuo ko priklauso, ar gyvenimas bus išties prasmingas?

¹⁵ Tad apibendrinkime, nuo ko priklauso, ar mūsų gyvenimas bus išties prasmingas. Tikrą pasitenkinimą jausime, jeigu šioje santvarkoje turimą laiką — o jo nėra taip daug — skirsime daryti gera ir džiuginti Jehovos širdį. Puoselėkime artimus santykius su Dievu, savo vaikams skiepykime dvasines vertybes, padėkime kitiems pažinti Jehovą, brolijoje raskime sau gerų draugų ir tegul mus sieja nenutrūkstami ryšiai (Gal 6:10). Visa tai turi amžiną vertę, ir kas imasi šitokių siekių, yra didžiai laiminamas. Saliamonas norėdamas paaiškinti, ką pačiam geradariui duoda jo geradarystės, pateikė labai įdomų pavyzdį. Štai jo žodžiai: „Paleisk savo duoną ant vandens paviršiaus, tačiau po ilgo laiko ją vėl rasi“ (Mok 11:1, Jr). Jėzus savo mokiniams sakė: „Duokite, ir jums bus duota“ (Lk 6:38). Galiausiai pats Jehova žada atsilyginti visiems, kurie daro gera (Pat 19:17; perskaityk Hebrajams 6:10).

16. Kada geriausia apsispręsti, kam paskirsime gyvenimą?

¹⁶ Biblija skatina mus, kol dar esame jauni, išmintingai apsispręsti, kam paskirsime savo gyvenimą. Jeigu priimame teisingą sprendimą, vėliau neteks nusivilti (Mok 12:1). O kaip būtų gaila, jei geriausiais gyvenimo metais vaikytumės tai, ko siūlo pasaulis, ir tik vėliau atsitokėtume, kad iš tikrųjų vaikomės vėjų!

17. Kas tau padėtų išsirinkti geriausią gyvenimo kelią?

¹⁷ Kaip ir kiekvienas geras tėvas, Jehova tau iš meilės linki daug džiaugsmo, taip pat nori, kad darytum gera ir išvengtum bereikalingos širdgėlos (Mok 11:9, 10). Kas čia padėtų? Ogi konkretūs dvasiniai tikslai. Nusistatyk ir atkakliai jų siek. Štai Chavjeras beveik prieš dvidešimt metų galėjo pasirinkti itin viliojančią mediko karjerą, bet vietoj to nusprendė tarnauti visalaikiu evangelizuotoju. „Nors gydytojo darbas teikia pasitenkinimą, niekur nebūčiau radęs tokio džiaugsmo, kokį patyriau atvedęs keletą žmonių į tiesos kelią, — dalijasi jis prisiminimais. — Visalaikė tarnyba leido iš tiesų mėgautis gyvenimu. Gailiuosi tik kad nesiėmiau jos anksčiau.“

18. Kodėl Jėzaus gyvenimas žemėje buvo toks prasmingas?

¹⁸ Kas tad gyvenime turi didžiausią vertę? Ką labiausiai reikia stengtis įgyti? Mokytojo knygoje pasakyta: „Geras vardas vertesnis už kvapų aliejų, mirties diena vertesnė už gimimo dieną“ (Mok 7:1). Niekas šito nepailiustruoja geriau kaip Jėzaus gyvenimas. Jėzus tikrai įgijo ypatingą vardą Jehovos akyse. Likdamas ištikimas Tėvui iki mirties, apgynė jo teisę į aukščiausią valdžią ir paaukojo save kaip išpirką, taigi atvėrė mums išgelbėjimo kelią (Mt 20:28). Nors neilgai tebuvo žemėje, Jėzus paliko tobulą — sektiną — pavyzdį, ką reiškia prasmingai nugyventi savo metus (1 Kor 11:1; 1 Pt 2:21).

19. Kokį išmintingą patarimą davė Saliamonas?

¹⁹ Mes irgi galime užsitarnauti gerą vardą Dievo akyse. Šitokia reputacija kur kas vertesnė negu materialinis turtas. (Perskaityk Mato 6:19-21.) Stenkimės nė dienos nepraleisti nedarę to, kas Jehovos požiūriu vertinga ir kas praturtina gyvenimą. Tad skelbkime gerąją naujieną, stiprinkime santuokos ir šeimos ryšius, ugdykimės dvasingumą asmeniškai studijuodami ir lankydami sueigas (Mok 11:6; Hbr 13:16). Jei trokštame tikrai prasmingo gyvenimo, sekime Saliamono patarimu: „Bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją“ (Mok 12:13).

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kodėl būtina rimtai pamąstyti, kokių tikslų gyvenime siekti?

• Kaip turėtume žiūrėti į malonumus ir materialinių gėrybių kaupimą?

• Koks darbas teikia neblėstantį pasitenkinimą?

• Ką vertinga turime stengtis įgyti?

[Iliustracija 23 puslapyje]

Kokią vietą gyvenime turi pramogos?

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kodėl evangelizacijos darbas teikia didžiulį pasitenkinimą?