Šeštas skyrius

Jehova — „teisingas ir išvaduojantis Dievas“

Izaijo 45:1-25

1, 2. Kas pabrėžiama Izaijo 45 skyriuje ir kokius klausimus apsvarstysime?

JEHOVOS pažadai patikimi. Jis apreiškia paslaptis, jis yra Kūrėjas. Visų tautų žmonėms jis ne sykį pasirodo esąs teisingas ir išvaduojantis Dievas. Šitokie džiugūs dalykai pabrėžiami Izaijo 45 skyriuje.

² Be to, Izaijo 45 skyriuje parodyta, kaip nuostabiai Jehova sugeba pranašauti. Dievo dvasios įkvėptas Izaijas žvalgosi po tolimus kraštus, regi būsimų šimtmečių įvykius ir aprašo vieną epizodą, kurį tik Jehova, tikrų pranašysčių Dievas, galėjo taip tiksliai išpranašauti. Koks tai įvykis? Kokią reikšmę jis turi Dievo tautai Izaijo dienomis? Kuo jis reikšmingas mums? Patyrinėkime pranašo žodžius.

Jehovos ištarmė prieš Babiloną

 3. Kokiais vaizdingais žodžiais Izaijo 45:1-3a aprašoma Kyro pergalė?

³ „Taip kalba Viešpats Kyrui, savo pateptajam, kurį jis paėmė už dešinės rankos, kad pajungtų jam tautas ir nuginkluotų karalius, kad atvertų jam duris ir vartai būtų atsklęsti: ‛Aš pats žygiuosiu pirma tavęs ir sulyginsiu kalvas. Vario duris sutrupinsiu, nukaposiu geležies skląsčius. Tau atiduosiu paslėptus turtus, slaptas sankaupas’“ (Izaijo 45:1-3a).

 4. a) Kodėl Jehova vadina Kyrą „pateptuoju“? b) Kaip Jehova užtikrins Kyrui pergalę?

⁴ Jehova per Izaiją kalba Kyrui, tarytum šis būtų gyvas, nors Izaijo laikais jis dar nėra gimęs (Romiečiams 4:17). Kadangi Jehova iš anksto duoda Kyrui tam tikrą užduotį, Kyras teisėtai vadinamas Dievo „pateptuoju“. Dievo vedamas, jis pavergs tautas, ir karaliai nesugebės jam pasipriešinti. Paskui Kyras puls Babiloną ir Jehova pasirūpins, kad miesto durys būtų atviros. Todėl jos prilygs sutrupintiems vartams. Jehova eis Kyrui priešakyje ir pašalins iš kelio visas kliūtis. Galiausiai Kyro kariuomenė užims miestą ir užgrobs „paslėptus turtus“ — brangenybes, sukrautas tamsiose saugyklose. Taip pranašauja Izaijas. Ar jo žodžiai išsipildo?

5, 6. Kada ir kaip išsipildo pranašystė apie Babilono žlugimą?

⁵ 539 m. p. m. e., praėjus maždaug 200 metų nuo tada, kai pranašavo Izaijas, Kyras pasiryžęs pulti miestą iš tikrųjų atžygiuoja prie Babilono sienų (Jeremijo 51:11, 12). Tačiau babiloniečiai nesirūpina. Jų manymu, miestas neįveikiamas. Milžiniškos sienos stiebiasi palei gilius griovius, kuriais teka didžioji Eufrato upė. Tai dalis miesto gynybinės sistemos. Daugiau kaip šimtą metų joks priešas nepaėmė Babilono šturmu! O Belšacaras, Babilone reziduojantis valdovas, jaučiasi toks saugus, jog puotauja su savo dvariškiais (Danieliaus 5:1). Kaip tik tada, naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją, Kyras atlieka stulbinantį karinį manevrą.

⁶ Kiek aukštėliau upėje Kyro inžinieriai prakasa Eufrato krantą ir nukreipia vandenis, kad netekėtų į pietus miesto link. Greit upės vanduo Babilone ir aplinkiniuose kanaluose tiek nusenka, kad Kyro kariai gali bristi dugnu ir tiesiog žygiuoti į miestą (Izaijo 44:27; Jeremijo 50:38). Nuostabu: kaip Izaijas išpranašavo, vartai prie upės yra atviri. Kyro pulkai įsiveržia į Babiloną, užima rūmus ir nužudo karalių Belšacarą (Danieliaus 5:30). Miestas paimamas per vieną naktį. Babilonas žlunga ir pranašystė išsipildo iki paskutinės raidės.

 7. Kaip nuostabus Izaijo pranašystės apie Kyrą išsipildymas stiprina krikščionis?

⁷ Tikslus pranašystės išsipildymas stiprina krikščionių tikėjimą ir tvirtai laiduoja, kad dar neišsipildę Biblijos pranašavimai yra visiškai patikimi (2 Petro 1:20, 21). Kas pavaizduota Babilono žlugimu 539 m. p. m. e. — „didžiosios Babelės“ žlugimas, — jau įvyko 1919 metais. Tačiau Jehovos garbintojai dar laukia, kada bus sunaikinta ši religinė organizacija ir pagal pažadą pašalinta Šėtono kontroliuojama politinė sistema, kada bus įmestas į bedugnę Šėtonas ir kada ateis naujas dangus bei nauja žemė (Apreiškimo 18:2, 21; 19:19-21; 20:1-3, 12, 13; 21:1-4). Jie žino, kad Jehovos pranašystės — ne tušti pažadai, o tikrų ateities įvykių aprašymas. Izaijo pranašavimai apie Babilono žlugimą detaliai išsipildė, ir šis faktas įkvepia tikriesiems krikščionims pasitikėjimo. Jie žino, kad Jehova būtinai ištesi savo žodį.

Kodėl Jehova rodys palankumą Kyrui

 8. Dėl kokios vienos priežasties Jehova suteikia Kyrui pergalę prieš Babiloną?

⁸ Pasakęs, kas ir kaip užkariaus Babiloną, Jehova pranašiškai kreipiasi į Kyrą ir paaiškina vieną priežastį, kodėl jam suteiks pergalę: „Kad žinotumei, jog aš Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šaukia tave vardu“ (Izaijo 45:3b). Karaliui, valdančiam ketvirtąją pasaulio imperiją Biblijos istorijoje, reikia suprasti, kad šlovingiausią pergalę jam suteikė didesnis už jį asmuo — Jehova, visatos Valdovas. Kyras turėtų pripažinti, kad jį šaukia, arba įpareigoja, Jehova, Izraelio Dievas. Iš Biblijos žinome, jog Kyras tikrai pripažino savo didžią pergalę esant Jehovos duotą (Ezros 1:2, 3).

 9. Dėl kokios antros priežasties Jehova atveda Kyrą užgrobti Babilono?

⁹ Jehova nurodo antrąją priežastį, kodėl atveda Kyrą užkariauti Babilono: „Dėl Jokūbo, savo tarno, dėl Izraelio, savo išrinktojo, pašaukiau tave vardu, teikdamas tau garbę, nors tu manęs ir nepažinojai“ (Izaijo 45:4). Kyro pergalė prieš Babiloną yra pasaulinės reikšmės įvykis. Ji žymi vienos pasaulio imperijos žlugimą bei kitos iškilimą ir palieka istorijoje pėdsaką kartų kartoms. Tačiau kaimyninės tautos, smalsiai stebinčios įvykius, turbūt nustebtų sužinojusios, kad visa tai nutinka dėl kelių tūkstančių „nereikšmingų“ Babilono tremtinių — žydų, Jokūbo palikuonių. O Jehovos akyse tie senojo Izraelio nariai labai brangūs. Tai jo „tarnas“. Iš visų žemės tautų jie yra Dievo ‛išrinktieji’. Nors anksčiau Kyras Jehovos nepažinojo, Jehova jį kaip savo pateptąjį pasitelkia įveikti miestui, kuris neišleidžia belaisvių. Dievas neturi tokio tikslo, kad jo išrinktoji tauta amžiais kamuotųsi svečioje šalyje.

10. Dėl kokios svarbiausios priežasties Jehova pasitelkia Kyrą pasaulinei Babilono imperijai sužlugdyti?

¹⁰ Yra ir trečia, dar svarbesnė, priežastis, kodėl Jehova pasitelkia Kyrą Babilonui nugalėti. Jehova sako: „Aš esu Viešpats, ir nėra kito; be manęs nėra dievo! Aš — tas, kuris tave apginkluoja, nors tu manęs ir nepažįsti, kad nuo saulės tekėjimo iki jos laidos būtų žinoma, jog kito be manęs nėra. Aš esu Viešpats, ir nėra kito!“ (Izaijo 45:5, 6) Taip, Babilono pasaulinės imperijos žlugimas yra Jehovos dievystės apraiška, akivaizdus įrodymas, kad tiktai jis vertas garbinimo. Dievo tautai išėjus į laisvę, asmenys iš daugelio tautų — iš rytų ir vakarų pripažins, kad Jehova yra vienintelis tikrasis Dievas (Malachijo 1:11).

11. Kokiu pavyzdžiu Jehova parodo turįs užtektinai galios įgyvendinti savo tikslą dėl Babilono?

¹¹ Nepamirškime, jog šita Izaijo pranašystė užrašyta maždaug prieš 200 metų iki viskam įvykstant. Išgirdę ją, žmonės galbūt svarstė: ‛Ar Jehova tikrai įstengs padaryti, ką pranašavęs?’ Istorija atsako teigiamai. Dabar Jehova aiškina, kodėl protinga tikėti, kad jis sugebės įgyvendinti savo žodžius: „Darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas; aš, Viešpats, visa tai padarau“ (Izaijo 45:7). Visa kūrinija (ir šviesa, ir tamsa) bei visa istorija (gerovės ir negandos) yra Jehovos rankose. Kaip jis sukuria dienos šviesą ir nakties tamsą, taip padarys gerovę Izraeliui ir negandą Babilonui. Jehova turi užtektinai galios ir sukurti visatą, ir įgyvendinti savo pranašystes. Tai nuramina krikščionis, kruopščiai tyrinėjančius jo pranašišką žodį.

12. a) Ką, Jehovos paraginti, duoda simboliniai dangūs ir žemė? b) Kokį guodžiantį pažadą krikščionys randa Izaijo 45:8?

¹² Jehova, kalbėdamas apie įprastus gamtos reiškinius, gražiai pailiustruoja būsimus dalykus — kas laukia belaisvių žydų: „Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teišlyja teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas, drauge tesuželdo teisumą! Aš, Viešpats, tai padariau“ (Izaijo 45:8). Kaip iš dangaus lyja lietus, teikiantis gyvastį, taip Jehova iš simbolinio dangaus išlies savo tautai gerą poveikį. Ir kaip žemė, atvėrusi savo aruodus, duoda gausų derlių, taip simbolinė žemė, Jehovos paliepta, sukels įvykius, kurie atitinka Jo teisingą tikslą, — ypač išvaduos Jo tautą iš Babilono nelaisvės. 1919 metais Jehova irgi paragino ‛dangų’ bei „žemę“ sukelti tokius įvykius, kad jo tauta išsivaduotų. Matydami visa tai, krikščionys džiaugiasi. Kodėl? Na, šie įvykiai stiprina jų lūkestį, kad simboliniai dangūs, Dievo Karalystė, palaimins teisią žemę. Tam metui atėjus, simboliniai dangūs bei žemė dovanos daug didesnį teisumą ir išgelbėjimą negu kitados, kai žlugo senasis Babilonas. Kaip šlovingai galų gale išsipildys Izaijo žodžiai! (2 Petro 3:13; Apreiškimo 21:1)

Palaiminga pripažinti Jehovos visavaldystę

13. Kodėl būtų kvaila žmonėms kritikuoti Jehovos tikslus?

¹³ Aprašius džiaugsmingas ateities palaimas, pranašystės tonas staiga pasikeičia ir Izaijas du kartus skelbia „vargą“: „Vargas tam, kuris bylinėjasi su savo Kūrėju, būdamas šukė tarp žemės šukių! Argi molis sako puodžiui: ‛Ką tu iš manęs darai?’ arba: ‛Tavo dirbinys neturi ąsos’? Vargas kūdikiui, kuris sako tėvui: ‛Ką gimti tu pašauki?’ arba motinai: ‛Ką tu gimdai?’“ (Izaijo 45:9, 10) Matyt, Izraelio sūnūs kritikuoja Jehovos pranašystes. Žmonės netiki, kad Jehova leis savo tautai patekti į nelaisvę, arba priekabiauja, kodėl Izraelį išlaisvins ne Dovydo namų karalius, o kažkoks pagonių valdovas. Izaijas, atskleisdamas tokių prieštarų absurdiškumą, palygina prieštarautojus su molio gniužulais ir keramikos šukėmis, drįstančiomis abejoti meistro išmintimi. Puodžiaus dirbinys antai pareiškia, kad puodžius neturi rankų arba neįstengia žiesti. Kaip kvaila! Prieštarautojai yra tarytum maži vaikai, kritikuojantys tėvų autoritetą.

14, 15. Ką Jehova pabrėžia, vadindamasis „Šventuoju“ ir „Kūrėju“?

¹⁴ Izaijas perduoda Jehovos atsakymą į šias prieštaras: „Taip kalba Viešpats, Izraelio Šventasis ir Kūrėjas: ‛Ar man priekaištausite dėl mano vaikų likimo ir nurodysite, koks turi būti mano rankų darbas? Aš sukūriau žemę, žmoniją sukūriau žemėje. Dangus savo rankomis išskleidžiau, suteikiau darną visoms jų galybėms. Aš jį dėl teisumo pergalės išjudinau, visus kelius jam padariau lygius. Ne dėl algos ar dovanų jis mano miestą atstatys ir mano tremtinius išlaisvins’, — sako Galybių Viešpats“ (Izaijo 45:11-13).

¹⁵ Jehova vadinamas „Šventuoju“ — tai pabrėžia jo tyrumą, o „Kūrėjo“ titulas primena jo teisę spręsti, kaip klostysis įvykiai. Jehova gali pasakyti Izraelio sūnums, kas jų laukia, ir pasirūpinti savo rankdarbiu, tai yra savąja tauta. Čionai vėl parodoma sąsaja tarp kūrimo ir ateities apreiškimo. Jehova, visatos Kūrėjas, turi teisę pakreipti įvykius, kaip pats nusprendžia (1 Metraščių 29:11, 12). Šįsyk Visavaldis Viešpats nutarė paskirti Izraelio išvaduotoju pagonį Kyrą. Nors dar negreit, Kyras būtinai ateis. Šis faktas tikras kaip dangus ir žemė. Koks Izraelio sūnus tada išdrįs kritikuoti Tėvą, „Galybių Viešpatį“?

16. Kodėl Jehovos tarnai turi jam paklusti?

¹⁶ Tose pačiose Izaijo knygos eilutėse nurodoma dar viena priežastis, kodėl Dievo tarnai turi jam paklusti. Jo sprendimai išeina jiems tiktai į gera (Jobo 36:3, Brb). Įstatymus jis davė savo tautos labui (Izaijo 48:17). Kyro laikų žydai, pripažįstantys Jehovos visavaldystę, patys tuo įsitikina. Kyras elgiasi pagal Jehovos teisingumą ir išsiunčia juos iš Babilono į tėvynę atstatyti šventyklos (Ezros 6:3-5). Žmonės, kurie kasdieniniame gyvenime laikosi Dievo įstatymų ir paklūsta jo aukščiausiajai valdžiai, šiandieną irgi susilaukia palaimų (Psalmyno 1:1-3; 19:8 [19:7, Brb]; 119:105; Jono 8:31, 32).

Palaimos kitoms tautoms

17. Kam dar, be izraelitų, ir kuo bus naudingi gelbstintys Jehovos veiksmai?

¹⁷ Babilono žlugimas bus naudingas ne vien Izraelio tautai. Anot Izaijo, „Viešpats sako, kad Egipto darbuotojai, Etiopijos pirkliai“ „ir aukštaūgiai Sebos žmonės [„patys“, NW] ateis pas tave ir tau priklausys. Paskui tave jie eis grandinėmis apkalti, parpuls priešais tave maldaudami: ‛Tik su jumis yra Dievas, niekur kitur!’“ „Kito Dievo nėra“ (Izaijo 45:14; Vl). Mozės dienomis „daug mišrių žmonių“ neizraelitų išėjo iš Egipto kartu su Izraelio žmonėmis (Išėjimo 12:37, 38, Jr). Kitataučiai lydės ir žydų tremtinius, grįžtančius namo iš Babilono. Tų nežydų niekas varu nevarys, jie „patys ateis“. Jehova sako, kad jie „parpuls priešais tave maldaudami“, — tai reiškia, jog svetimšaliai noriai prisidės prie Izraelio. Ir grandinėmis jie bus apkalti ta prasme, kad savanoriškai, mielai tarnaus Dievo sandoros tautai, sakydami: „Tik su jumis yra Dievas!“ Jie garbins Jehovą kaip prozelitai laikydamiesi jo sandoros, sudarytos su Izraeliu (Izaijo 56:6).

18. Kas ir kaip šiais laikais turi naudos iš to, kad Jehova išvadavo „Dievo Izraelį“?

¹⁸ Nuo 1919 metų, kai „Dievo Izraelis“ ištrūko iš dvasinės nelaisvės, Izaijo žodžiai pildosi didesniu mastu negu Kyro dienomis. Milijonai žmonių visoje žemėje noriai imasi tarnauti Jehovai (Galatams 6:16; Zacharijo 8:23). Kaip Izaijo minimi „darbuotojai“ ir „pirkliai“, jie su džiaugsmu siūlo savo jėgas ir finansinius išteklius teisingajam garbinimui palaikyti (Mato 25:34-40; Morkaus 12:30). Jie pasiaukoja Dievui ir vaikšto jo takais, mielai jam vergauja (Luko 9:23). Jie garbina tiktai Jehovą ir tarnauja petys į petį su Jehovos „ištikimu ir protingu vergu“, su kuriuo Dievas sudarė ypatingą sandorą (Mato 24:45-47, Jr; 26:28; Hebrajams 8:8-13). Nors tie „darbuotojai“ ir „pirkliai“ nėra sandoros dalininkai, vis dėlto naudojasi ja, paklūsta jos įstatymams ir drąsiai skelbia: „Kito Dievo nėra!“ Mes džiaugiamės savo akimis regėdami, kaip sparčiai daugėja tų savanoriškų teisingojo garbinimo rėmėjų! (Izaijo 60:22)

19. Kas nutiks užkietėjusiems stabmeldžiams?

¹⁹ Pranašas, apreiškęs, kad tautų žmonės ateis garbinti Jehovos, sušunka: „Tikrai tu esi pasislėpęs Dievas, Izraelio Dieve, Išvaduotojau!“ (Izaijo 45:15) Nors dabar Jehova susilaiko ir nerodo savo galios, ateityje jis nebesislėps. Jis pasirodys esąs Izraelio Dievas, savo tautos Išvaduotojas. Tačiau Jehova negelbės asmenų, pasikliaujančių stabais. Apie tokius Izaijas sako: „Gėda ir nemalonė kris ant jų visų; stabų dirbėjai pražus nemalonėje“ (Izaijo 45:16). Jų pažeminimas bus ne laikina gėda, o mirtis — priešingybė tam, ką toliau Jehova žada Izraeliui.

20. Kaip Izraelis sulauks „amžino išganymo“?

²⁰ „Izraeli, tu Viešpaties [„vienybėje su Jehova“, NW] išvaduotas amžinu išganymu! Gėda ir nemalonė niekada nekris ant jūsų per amžių amžius“ (Izaijo 45:17). Jehova žada Izraeliui amžinąjį išgelbėjimą, bet iškelia tam tikrą sąlygą: Izraelis privalo likti „vienybėje su Jehova“. Tauta, atstūmusi Mesiją Jėzų bei nutraukusi šituos vienybės saitus, praras „amžino išganymo“ perspektyvą. Tik pavieniai Izraelio žmonės įtikės Jėzų ir vietoj etninio Izraelio sudarys „Dievo Izraelio“ branduolį (Mato 21:43; Galatams 3:28, 29; 1 Petro 2:9). O dvasinis Izraelis niekada nebus pažemintas. Su juo bus sudaryta „amžinoji Sandora“ (Hebrajams 13:20).

Jehova — patikimas Kūrėjas ir Apreiškėjas

21. Kaip Jehova pasirodo esąs visiškai patikimas Kūrėjas ir Apreiškėjas?

²¹ Ar gali žydai pasikliauti Jehovos pažadu, kad Izraelis bus amžiams išgelbėtas? Izaijas atsako: „Taip kalba Viešpats, kuris sukūrė dangų, jis, Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, davė jai pradžią, jis, kuris nesukūrė jos dykos [„ne veltui ją sutvėrė“, Skv], bet padarė gyvenamą: ‛Aš esu Viešpats, ir be manęs nėra kito! Nekalbėjau nei paslapčiomis, nei iš buveinės tamsybės šalyje ir Jokūbo palikuonims nesakiau: „Ieškokite manęs dykvietėje [„veltui“, Brb].“ Aš, Viešpats, apreiškiu teisumą, paskelbiu, kas dora’“ (Izaijo 45:18, 19). Ketvirtą ir paskutinį kartą šiame skyriuje Izaijas pradeda svarbią pranašišką ištarmę fraze: „Taip kalba Viešpats“ (Izaijo 45:1, 11, 14). Ką sako Viešpats Jehova? Jis kalba esąs patikimas Kūrėjas ir Apreiškėjas. Jis „ne veltui“ žemę sukūrė. Ir savo tautos, Izraelio, Jehova ne „veltui“ prašo, kad jo ieškotų. Dievas įgyvendins šioje žemėje, ką numatęs, ir savo išrinktajai tautai padarys, ką sumanęs. Stabmeldžių šnekos miglotos, o Jehovos žodžiai atvirai skelbiami. Jo teisingi žodžiai būtinai išsipildys. Tad Jehovos tarnai stengiasi ne tuščiai.

22. a) Kuo gali neabejoti Babilono tremtiniai žydai? b) Kuo yra tikri šiuolaikiniai krikščionys?

²² Dievo tautai Babilono tremtyje tie žodžiai laiduoja, kad Pažadėtoji žemė neliks dyka, bet vėl bus apgyvendinta. Ką Jehova žadėjo, tai ištesėjo! Ir šiuolaikinei Dievo tautai Izaijo žodžiai yra garantija, kad žemė nepavirs nuodėguliu, kaip įsitikinę vieni, ir nebus nuniokota atominių bombų, kaip baiminasi kiti. Dievas turi tikslą, kad žemę amžinai puoštų rojus ir čia gyventų teisingi žmonės (Psalmyno 37:11, 29; 115:16; Mato 6:9, 10; Apreiškimo 21:3, 4). Jehovos žodžiai vėl pasitvirtins kaip kitados Izraelio tautai.

Jehova parodo gailestį

23. Kokia baigtis ištinka stabmeldžius ir ko susilaukia Jehovos garbintojai?

²³ Izraelio išgelbėjimą Jehova pabrėžia tolesniais žodžiais: „Susirinkite ir ateikite, prieikite arčiau, tautų likučiai! Neišmano nieko tie, kurie nešiojasi stabus iš medžio ir meldžiasi dievui, negalinčiam išgelbėti. Eikite šen, drauge pasitarę, ir pasakykite, kas paskelbė tai kadaise, išpranašavo tai iš anksto? Argi ne aš, Viešpats, be kurio nėra kito dievo? Tik aš vienas — teisingas ir išvaduojantis Dievas!“ (Izaijo 45:20, 21) Jehova ragina „likučius“ palyginti savo išgelbėjimą su stabmeldžių baigtimi (Pakartoto Įstatymo 30:3; Jeremijo 29:14; 50:28). Stabų garbintojai „neišmano nieko“, nes meldžiasi ir tarnauja bejėgiams dievams, kurie negelbsti. Veltui jie garbina! O Jehovos tarnai žino, kad jam nesunku įgyvendinti, ką yra „kadaise“ išpranašavęs, tarkim, išvaduoti savo tautą iš Babilono. Jehova išsiskiria iš visų kitų dievų savo galia ir įžvalga. Tikrai, jis yra „teisingas ir išvaduojantis Dievas“.

„Išgelbėjimas — iš mūsų Dievo“

24, 25. a) Kokį kvietimą skelbia Jehova ir kodėl jis tikrai tesės savo pažadą? b) Ko Jehova teisėtai reikalauja?

²⁴ Iš gailesčio Jehova kviečia: „Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes aš Dievas, ir kito nėra! Prisiekiau savimi, mano lūpos ištarė tiesą, neatšaukiamą žodį: ‛Kiekvienas kelis klaupsis prieš mane, manimi prisieks kiekvienas liežuvis.’ Man sakys: ‛Tik per Viešpatį rasime pergalę ir jėgą [„tikrai Jehovoje yra visas teisumas ir stiprybė“, NW].’ Gėdydamiesi ateis pas jį visi, kurie ant jo niršta. Tik per Viešpatį visi Izraelio palikuonys ras teisumą ir šlovę“ (Izaijo 45:22-25).

²⁵ Jehova pažada Izraeliui išgelbėti tuos Babilone gyvenančius asmenis, kurie gręšis į jį. Neįmanoma, kad ši pranašystė liktų neišsipildžiusi, nes Jehova nori ir sugeba išlaisvinti savo tautą (Izaijo 55:11). Dievo žodžiai savaime yra patikimi, ir juo labiau — jeigu Jehova patvirtina juos priesaika (Hebrajams 6:13). Iš asmenų, trokštančių jo malonės, Dievas teisėtai reikalauja paklusnumo („kiekvienas kelis klaupsis“) ir įsipareigojimo („prisieks kiekvienas liežuvis“). Izraelitai, ištikimai garbinantys Jehovą, išsigelbės. Jie galės didžiuotis tuo, ką Jehova daro jų labui (2 Korintiečiams 10:17).

26. Kaip „milžiniška minia“ iš visų tautų atsiliepia į Jehovos kvietimą?

²⁶ Dievas kviečia prie savęs ne vien tremtinius, gyvenančius Babilone (Apaštalų darbų 14:14, 15; 15:19; 1 Timotiejui 2:3, 4). Kvietimas tebegalioja. „Milžiniška minia... iš visų giminių“, priėmusi jį, skelbia: „Išgelbėjimas — iš mūsų Dievo... ir Avinėlio [Jėzaus]!“ (Apreiškimo 7:9, 10; 15:4) Kasmet šimtai tūkstančių naujų asmenų prisideda prie milžiniškos minios: jie gręžiasi į Dievą, pripažįsta jo visavaldystę ir viešai pareiškia stojantys jo pusėn. Be to, jie ištikimai palaiko dvasinį Izraelį, „Abraomo sėklą“ (Galatams 3:29, NW). Jie vertina teisingą Jehovos valdymą, todėl pasauliui skelbia: „Tikrai Jehovoje yra visas teisumas ir stiprybė.“a Apaštalas Paulius Laiške romiečiams citavo Izaijo 45:23 eilutę iš Septuagintos vertimo ir aiškino, kad galiausiai visa, kas gyva, pripažins Dievo visavaldystę ir nuolatos šlovins jo vardą (Romiečiams 14:11; Filipiečiams 2:9-11; Apreiškimo 21:22-27).

27. Kodėl krikščionys gali visiškai pasitikėti Jehovos pažadais?

²⁷ Kodėl milžiniškos minios nariams nereikia dvejoti, kad gręždamiesi į Dievą išsigelbės? Ogi todėl, kad Jehovos pažadai patikimi. Tai iškalbingai byloja Izaijo knygos 45 skyriaus pranašiški žodžiai. Jehovai su kaupu užteko galios ir išminties sukurti dangų bei žemę, tad ir savo pranašystėms įgyvendinti jis nepristigs nei galios, nei išminties. Jis pasirūpino, kad pranašystė apie Kyrą išsipildytų, tad pavers tikrove ir visas kitas Biblijos pranašystes. Tegul Jehovos garbintojai neabejoja, kad greit Jehova vėl pasirodys esąs „teisingas ir išvaduojantis Dievas“.

[Išnaša]

[Iliustracijos 80, 81 puslapiuose]

Jehova, darantis šviesą ir kuriantis tamsą, gali sukurti gerovę ir sukelti negandas

[Iliustracija 83 puslapyje]

Jehovos paraginti „dangūs“ išlies palaimas ir „žemė“ dovanos išgelbėjimą

[Iliustracija 84 puslapyje]

Ar keramikos šukės turėtų abejoti puodžiaus išmintimi?

[Iliustracija 89 puslapyje]

Jehova ne veltui sukūrė žemę