Kaip išmintingai išnaudoti laiką

Nusistatykite prioritetus. Biblijoje patariama stengtis nusistatyti prioritetus (Filipiečiams 1:10). Susidarykite sąrašą darbų, suskirstydami juos į svarbius, skubius arba tokius, kurie ir svarbūs, ir skubūs. Bet turėkite omenyje, jog tai, kas svarbu, pavyzdžiui, nusipirkti produktų pietums, nebūtinai yra skubu. O tai, kas kartais atrodo skubu — nepražiopsoti mėgstamos TV laidos — galbūt nėra jau taip svarbu.a

Viską apgalvokite iš anksto. „Jei kirvis atbukęs ir nepagaląstas, reikės įdėti daugiau jėgų. Geriausia viską išmintingai apgalvoti“ (Mokytojo 10:10, Brb). Ko iš to pasimokome? Vaizdžiai tariant, galąsti savo kirvį reiškia viską planuoti iš anksto ir taip laiką išnaudoti kuo efektyviau. Atidėkite arba išvis iš sąrašo išbraukite nebūtinus darbus, kurie tiktai ryja laiką ir jėgas. O jeigu atsirado laisva valandėlė, nes kažką pavyko padaryti greičiau, nei planavote, kodėl nesiėmus to, ką esate numatęs vėliau? Viską apgalvodami iš anksto, darbuositės našiau, nelyginant išmintingas darbininkas, kuris pirmiausia išsigalanda kirvį.

Supaprastinkite gyvenseną. Išmokite atsirinkti, kas svarbiau, ir neužsiimkite tuo, kas tiesiog ryja laiką. Pernelyg daug veiklos kelia bereikalingą įtampą ir atima džiaugsmą.

Darbų atidėliojimas ir neryžtingumas. „Kas paiso vėjo, niekada nesės, o kas stebi debesis, niekada nepjaus“ (Mokytojo 11:4). Ko iš to pasimokome? Atidėliodami prarandame laiką ir ne ką tenuveikiame. Ūkininkas, belaukdamas palankių orų, taip ir nepasės sėklos arba nenuims derliaus. Panašiai gali nutikti ir mums — dėl gyvenimo nepastovumo galime prarasti ryžtą. Arba galbūt manome, jog prieš ką nuspręsdami turime laukti, kol paaiškės absoliučiai visa informacija. Suprantama, norint priimti svarbų sprendimą, būtina viską kruopščiai ištirti ir apsvarstyti. „Išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“, — teigiama Patarlių 14:15 (Brb). Bet iš tikrųjų prieš ką nors nusprendžiant vis tiek kyla tam tikrų abejonių (Mokytojo 11:6).

Perfekcionizmas. „Išmintis iš aukštybių [iš Dievo] yra [...] supratinga“ (Jokūbo 3:17). Žinoma, kelti sau aukštus reikalavimus pagirtina! Vis dėlto kartais kartelę iškeliame taip aukštai, kad laukia tik nusivylimas arba nesėkmė. Pavyzdžiui, žmogus, mokydamasis svetimos kalbos, turi nusiteikti, jog darys klaidų, iš kurių pasimokys. Tačiau perfekcionistui net mintis ką nors pasakyti neteisingai veikiausiai kels siaubą, o toks požiūris stabdys jo pažangą. Juk kur kas protingiau iš savęs per daug nesitikėti! „Pas kukliuosius ateina išmintis“, — rašoma Patarlių 11:2. Be to, kuklus ir nuolankus žmogus pernelyg nesusireikšmina, todėl jam lengva iš savęs pasijuokti.

Nuosaikumas dirbant ir poilsiaujant. „Geriau viena sauja su poilsiu, negu dvi saujos su triūsu ir vėjų vaikymusi!“ (Mokytojo 4:6) Nors žmonės, apimti darbo manijos, pelno „dvi saujas su triūsu“, savo darbo vaisiais dažniausiai nepasinaudoja. Tam tiesiog nelieka nei laiko, nei jėgų. Antra vertus, tinginiai, rinkdamiesi „dvi saujas“ poilsio, švaisto brangų laiką. Biblija skatina turėti nuosaikų požiūrį: uoliai dirbti ir džiaugtis savo triūso vaisiais, nes „tai Dievo dovana“ (Mokytojo 5:18 [5:19, Brb]).

Netaupykite miego sąskaita. „Kai einu ilsėtis, ramiai užmiegu“, — teigė vienas iš Biblijos rašytojų (Psalmyno 4:9 [4:8, Brb]). Kad gerai jaustųsi fiziškai bei emociškai ir pajėgtų užsiimti protine veikla, dauguma suaugusiųjų naktį turi miegoti maždaug aštuonias valandas. Turint tai omenyje, miegas yra puiki investicija, nes tada gebame susikaupti, pagerėja atmintis, taigi yra lengviau ko nors išmokti. O miego trūkumas neigiamai atsiliepia mokymuisi, daugėja nelaimingų atsitikimų, padidėja klaidų tikimybė, dirglumas.

Užsibrėžkite pasiekiamus tikslus. „Geriau tai, ką akimis matai, negu tai, ką troškimu apčiuopi“ (Mokytojo 6:9). Kas tuo norima pasakyti? Išmintingas žmogus neleidžia sau vadovautis vien troškimais, ypač nerealiais ar tokiais, kurių neįmanoma įgyvendinti. Todėl nesusivilioja gudria reklama arba nesunkiai gaunamais kreditais. Užuot taip elgęsis, išmoksta pasitenkinti tuo, ką iš tiesų gali pasiekti, — ką mato akimis.

Pamąstykite, ką laikote vertybėmis. Pagal šį kriterijų nustatysite, kas, jūsų požiūriu, yra gera, svarbu ir vertinga. Jeigu gyvenimą palygintume su strėle, tuomet tai, ką laikote vertybėmis, jį nukreiptų tam tikra linkme. Tikrosios vertybės padeda nusistatyti tinkamus prioritetus ir kuo prasmingiau išnaudoti kiekvieną dieną, kiekvieną valandą. Bet kaip jas pasirenkant nesuklysti? Daugelis šiuo klausimu autoritetu laiko Bibliją, nes pripažįsta, kad ji — aukščiausios išminties šaltinis (Patarlių 2:6, 7).

Didžiausia vertybe laikykite meilę. Kaip rašoma Kolosiečiams 3:14, meilė „yra tobulas vienybės saitas“. Be meilės, ypač šeimoje, negalime jaustis laimingi ir emociškai saugūs. Žmonės, neteikiantys tam reikšmės ir pirmiausia siekiantys turtų ar karjeros, išties niekada nebus laimingi. Ne veltui Biblijoje apie meilę kalbama kaip apie išskirtinę vertybę, ir ji čia minima šimtus kartų (1 Korintiečiams 13:1-3; 1 Jono 4:8).

Skirkite laiko dvasiniams poreikiams. Vyras, vardu Džefas, turėjo mylinčią žmoną, du mielus vaikus, gerų draugų ir mėgstamą felčerio darbą. Nepaisant to, jam dažnai tekdavo matyti kančias ir mirtį. „Ar toks ir turėtų būti gyvenimas?“ — susimąstydavo jis. Bet kartą jis perskaitė vieną Biblija pagrįstą Jehovos liudytojų leidinį ir jame rado atsakymą.

Tai, ką Džefas sužinojo, papasakojo žmonai ir vaikams. Susidomėjo ir jie. Taip, vaizdžiai tariant, prasidėjo šeimos dvasinė kelionė, kuri praturtino jų gyvenimą ir padėjo išmintingiau išnaudoti laiką. Studijuodami Bibliją jie taip pat įgijo nuostabią viltį gyventi amžinai pasaulyje, kur nebus beprasmybės ir kančių (Apreiškimo 21:3, 4).

Džefo patirtis primena Jėzaus Kristaus žodžius: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3). Ar nenorėtumėte ir jūs rasti šiek tiek laiko dvasiniams poreikiams tenkinti? Reikia pripažinti, jog jokia kita investicija nepadės įgyti tokios išminties, kad turiningiausiai išnaudotumėte ne tik kiekvieną dieną, bet ir visą savo gyvenimą.