• „Visų žmonių pareiga“
    Sargybos bokštas 1997 | Vasario 15 d.

    • 13. a) Kaip Ekleziasto 9:4, 5 padeda mums turėti tinkamą požiūrį į garbės bei valdžios siekimą? b) Į ką turime atsižvelgti, jei yra tik dabartinis gyvenimas? (Žiūrėk išnašą.)

      13 Koks tokio garbės ar valdžios įgijimo galutinis rezultatas? Praeinant vienai kartai ir ateinant kitai, įžymūs ar įtakingi žmonės numiršta ir būna užmirštami. Taip atsitinka ir statytojams, muzikantams, menininkams, socialiniams reformatoriams bei kitiems, ir daugumai politikų bei kariuomenės vadų. Kiek jūs žinote iš tokių sferų atskirų įžymybių, gyvenusių 1700—1800 metais? Saliamonas teisingai apibendrino: „Gyvas šuo vertingesnis už negyvą liūtą. Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. Jie... bus užmiršti“ (Ekleziasto 9:4, 5, Brb red.). Ir jei be dabartinio gyvenimo daugiau nieko nėra, tai siekti garbės ar valdžios tikrai yra tuštybė.a

  • „Visų žmonių pareiga“
    Sargybos bokštas 1997 | Vasario 15 d.

    • a Sargybos bokšte kartą buvo tokie išmintingi žodžiai: „Mes neturime tuščiai eikvoti savo gyvenimo... Jeigu tėra tik dabartinis gyvenimas, nėra nieko reikšminga. Šis gyvenimas yra tarsi į orą sviestas kamuolys, kuris vėl greit krinta į dulkes. Jis yra kaip prabėgantis šešėlis, nuvystanti gėlė, žolė, kuri bus nukirsta ir greit sudžius. ... Amžinybės rate mūsų gyvenimo atkarpa tėra nereikšmingas taškelis. Laiko srovėje ji yra tik nedidelis vandens lašas. Žinoma, [Saliamonas] yra teisus apžvelgdamas daugelio žmonių gyvenimo rūpesčius bei darbus ir pavadindamas juos tuštybe. Mes taip greitai išeiname, jog, atrodo, net nevertėjo ateiti, ateiti vienam iš milijardų ir išeiti, kai tiek mažai kas žinojo, jog iš viso gyvenome. Toks požiūris nėra ciniškas, niūrus ar liguistas. Tai tiesa, realybė, praktiškas požiūris, jei gyvenimas tėra tai, ką matome“ (1957 m. rugpjūčio 1 d. numeris, anglų k., puslapis 472).