Padėk savo paaugliui sėkmingai subręsti

1, 2. Kokie sunkumai ir kokie džiaugsmai gali kilti paauglystės metais?

TURĖTI namuose paauglį yra visiškai kas kita, negu turėti penkiametį arba netgi dešimtmetį vaiką. Paauglystės metais atsiranda savi iššūkiai ir sunkumai, bet tas laikotarpis taip pat gali suteikti džiaugsmą ir atpildą. Juozapo, Dovydo, Jozijo ir Timotiejaus pavyzdžiai rodo, kad jaunuoliai gali elgtis su atsakomybės jausmu ir turėti gerus santykius su Jehova (Pradžios 37:2-11; 1 Samuelio 16:11-13; 4 Karalių 22:3-7; Apaštalų darbai 16:1, 2). Daugelis paauglių ir šiandien įrodo esą tokie. Tikriausiai tu pažįsti keletą iš jų.

² Tačiau kai kuriems paauglystė — neramūs metai. Paaugliai patiria staigius nuotaikos pasikeitimus. To amžiaus berniukai ir mergaitės gali trokšti būti labiau nepriklausomi ir piktintis savo tėvų jiems nustatytais apribojimais. Tačiau tokie jaunuoliai tebėra visiškai nepatyrę ir jiems reikia meilingos, kantrios jų tėvų pagalbos. Taip, paauglystės metai gali būti jaudinantys, bet jie gali būti ir trikdantys — tiek tėvams, tiek paaugliams. Kaip galima padėti jaunuoliams šiuo laikotarpiu?

 3. Kaip tėvai savo atžalai paaugliui gali suteikti puikią progą gyvenime?

³ Tėvai, kurie laikosi Biblijos patarimo, suteikia savo jaunoms atžaloms geriausią progą per šiuos išbandymus sėkmingai žengti pirmyn į tikrą subrendimą. Visose šalyse ir visais laikotarpiais tėvai ir paaugliai, kurie pritaiko Biblijos principus kartu, patiria sėkmę (Psalmių 118:1).

 4. Kodėl asmeniškas pokalbis ypač svarbus paauglystės metais?

⁴ Biblijoje sakoma: „Niekais nueina sumanymai, kur nėra pasitarimo“ (Patarlių 15:22). Jeigu reikėjo asmeniško pokalbio, kai vaikai buvo mažesni, toks pokalbis ypač būtinas paauglystės metais, kai paaugliai galbūt vis mažiau laiko praleidžia namuose ir vis ilgiau būna su bendramoksliais ar kitais draugais. Jeigu nėra asmeniško pokalbio, nuoširdaus ir atviro bendravimo tarp vaikų ir tėvų, paaugliai namuose gali pasidaryti svetimi. Taigi kaip galima ryšius išlaikyti tvirtus?

 5. Kaip paaugliai skatinami žiūrėti į bendravimą su savo tėvais?

⁵ Ir paaugliai, ir tėvai čia turi atlikti savo vaidmenį. Tiesa, paaugliams gali atrodyti, kad dabar su savo tėvais kalbėti sunkiau negu tada, kai jie buvo mažesni. Vis dėlto prisimink, kad „tauta pakrinka, neturėdama vadovų, o turėdama apsčiai patarėjų, ji išsilaiko“ (Patarlių 11:14, ŠvR). Šie žodžiai vienodai tinka visiems — ir jauniems, ir seniems. Tai suvokiantys paaugliai supras, kad jiems vis dar reikia sumanaus vadovavimo, nes jie susiduria su klausimais, painesniais negu iki šiol. Jie turi pripažinti, kad jų tikintys tėvai yra tinkami patarėjai, nes jie gyvenime labiau patyrę ir yra įrodę savo meilingą rūpinimąsi daugelį metų. Taigi šiame savo gyvenimo tarpsnyje išmintingi paaugliai nenusigręš nuo savo tėvų.

 6. Koks bus išmintingų ir mylinčių tėvų požiūris į bendravimą su savo paaugliais?

⁶ Atviras bendravimas reiškia, kad tėvai kiek galėdami stengsis būti prieinami, kai paauglys jaus būtinumą pasikalbėti. Jeigu tu esi vienas iš tėvų, įrodyk, kad esi prieinamas ir nori bendrauti. Tai gali būti nelengva. Biblija sako, kad yra „metas tylėti ir metas kalbėti“ (Ekleziasto 3:7). Kai paauglys jaučia, jog metas kalbėti, tau gali būti metas tylėti. Galbūt tu tuo metu esi numatęs asmeniškai studijuoti, ilsėtis ar darbuotis namuose. Bet jeigu tavo vaikas nori pasikalbėti su tavimi, pasistenk pakeisti savo planus ir išklausyk. Antraip jis gali daugiau į tave nebesikreipti. Prisimink Jėzaus pavyzdį. Kartą jis buvo numatęs pailsėti. Bet kai žmonių minia susirinko jo pasiklausyti, jis atidėjo poilsį ir pradėjo juos mokyti (Morkaus 6:30-34). Dauguma paauglių supranta, kad jų tėvų gyvenimas užimtas, bet jiems reikia užtikrinimo, kad jų tėvai pasiruošę jiems padėti, kai to reikia. Tad būk prieinamas ir supratingas.

 7. Ko tėvams reikia vengti?

⁷ Pasistenk prisiminti, kaip buvo, kai tu buvai paauglys, ir neprarask humoro jausmo! Tėvai turi džiaugtis būdami su savo vaikais. Kai tėvai turi laisvo laiko, kaip jie jį praleidžia? Jeigu jie visada nori išnaudoti savo laisvą laiką kokiems nors dalykams neįtraukdami į tai visos šeimos, jų vaikai netruks tai pastebėti. Jeigu paaugliai padaro išvadą, kad jų bendramoksliai labiau vertina juos negu tėvai, jie tikriausiai turės problemų.

 8. Kaip vaikams galima įdiegti sąžiningumo, sunkaus darbo ir tinkamo elgesio vertinimo jausmą?

⁸ Jeigu tėvai anksti neišmokė savo vaikų vertinti sąžiningumą ir sunkų darbą, jie tai būtinai turi padaryti paauglystės metais (1 Tesalonikiečiams 4:11; 2 Tesalonikiečiams 3:10). Jiems taip pat būtina užtikrinti, kad jų vaikai nuoširdžiai tikėtų, jog svarbu gyventi dorovingą ir tyrą gyvenimą (Patarlių 20:11). Tėvai šiuo atžvilgiu daug pasako savo pavyzdžiu. Kaip netikintys vyrai gali ‛be žodžio būti laimėti žmonų elgesiu’, taip paaugliai gali išmokti teisingų principų iš savo tėvų elgesio (1 Petro 3:1). Tačiau vien pavyzdžio niekada nepakanka, nes už savo namų ribų vaikai irgi yra veikiami daugelio blogų pavyzdžių ir viliojančios propagandos srauto. Tad rūpestingi tėvai turi žinoti savo paauglių požiūrį į tai, ką šie mato ir girdi, o tam reikia prasmingo pokalbio (Patarlių 20:5).

9, 10. Kodėl tėvai turėtų pasirūpinti instruktuoti savo vaikus apie seksualinius dalykus ir kaip jie gali tai daryti?

⁹ Tai ypač svarbu seksualinių klausimų atžvilgiu. Tėvai, ar jūs varžotės kalbėti su savo vaikais sekso tema? Netgi jeigu taip, stenkitės tai daryti, nes jūsų vaikai tikrai sužinos tuos dalykus iš ko nors kito. Jeigu jie nesužinos to iš jūsų, kas žino, kokią iškreiptą informaciją jie gaus? Biblijoje Jehova nevengia kalbėti apie seksualinius dalykus, ir tėvai neturėtų to vengti (Patarlių 4:1-4; 5:1-21).

¹⁰ Laimei, Biblijoje yra aiškūs nurodymai dėl seksualinio elgesio, ir Sargybos bokšto bendruomenė išleidžia daug naudingos informacijos, kuri parodo, jog šie nurodymai vis dar tinka šiuolaikiniame pasaulyje. Kodėl nepasinaudoti šia pagalba? Pavyzdžiui, kodėl nepakartoti su savo sūnumi ar dukra skyrių „Seksas ir moralė“ iš knygos „Jaunimas klausia — praktiški atsakymai“ (anglų k.)? Rezultatai jus maloniai nustebins.

11. Kaip tėvai gali veiksmingiausiai mokyti savo vaikus tarnauti Jehovai?

¹¹ O kokia yra svarbiausia tema, kurią turėtų svarstyti tėvai ir vaikai? Apaštalas Paulius nurodė ją rašydamas: „Auklėkite [savo vaikus] drausmindami ir mokydami Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu“ (Efeziečiams 6:4). Vaikams reikia nenustoti mokytis apie Jehovą. Ypač jiems reikia išmokti mylėti jį, ir jie turi norėti tarnauti jam. Čia taip pat gerai gali pamokyti pavyzdys. Jeigu paaugliai mato, kad jų tėvai myli Dievą „visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu“ ir kad tai duoda gerus vaisius jų tėvų gyvenime, jie galbūt bus gerai paskatinti daryti tą patį (Mato 22:37, NTP). Taip pat jeigu jaunuoliai mato, kad jų tėvai turi nuosaikų požiūrį į materialinius dalykus ir Dievo Karalystę laiko svarbiausia, jiems bus lengviau išsiugdyti tokį pat mąstymą (Ekleziasto 7:12; Mato 6:31-33).

12, 13. Kad šeimos studijos būtų sėkmingos, ką reikia turėti omenyje?

¹² Savaitinės šeimos biblinės studijos yra didelė pagalba perduodant jaunuoliams dvasines vertybes (Psalmių 118:33, 34; Patarlių 4:20-23). Itin svarbu, kad tos studijos būtų reguliarios (Psalmių 1:1-3). Tėvai ir jų vaikai turi suprasti, kad šeimos studijos yra svarbesnės už kitus dalykus, o ne atvirkščiai. Be to, kad šeimos studijos būtų efektyvios, būtinas teisingas požiūris. Vienas tėvas pasakė: „Svarbiausia, studijų vadovas turi stengtis, kad šeimos studijose būtų nesuvaržyta, tačiau pagarbi atmosfera — ne oficiali, bet ir ne lengvabūdiška. Ne visada lengva pasiekti tinkamą pusiausvyrą, ir paauglių požiūrį dažnai reikia pataisyti. Jeigu vieną ar du kartus ne viskas pasiseka, būk ištvermingas ir lauk kito karto.“ Tas pats tėvas pasakė, kad prieš kiekvieną studiją savo maldoje jis ypač prašydavo Jehovos pagalbos, kad visi dalyvaujantieji turėtų teisingą požiūrį (Psalmių 119:66, NTP).

¹³ Vesti šeimos studijas yra tikinčių tėvų pareiga. Tiesa, kai kurie tėvai galbūt nėra gabūs mokytojai ir jiems gali būti sunku padaryti šeimos studijas įdomias. Vis dėlto jeigu tu myli savo paauglius „darbu ir tiesa“, tu trokši nuolankiai ir nuoširdžiai padėti jiems daryti dvasinę pažangą (1 Jono 3:18). Jie kartais gali skųstis, bet tikriausiai jie pajaus didelį tavo rūpinimąsi jų gerove.

14. Kaip galima pritaikyti Pakartoto Įstatymo 11:18, 19 perduodant paaugliams dvasinius dalykus?

¹⁴ Šeimos studijos — ne vienintelė proga perduoti svarbius dvasinius dalykus. Ar tu prisimeni Jehovos įsakymą tėvams? Jis pasakė: „Įsidėkite šituos mano žodžius į savo širdis ir sielas ir pasikabinkite juos kaip ženklą ant rankų, ir patalpinkite tarp savo akių. Mokykite savo sūnus juos apmąstyti, kada sėdėsi savo namuose ir eisi keliu, atsiguldamas ir atsikeldamas“ (Pakartoto Įstatymo 11:18, 19; taip pat žiūrėk Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Tai nereiškia, kad tėvai turi nepaliaujamai skelbti savo vaikams. Bet mylintis šeimos galva visada turi būti pasiruošęs išnaudoti progas ugdyti dvasinį savo šeimos požiūrį.

15, 16. a) Kas yra drausminimas? b) Kas yra atsakingas už drausminimą ir kam tenka atsakomybė į tai atkreipti dėmesį?

¹⁵ Drausminimas — tai auklėjimas pataisant, be to, tai ir bendravimas. Drausminimas labiau suprantamas kaip pataisymas, o ne kaip bausmė, nors gali prireikti ir nubausti. Tavo vaikams reikėjo drausmės, kai jie buvo mažesni, o dabar, kai jie paaugliai, jiems vis dar jos reikia, galbūt net labiau. Išmintingi paaugliai žino, kad tai tiesa.

¹⁶ Biblijoje sakoma: „Kvailutis tyčiojasi iš savo tėvo drausmės. Bet kas leidžiasi sudraudžiamas, tas įgauna proto“ (Patarlių 15:5, ŠvR). Mums daug ką pasako šis tekstas. Jame aiškiai nurodoma, jog drausmė turi būti taikoma. Paauglys negali ‛leistis sudraudžiamas’, jeigu jis nedrausminamas. Atsakomybę drausminti Jehova skiria tėvams, ypač tėvui. Tačiau atsakomybė klausyti drausminimo tenka paaugliui. Klausydamas išmintingos savo tėvo ir motinos drausmės, jis daugiau išmoks ir darys mažiau klaidų (Patarlių 1:8). Biblija sako: „Neturtas ir gėda tam, kas pameta drausmę; kas gi priima perspėjimą, įsigyja pagarbos“ (Patarlių 13:18).

17. Kokios pusiausvyros drausmindami turi laikytis tėvai?

¹⁷ Drausmindami paauglius, tėvai turi išlaikyti pusiausvyrą. Jie turi vengti būti per griežti, nes tai gali suerzinti jų atžalas ir galbūt net atimti iš jų vaikų pasitikėjimą savimi (Kolosiečiams 3:21). Tačiau tėvai neturi būti per daug atlaidūs, kad jų vaikai nepaliktų be gyvybiškai svarbaus auklėjimo. Toks atlaidumas gali būti pražūtingas. Patarlių 29:17 (ŠvR) sakoma: „Bausk savo sūnų, tai tu juomi pasigėrėsi ir turėsi paguodos savo sielai.“ Tačiau 21-oje eilutėje (NW) sakoma: „Tarnas, lepinamas iš jaunų dienų, vėliau gyvenime net pasidarys nedėkingas.“ Nors šioje eilutėje kalbama apie tarną, tie žodžiai lygiai taip pat tinka bet kuriam paaugliui šeimoje.

18. Ką parodo drausminimas ir ko išvengiama, kai tėvai sistemingai drausmina?

¹⁸ Iš tiesų tinkamas drausminimas yra tėvų meilės savo vaikui įrodymas (Žydams 12:6, 11). Jeigu esi vienas iš tėvų, tu žinai, kad palaikyti nuolatinę tinkamą drausmę sunku. Gali atrodyti, kad dėl ramybės paprasčiau leisti užsispyrusiam paaugliui daryti tai, ką jis nori. Tačiau galiausiai taip besielgiantis tėvas pamatys, jog nebesuvaldo savo šeimynos (Patarlių 29:15; Galatams 6:9).

19, 20. Kaip gali tėvai išmintingai spręsti savo paauglių pramogų klausimą?

¹⁹ Senesniais laikais iš vaikų paprastai būdavo tikimasi, kad jie padės namuose ar ūkyje. Šiandien daugelis paauglių turi daugybę nekontroliuojamo laisvo laiko. Komercinis pasaulis tam laisvalaikiui užpildyti pateikia gausybę priemonių. Pagalvok dar apie tai, kad pasaulis beveik nevertina Biblijos moralės normų, — ir štai tu turi galimos nelaimės veiksnius.

²⁰ Tačiau protingi tėvai teisę padaryti galutinį sprendimą dėl pramogų pasilieka sau. Vis dėlto nepamiršk, kad paauglys bręsta. Kasmet jis tikriausiai tikėsis, kad su juo bus vis labiau elgiamasi kaip su suaugusiu. Taigi išmintinga, kad paaugliui augant tėvai suteiktų jam didesnę poilsio formų pasirinkimo laisvę, — jei tas pasirinkimas rodo, jog jis bręsta dvasiškai. Kartais paauglys gali neišmintingai pasirinkti muziką, draugus ir panašiai. Jeigu taip atsitinka, reikėtų su juo tai apsvarstyti, kad ateityje jo pasirinkimas būtų geresnis.

21. Kaip nuosaikumas pramogoms skiriamo laiko atžvilgiu apsaugos paauglį?

²¹ Kiek laiko turėtų būti skiriama pramogoms? Kai kuriose šalyse paaugliai skatinami galvoti, kad jie turi teisę į nuolatines pramogas. Taigi paauglys gali planuoti savo tvarkaraštį taip, kad „linksmas laikas“ nuolat tęstųsi. Todėl tėvų pareiga pamokyti, jog būtina skirti laiko ir kitiems dalykams, pavyzdžiui, šeimai, asmeninėms studijoms, bendravimui su dvasiškai subrendusiais asmenimis, krikščionių sueigoms ir namų ruošai. Taip „gyvenimo malonumams“ nebus leidžiama nustelbti Dievo Žodžio (Luko 8:11-15).

22. Su kuo paauglio gyvenime turi būti derinamos pramogos?

²² Karalius Saliamonas pasakė: „Ir aš pažinau, kad nėra tuose dalykuose nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime. Bet ir tai, kad žmogus valgo ir geria, ir naudojasi gėrybėmis iš savo darbo, yra Dievo dovana“ (Ekleziasto 3:12, 13). Taip, linksminimasis yra pusiausviro gyvenimo dalis. Bet tokio gyvenimo dalis yra ir sunkus darbas. Daugelis paauglių šiandien nesužino, kas yra pasitenkinimas, kurį teikia sunkus darbas, arba kas yra savigarbos jausmas, atsirandantis išsiaiškinus problemą ir išsprendus ją. Kai kuriems nebuvo suteikta progos išvystyti sugebėjimus ar išmokti amato, kad tolesniame gyvenime jie galėtų save išlaikyti. Tai tikrai sunkus uždavinys tėvams. Ar tu pasirūpinsi, kad tavo vaikas turėtų tokių progų? Jeigu tau pavyks išmokyti savo paauglį vertinti sunkų darbą ir net džiaugtis juo, jis arba ji išsiugdys sveiką požiūrį, kuris teiks naudą visą gyvenimą.

23. Kaip tėvai gali padrąsinti savo paauglius?

²³ Net kai tu turi sunkumų su savo paaugliu, išlieka teisingas Rašto tekstas: „Meilė niekada nesibaigia“ (1 Korintiečiams 13:8). Niekada nepaliauk rodyti meilės, kurią tu neabejotinai jauti. Paklausk savęs: ‛Ar aš pagiriu kiekvieną vaiką, kai jam pasiseka išspręsti problemas ar įveikti kliūtis? Ar aš išnaudoju progas išreikšti meilę ir pritarimą savo vaikams, kol tos progos dar nepraleistos?’ Kartais gali būti nesusipratimų, bet jeigu paaugliai yra tikri, kad mylite juos, labiau tikėtina, kad jie atsakys tokia pat meile.

24. Koks Rašto principas pasitvirtina kaip pagrindinė taisyklė auklėjant vaikus, bet ką reikia prisiminti?

²⁴ Žinoma, bręsdami vaikai galiausiai patys darys svarius sprendimus. Kai kuriais atvejais tie sprendimai tėvams gali nepatikti. Ką daryti, jeigu jų vaikas nusprendžia nebetarnauti Jehovai Dievui? Taip gali atsitikti. Net kai kurie dvasiniai paties Jehovos sūnūs atmetė jo patarimą ir ėmė maištauti (Pradžios 6:2; Judo 6). Vaikai nėra kompiuteriai, kuriuos būtų galima užprogramuoti, kad veiktų pagal mūsų norą. Jie yra kūriniai su laisva valia, už savo sprendimus atsakingi Jehovai. Tačiau Patarlių 22:6 žodžiai pasitvirtina kaip pagrindinė taisyklė: „Jaunikaitis, įpratęs į savo kelią, ir pasenęs nepasitraukia iš jo.“

25. Koks yra geriausias būdas tėvams parodyti savo dėkingumą Jehovai už tėvystės privilegiją?

²⁵ Tad parodyk savo vaikams apsčiai meilės. Augindamas juos, kiek galėdamas geriau laikykis Biblijos principų. Parodyk puikų gero elgesio pavyzdį. Taip tu suteiksi savo vaikams geriausią galimybę tapti atsakingais, dievobaimingais suaugusiais žmonėmis. Tai geriausias būdas tėvams parodyti dėkingumą Jehovai už tėvystės privilegiją.