„Visų žmonių pareiga“

„Bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų! O tatai yra visų žmonių pareiga“ (EKLEZIASTO 12:13, ŠvR).

1, 2. Kodėl dera apsvarstyti mūsų pareigą Dievui?

„KO VIEŠPATS reikalauja iš tavęs“? Šį klausimą uždavė vienas senovės pranašas. Tada jis tiksliai nurodė, ko Jehova reikalauja: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu (Michėjo 6:8, Brb red.).

² Šiomis individualizmo ir nepriklausomybės dienomis mintis, kad Dievas kažko reikalauja iš žmonių, daugeliui yra nemaloni. Jie nenori turėti jokių pareigų. O kaip su išvada, kurią Saliamonas padarė Ekleziasto knygoje? „Ir tai visų šių pamokymų pagrindinė mintis: ‛Bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų!’ O tatai yra visų žmonių pareiga“ (Ekleziasto 12:13, ŠvR).

 3. Kodėl turime rimtai atkreipti dėmesį į Ekleziasto knygą?

³ Kad ir kokios būtų mūsų sąlygos bei požiūris į gyvenimą, mums gali būti labai naudinga apsvarstyti, kodėl buvo padaryta ši išvada. Šios įkvėptos knygos rašytojas karalius Saliamonas tyrinėjo kaip tik tuos dalykus, su kuriais mes susiduriame kasdien. Kai kas galbūt skubotai nuspręs, kad jo tyrinėjimas iš esmės neigiamas. Bet tai buvo įkvėpta Dievo ir gali padėti mums įvertinti savo užsiėmimus bei prioritetus ir patirti daugiau džiaugsmo.

Įveikti didžiausius gyvenimo rūpesčius

 4. Ką Saliamonas tyrinėjo ir apsvarstė Ekleziasto knygoje?

⁴ Saliamonas kruopščiai tyrinėjo ‛žmonių vaikų užsiėmimą’. „Aš ryžaus savo širdyje tyrinėti ir stebėti išmintingai visa, kas tik darosi po saule.“ „Užsiėmimu“ Saliamonas nebūtinai vadino darbą, ar tarnybą, bet greičiau įvairiopą veiklą, kuria vyrai ir moterys būna užsiėmę visą savo gyvenimą (Ekleziasto 1:13). Apsvarstykime kai kuriuos didžiausius rūpesčius, arba užsiėmimus, ir po to palyginkime su savo pačių darbais ir svarbiausiais užsiėmimais.

 5. Koks yra vienas pagrindinių žmonių užsiėmimų?

⁵ Žinoma, svarbiausias iš daugybės žmonių rūpesčių ir užsiėmimų yra įgyti pinigų. Niekas negali teisėtai pasakyti, kad Saliamonas abejingai žiūrėjo į pinigus kaip kai kurie turtingi žmonės. Jis noriai pripažino, kad reikia turėti kiek pinigų; turėti pakankamai lėšų yra geriau negu gyventi labai paprastai ar skursti (Ekleziasto 7:11, 12, Brb red.). Bet tu turbūt pastebėjai, kad ir vargšui, ir turtuoliui pinigai bei už juos įgyjami dalykai gali tapti pagrindiniu gyvenimo tikslu.

 6. Ką galime sužinoti apie pinigus iš vieno Jėzaus palyginimo ir iš Saliamono patirties?

⁶ Prisimink Jėzaus palyginimą apie turtingą vyrą, kuriam vis buvo negana ir kuris dirbo, kad turėtų daugiau turto. Dievas pasmerkė jį kaip neprotingą. Kodėl? Nes mūsų „gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15-21). Saliamono patirtis — tikriausiai daug didesnė nei mūsų — patvirtina Jėzaus žodžius. Perskaityk, kas pasakyta Ekleziasto 2:4-9. Kurį laiką Saliamonas skyrė visas jėgas įsigyti turto. Jis pasistatė puikius namus ir įsiveisė sodus. Jis galėjo turėti žavių moterų. Ar turtas ir jo galimybės dėl to suteikė jam didelį pasitenkinimą, tikros harmonijos jausmą ir gyvenimo prasmę? Jis atvirai pasakė: „Paskui aš apsvarsčiau visus savo darbus, kuriuos buvo padariusios mano rankos, ir vargą, kurį bedirbdamas pakėliau: ir štai visa yra tuštybė ir vėjo gaudymas, ir nėra jokios naudos po saule“ (Ekleziasto 2:11; 4:8).

 7. a) Ką iš žmonių patirties galime spręsti apie pinigų vertę? b) Ar tau pačiam teko patirti, jog Saliamono išvada teisinga?

⁷ Tai tikra, akivaizdi daugelio žmonių gyvenimo tiesa. Turime pripažinti, kad vien didesnis pinigų kiekis nepadeda išspręsti visų problemų. Gali išspręsti kai kurias — pavyzdžiui, turėdami pinigų, lengviau įsigyjame maisto ir rūbų. Bet vienu kartu asmuo gali vilkėti tik nedaug drabužių ir suvartoti tik tam tikrą kiekį maisto ar gėrimo. Galbūt tu skaitei apie turtingus žmones, kurių gyvenimas apkartintas skyrybų, alkoholizmo ar piktnaudžiavimo narkotikais bei vaidų su giminėmis. Multimilijonierius Ž. P. Getis pasakė: „Pinigai nebūtinai susiję su laime. Galbūt su nelaime.“ Visai pagrįstai sidabro meilę Saliamonas laikė tuštybe. Sugretink tą faktą su tokiais jo žodžiais: „Darbininkas, daugiau ar mažiau pavalgęs, saldžiai miega, o turtuoliui jo turtai neleidžia užmigti“ (Ekleziasto 5:9-11, Brb red.).

 8. Kodėl neturime manyti, jog svarbiausia gyvenime yra pinigai?

⁸ Pinigai ir turtas taip pat nesuteikia pasitenkinimo galvojant apie ateitį. Jei turėtum daugiau pinigų ar turto, turbūt labiau rūpintumeisi, kaip apsaugoti juos, ir vis tiek nežinotum, kas bus rytoj. O gal atsitiks, kad visai jų neteksi ir pats žūsi? (Ekleziasto 5:12-16, Brb red.; 9:11, 12, Brb red.) Dėl to nesunku suprasti, kodėl mūsų gyvenimo ar užsiėmimo prasmė turėtų būti didesnė ir ne tokia trumpalaikė kaip pinigai ir turtas.

Šeima, garbė ir valdžia

 9. Kodėl Saliamonas tyrinėjo ir šeimos gyvenimą?

⁹ Apmąstydamas gyvenimą, Saliamonas pamini ir rūpinimąsi šeima. Biblijoje pabrėžiamas šeimos gyvenimas, taip pat tėvų džiaugsmas susilaukus vaikų ir auklėjant juos (Pradžios 2:22-24; Psalmių 127:3-5, Brb red.; Patarlių 5:15, 18-20; 6:20; Morkaus 10:6-9; Efeziečiams 5:22-33). Bet ar tai gyvenime svarbiausia? Atrodo, jog daugelis mano būtent taip, nes santuoka, vaikai ir šeimos ryšiai kai kuriose šalyse yra ypač svarbūs. Tačiau Ekleziasto 6:3 sakoma, kad net turėdamas šimtą vaikų asmuo gali būti nepatenkintas gyvenimu. Pagalvok, kiek daug tėvų aukojasi dėl savo vaikų, kad padėtų jiems atsistoti ant kojų ir palengvintų jų gyvenimą. Nors tėvų pastangos ir kilnios, mūsų Kūrėjas, žinoma, nemano, kad didžiausia mūsų egzistavimo prasmė tėra duoti gyvybę, kaip tai instinktyviai daro gyvūnai pratęsdami savo rūšį.

10. Kodėl pernelyg didelis dėmesys šeimai gali būti tuštybė?

¹⁰ Saliamonas įžvalgiai pateikė tam tikrus šeimos gyvenimo faktus. Pavyzdžiui, žmogus kiek galėdamas stengiasi aprūpinti savo vaikus ir vaikaičius. Bet ar jie bus išmintingi? O gal neprotingai švaistys jo sunkiai sukauptą jiems turtą? Jeigu taip atsitiktų, kokia būtų „tuštybė ir didelė nelaimė“! (Ekleziasto 2:18-21; 3 Karalių 12:8; 2 Kronikų 12:1-4, 9)

11, 12. a) Į ką kai kurie sutelkė dėmesį savo gyvenime? b) Kodėl galima pasakyti, kad siekti garbės yra „vėjo gaudymas“?

¹¹ Daugelis laikosi kito kraštutinumo ir atsisako normalaus šeimos gyvenimo, kad įgytų garbės ar galėtų valdyti kitus. Ši yda labiau būdinga vyrams. Galbūt pastebėjai tokį polinkį turint savo mokyklos draugus, bendradarbius ar kaimynus? Daugelis žūtbūt stengiasi būti pastebėti, tapti įžymūs ar vadovauti kitiems. Bet ar tai iš tiesų prasminga?

¹² Pagalvok, kaip kai kurie iš visų jėgų stengiasi tapti daugiau ar mažiau žymūs. Mes tai matome mokykloje, savo kaimynystėje ir įvairiuose socialiniuose sluoksniuose. Tos galingos jėgos skatinami ir tie, kurie nori tapti garsūs meno, pramogų ir politikos srityse. Tačiau ar tai iš esmės nėra tuščios pastangos? Saliamonas tai deramai pavadino „vėjo gaudymu“ (Ekleziasto 4:4). Net jei koks jaunuolis ima išsiskirti kokiame nors klube, sporto komandoje ar muzikos grupėje arba koks nors vyras ar moteris išgarsėja tam tikroje verslo srityje ar visuomenėje, kiek žmonių iš tikrųjų žino apie tai? Ar daug žmonių kitoje žemės rutulio dalyje (ar net toje pačioje šalyje) žino, kad yra toks asmuo? O gal jie tiesiog gyvena visiškai nenujausdami, kokie nežinomi jie yra? Tą patį galima pasakyti ir apie bet kokią asmens valdžią ar autoritetą, įsigytą darbe, mieste ar kolektyve.

13. a) Kaip Ekleziasto 9:4, 5 padeda mums turėti tinkamą požiūrį į garbės bei valdžios siekimą? b) Į ką turime atsižvelgti, jei yra tik dabartinis gyvenimas? (Žiūrėk išnašą.)

¹³ Koks tokio garbės ar valdžios įgijimo galutinis rezultatas? Praeinant vienai kartai ir ateinant kitai, įžymūs ar įtakingi žmonės numiršta ir būna užmirštami. Taip atsitinka ir statytojams, muzikantams, menininkams, socialiniams reformatoriams bei kitiems, ir daugumai politikų bei kariuomenės vadų. Kiek jūs žinote iš tokių sferų atskirų įžymybių, gyvenusių 1700—1800 metais? Saliamonas teisingai apibendrino: „Gyvas šuo vertingesnis už negyvą liūtą. Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. Jie... bus užmiršti“ (Ekleziasto 9:4, 5, Brb red.). Ir jei be dabartinio gyvenimo daugiau nieko nėra, tai siekti garbės ar valdžios tikrai yra tuštybė.a

Svarbiausias dalykas ir pareiga

14. Kodėl Ekleziasto knyga turėtų būti mums asmeniškai naudinga?

¹⁴ Saliamonas nepaminėjo daugelio veiklos sričių, tikslų ir malonumų, kurių žmonės siekia savo gyvenime. Tačiau pakanka to, ką jis parašė. Tos knygos aptarimas neturi atrodyti niūrus ar neigiamas, nes mes realiai apžvelgėme šią Biblijos knygą, kurią Jehova Dievas tikslingai įkvėpė mūsų naudai. Ji gali mums visiems padėti pataisyti savo požiūrį į gyvenimą ir į tai, kam mes skiriame didžiausią dėmesį (Ekleziasto 7:2; 2 Timotiejui 3:16, 17). Tuo atžvilgiu ypač naudingos išvados, kurias padaryti Saliamonui padėjo Jehova.

15, 16. a) Koks buvo Saliamono požiūris į gėrėjimąsi gyvenimu? b) Ko, Saliamono žodžiais, iš tikrųjų reikėtų norint džiaugtis gyvenimu?

¹⁵ Saliamonas ne kartą pabrėžė, kad tikrojo Dievo tarnai turi džiaugtis savo darbais Jo akivaizdoje. „Ir aš pažinau, kad nėra tuose dalykuose nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime. Bet ir tai, kad žmogus valgo ir geria, ir naudojasi gėrybėmis iš savo darbo, yra Dievo dovana“ (Ekleziasto 2:24; 3:12, 13; 5:17; 8:15). Įsidėmėk, kad Saliamonas neskatino puotauti; jis nepalaikė požiūrio „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Korintiečiams 15:14, 32-34). Jis turėjo omenyje, kad mes džiaugtumėmės įprastais malonumais, pavyzdžiui, valgiu bei gėrimu ir tuo, kad ‛darome gera savo gyvenime’. Tai neabejotinai nurodo, kad mums gyvenime svarbiausia yra vykdyti valią Kūrėjo, kuris nusprendžia, kas iš tikrųjų yra gera (Psalmių 24:8; Ekleziasto 9:1, Brb red.; Morkaus 10:17, 18; Romiečiams 12:2).

¹⁶ Saliamonas rašė: „Eikš tat, valgyk linksmas savo duoną ir gerai nusiteikęs gerk savo vyną, nes tavo darbai jau seniai patiko Dievui“ (Ekleziasto 9:8-10). Taigi vyro ar moters gyvenimas įdomus ir kupinas pasitenkinimo, jei tas asmuo yra užimtas darbais, kurie malonūs Jehovai. Todėl mes visada turime atsižvelgti į Jį. Toks požiūris visiškai skiriasi nuo požiūrio daugumos žmonių, besiremiančių gyvenime tik žmogiškais samprotavimais!

17, 18. a) Kaip daugelis žmonių reaguoja į gyvenimo tikrovę? b) Kokį rezultatą visada turime turėti omenyje?

¹⁷ Nors kai kurios religijos moko apie pomirtinį gyvenimą, daugelis žmonių mano, jog tikra tėra tik dabartinis gyvenimas. Galbūt tau teko patirti, kad jie elgiasi taip, kaip parašė Saliamonas: „Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavę daryti pikta“ (Ekleziasto 8:11, Brb red.). Pasirodo, kad netgi tie, kurie neužsiima gėdingais darbais, pirmiausia yra susirūpinę dabartimi. Štai kodėl jie taip vertina pinigus, turtą, prestižą, galimybę valdyti kitus, šeimą ar panašius dalykus. Tačiau Saliamonas dar neužbaigė minties. Jis pridūrė: „Nors nusidėjėlis ir šimtą kartų nusikaltęs ilgai gyventų, tačiau aš žinau, kad tie, kurie bijo Dievo, tikrai patirs gera. Bet nedorėliui nebus gerai ir netruks ilgai jo dienos, kurios tėra šešėlis, nes jis nebijo Dievo“ (Ekleziasto 8:12, 13, Brb red.). Aišku, Saliamonas buvo įsitikinęs, kad mums seksis, jeigu „bijome Dievo“. Kaip? Atsakymą randame Saliamono pateiktame sugretinime. Jehova gali padaryti, kad ‛ilgai truktų mūsų dienos’.

¹⁸ Palyginti jauni žmonės ypač turi apgalvoti tą visiškai tikrą faktą, jog tie, kurie bijo Dievo, tikrai patirs gera. Tau pačiam galbūt teko matyti, kaip greičiausias bėgikas suklumpa ir nelaimi varžybų. Galinga armija gali pralaimėti mūšį. Apsukrus verslininkas galbūt pradeda skursti. Ir daugelis kitų netikėtumų padaro gyvenimą visiškai nenuspėjamą. Bet tu gali būti absoliučiai tikras štai kuo: išmintingiausias ir patikimiausias kelias yra džiaugtis gyvenimu, kai darai gera, atsižvelgdamas į Dievo duotus moralės įstatymus bei jo valią (Ekleziasto 9:12). Tai reiškia sužinoti iš Biblijos, kokia yra Dievo valia, paaukoti jam savo gyvenimą ir tapti krikštytu krikščioniu (Mato 28:19, 20).

19. Kaip jaunuoliai gali leisti savo gyvenimą, tačiau koks yra išmintingas kelias?

¹⁹ Kūrėjas neverčia jaunuolių ir kitų žmonių laikytis jo taisyklių. Jie gali paskęsti moksluose, galbūt net visą gyvenimą studijuoti knygas, kuriose užrašyta žmonių išmintis. Bet galiausiai tai nuvargins kūną. Arba jie gali vadovautis savo netobulos žmogiškos širdies polinkiais ar sekti tuo, kas patrauklu akims. Tai neabejotinai sukels nusivylimą ir taip praleistas gyvenimas laikui bėgant pasirodys tesąs tuštybė (Ekleziasto 11:9—12:12; 1 Jono 2:15-17). Taigi Saliamonas kreipiasi į jaunuolius ir, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtume, turime rimtai atkreipti dėmesį į šiuos jo žodžius: „Atsimink savo Sutvėrėją savo jaunystės dienomis, pirma, negu ateis negeros dienos ir bus čia pat metai, apie kuriuos turėsi sakyti: Man jie nepatinka“ (Ekleziasto 12:1).

20. Koks yra tinkamas požiūris į Ekleziasto knygos žinią?

²⁰ Tad kokią turime padaryti išvadą? Na, o kokią išvadą padarė Saliamonas? Jis matė, arba ištyrė, „visa, kas darosi po saule: ir štai viskas tuštybė ir vėjo gaudymas“ (Ekleziasto 1:14). Žodžiai, užrašyti Ekleziasto knygoje, nėra ciniko ar nepatenkinto žmogaus žodžiai. Jie yra Dievo įkvėpto Žodžio dalis ir juos verta apgalvoti.

21, 22. a) Į kokius gyvenimo aspektus Saliamonas atkreipė dėmesį? b) Kokią išmintingą išvadą jis padarė? c) Kokią įtaką tau padarė Ekleziasto knygos nagrinėjimas?

²¹ Saliamonas apžvelgė žmonių triūsą, pastangas ir troškimus. Jis apmąstė įprastą žmogaus gyvenimą, taip pat jo keliamą nusivylimą ir tuštumą, patiriamą taip daugelio žmonių. Jis apsvarstė realybę, kad žmonės netobuli ir todėl miršta. Jis taip pat atsižvelgė į žmonėms Dievo duotas žinias apie mirusiųjų būklę ir amžinojo gyvenimo ateityje perspektyvą. Visa tai įvertino vyras, gavęs iš Dievo didelę išmintį, taigi vienas išmintingiausių visų laikų žmonių. Tad jo padaryta išvada buvo įtraukta į Šventąjį Raštą naudai visų, trokštančių tikro prasmingo gyvenimo. Argi neturėtume su tuo sutikti?

²² „Ir tai visų šių pamokymų pagrindinė mintis: ‛Bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų!’ O tatai yra visų žmonių pareiga. Nes Dievas leis per teismą visus darbus ir net paslėptuosius, ar jie būtų geri, ar pikti“ (Ekleziasto 12:13, 14, ŠvR).

[Išnaša]

Ar tu prisimeni?

◻ Kaip išmintingai įvertinti turto vaidmenį savo gyvenime?

◻ Kodėl neturime pernelyg sutelkti dėmesį į šeimą, garbę ar vadovavimą kitiems?

◻ Kokį dievišką požiūrį į malonumus skatino turėti Saliamonas?

◻ Kuo tau buvo naudingas Ekleziasto knygos aptarimas?

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Pinigai ir turtas negarantuoja pasitenkinimo

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jaunuoliai gali būti tikri, kad jiems seksis, jeigu jie bijos Dievo