10. Kokia prasme Kyras buvo „pateptasis“ ir kaip Jehova galėjo kalbėti jam daugiau kaip prieš šimtą metų iki jo gimimo?

¹⁰ Atkreipk dėmesį, kad Jehova kalba Kyrui, tarsi jis jau gyventų. Tai patvirtina Pauliaus teiginį, kad Jehova „iš nebūties pašaukia būti daiktus“ (Romiečiams 4:17). Dievas dar vadina Kyrą ‛savo pateptuoju’. Kodėl? Juk Jehovos vyriausiasis kunigas niekada neišliejo patepimui naudojamo švento aliejaus ant Kyro galvos. Ne, bet tai yra pranašiškas patepimas. Tai yra paskyrimas atlikti ypatingas pareigas. Taigi Dievas galėjo kalbėti apie šį išankstinį Kyro paskyrimą kaip apie patepimą. (Palygink 3 Karalių 19:15-17; 4 Karalių 8:13.)

12, 13. Kaip Babilonui žlungant nuo Kyro rankos išsipildė Jehovos žodžiai, pasakyti per jo skelbėją Izaiją?

¹² Bet tos vilties neprarado Jehovą tikėję žydų belaisviai! Jie turėjo gyvą viltį. Per savo pranašus Dievas pažadėjo juos išlaisvinti. Kaip Dievas ištesėjo savo pažadą? Kyras liepė savo būriams nukreipti Eufrato upės vandenis tam tikroje vietoje keletą kilometrų į šiaurę nuo Babilono. Tad iš pagrindinės miesto apsaugos teliko beveik sausa upės vaga. Tą lemiamą naktį besilinksminantys puotautojai babiloniečiai Eufrato pakrantėje esančias dvivėres duris netyčia paliko atviras. Jehova nesutrupino varinių durų į gabalėlius; jis nesulaužė ir geležinių užkaiščių, kuriais jos buvo uždaromos, bet jo stebuklingais veiksmais, kad jos liktų atviros ir neužsklęstos, galima sakyti, buvo padaryta tas pats. Babilono sienos buvo nebenaudingos. Kyro kariuomenei nereikėjo perlipti jų, kad patektų į vidų. Jehova ėjo pirma Kyro išlygindamas „nelygumus“, taip, pašalindamas visas kliūtis. Izaijas pasirodė esąs tikrasis Dievo skelbėjas.