Atpažinti tikruosius skelbėjus

„Aš... patvirtinu savo tarno žodį ir įvykdau savo pasiuntinių nutarimą“ (IZAIJO 44:25, 26).

 1. Kaip Jehova parodo, kurie yra tikrieji skelbėjai, ir kaip demaskuoja netikruosius?

JEHOVA DIEVAS yra savo tikrųjų skelbėjų Didysis Atpažintojas. Jis parodo, jog jie yra tikrieji, leisdamas pasitvirtinti per juos pranešamoms jo žinioms. Jehova taip pat yra netikrų pranašų Didysis Demaskuotojas. Kaip jis juos demaskuoja? Jis paverčia niekais jų ženklus ir pranašavimus. Taip jis parodo, kad jie patys pasiskelbė pranašais ir jų žinios paremtos jų pačių klaidingu samprotavimu — jų kvailu, kūnišku mąstymu!

 2. Koks prieštaravimas tarp skelbėjų pasireiškė izraelitų laikais?

² Ir Izaijas, ir Ezechielis tvirtino esą Jehovos Dievo pranašai. Ar tikrai taip buvo? Pažiūrėkime. Izaijas pranašavo Jeruzalėje maždaug nuo 778 m. p. m. e. iki kažkurio laiko po 732 m. p. m. e. Ezechielis 617 m. p. m. e. buvo ištremtas į Babiloną. Ten jis pranašavo savo broliams žydams. Abu pranašai drąsiai skelbė, kad Jeruzalė bus sunaikinta. Kiti pranašai sakė, jog Dievas neleis, kad taip atsitiktų. Kas pasirodė esą tikrieji skelbėjai?

Jehova demaskuoja netikrus pranašus

3, 4. a) Kokios dvi priešingos žinios buvo skleidžiamos izraelitams Babilone ir kaip Jehova demaskavo vieną netikrą pranašą? b) Kas, Jehovos žodžiais tariant, atsitiks netikriems pranašams?

³ Ezechieliui esant Babilone, jam buvo duotas regėjimas apie įvykius Jeruzalės šventykloje. Prie jos rytinių vartų įėjimo stovėjo 25 vyrai. Tarp jų buvo du kunigaikščiai — Jezonijas ir Feltijas. Kaip Jehova žiūrėjo į juos? Ezechielio 11:2; 11:3 (NW) atsakoma: „Žmogaus sūnau, šitie yra žmonės, kurie turi nedorų minčių ir daro šitame mieste pikčiausią sumanymą, sakydami: Argi netrukus nestatysime namų?“ Šie savimi pasitikintys taikos skelbėjai sakė: ‛Nėra pavojaus Jeruzalei. Štai greitai mes statysime joje daugiau namų!’ Todėl Dievas liepė Ezechieliui pranašauti prieš tuos melagius skelbėjus. 11 skyriaus 13 eilutėje Ezechielis mums pasakoja, kas atsitiko vienam iš jų: „Man pranašaujant atsitiko, kad Banajo sūnus Pheltijas numirė.“ Tai tikriausiai įvyko dėl to, kad Feltijas buvo žymiausias ir įtakingiausias kunigaikštis bei didžiausias stabmeldys. Jo staigi mirtis liudijo, kad jis buvo netikras pranašas!

⁴ Jehovos bausmė Feltijui nesustabdė kitų netikrų pranašų, ir jie nenustojo melavę Dievo vardu. Šie apgavikai nesusimąstydami toliau pranašavo tai, kas buvo priešinga Dievo valiai. Tad Jehova Dievas kalbėjo Ezechieliui: „Vargas neišmintingiems pranašams, kurie eina paskui savo dvasią ir nieko nemato.“ Kaip ir Feltijo, jų ‛nebebus’, nes jie įžūliai pranašavo Jeruzalei apie „ramybės regėjimą, tuo tarpu kad nėra ramybės“ (Ezechielio 13:3, 15, 16).

5, 6. Nepaisant visų netikrų skelbėjų, kaip buvo išteisintas Izaijas kaip tikrasis pranašas?

⁵ O per Izaiją paskelbti Dievo pranešimai apie Jeruzalę visi išsipildė. 607 m. p. m. e. vasarą babiloniečiai sugriovė miestą ir likusius žydus kaip belaisvius išsivedė į Babiloną (2 Kronikų 36:15-21; Ezechielio 22:28; Danieliaus 9:2). Ar šios nelaimės paveikė netikrus pranašus, ir jie liovėsi atakavę Dievo tautą tuščiais plepalais? Ne, tie melo skelbėjai ir toliau darė tai!

⁶ Negana to, tremtiniai izraelitai turėjo klausytis ir pagyrūnų Babilono ateities spėliotojų, burtininkų bei astrologų. Tačiau Jehova įrodė, kad tie netikri skelbėjai yra niekingi kvailiai, pranašaujantys visiškai priešingus dalykus. Laikui bėgant jis parodė, kad ir Ezechielis, ir Izaijas buvo jo tikrieji skelbėjai. Visus savo žodžius, sakytus per juos, Jehova įvykdė lygiai taip, kaip buvo pažadėjęs: „Aš nieku paverčiu žynių ženklus ir darau, kad burtininkai dūktų; aš pastumiu atgal išmintinguosius ir jų žinojimą darau paiką. Aš patvirtinu savo tarno žodį ir įvykdau savo pasiuntinių nutarimą“ (Izaijo 44:25, 26).

Išgąstingos žinios apie Babiloną ir Jeruzalę

7, 8. Kokią įkvėptą žinią Izaijas turėjo pranešti Babilonui ir ką reiškė jo žodžiai?

⁷ Judas ir Jeruzalė turėjo būti visiškai nuniokoti, palikti be žmonių 70 metų. Tačiau per Izaiją ir Ezechielį Jehova paskelbė, kad miestas bus atstatytas ir šalis apgyventa kaip tik jo nusakytu laiku! Tai buvo stulbinanti pranašystė. Kodėl? Mat Babilonas garsėjo tuo, kad niekada neišleisdavo savo kalinių (Izaijo 14:4, 15-17). Tad kas galėjo išvaduoti tuos belaisvius? Kas galėjo įveikti galingąjį Babiloną su jo milžiniškomis sienomis ir gynybine vandens sistema? Visagalis Jehova galėjo! Ir jis pasakė, kad taip padarys: „Aš sakau gilybei [tai yra miestą saugančiam vandeniui]: Išsek! ir tavo upes aš išdžiovinsiu. Aš sakau Kirui: Tu mano piemuo ir tu įvykdysi visą mano valią. Aš sakau Jerusalei: Tu būsi statoma, ir šventyklai: Tu būsi sutvirtinta!“ (Izaijo 44:25, 27, 28)

⁸ Pagalvok! Eufrato upė, žmonėms tikrai sunkiai įveikiama kliūtis, Jehovai buvo lyg vandens lašas ant įkaitusio paviršiaus. Akimirka, ir kliūtis bus pašalinta! Babilonas žlugs. Nors turėjo praeiti apie 150 metų, iki gims persas Kyras, Jehova įgalino Izaiją išpranašauti, kad šis karalius užims Babiloną bei išlaisvins žydų belaisvius duodamas jiems įgaliojimą sugrįžti atstatyti Jeruzalę ir jos šventyklą.

 9. Ką Jehova paskyrė savo pasiuntiniu nubausti Babiloną?

⁹ Mes randame šią pranašystę Izaijo 45:1-3: „Štai ką sako Viešpats mano pateptajam, Kirui, kurį aš paėmiau už rankos, kad pavergčiau jam tautas, ... atidaryčiau ties juo duris, ir vartai nebus užrakinti. Aš eisiu pirm tavęs ir pažeminsiu žemės garbinguosius; sutrupinsiu skaistvarinius vartus ir sulaužysiu geležinius užkaiščius. Aš duosiu tau paslėptus turtus ir slėptuvių paslaptis, kad tu žinotumei, jog aš Viešpats, kurs šaukiu tave vardu.“

10. Kokia prasme Kyras buvo „pateptasis“ ir kaip Jehova galėjo kalbėti jam daugiau kaip prieš šimtą metų iki jo gimimo?

¹⁰ Atkreipk dėmesį, kad Jehova kalba Kyrui, tarsi jis jau gyventų. Tai patvirtina Pauliaus teiginį, kad Jehova „iš nebūties pašaukia būti daiktus“ (Romiečiams 4:17). Dievas dar vadina Kyrą ‛savo pateptuoju’. Kodėl? Juk Jehovos vyriausiasis kunigas niekada neišliejo patepimui naudojamo švento aliejaus ant Kyro galvos. Ne, bet tai yra pranašiškas patepimas. Tai yra paskyrimas atlikti ypatingas pareigas. Taigi Dievas galėjo kalbėti apie šį išankstinį Kyro paskyrimą kaip apie patepimą. (Palygink 3 Karalių 19:15-17; 4 Karalių 8:13.)

Dievas įvykdo savo skelbėjų žodžius

11. Kodėl Babilono gyventojai jautėsi saugūs?

¹¹ Kai Kyras pakilo prieš Babiloną, jo gyventojai jautėsi labai saugiai ir tvirtai. Jų miestą supo gilus ir platus apsauginis griovys, iškastas prie Eufrato upės. Palei rytinį per miestą tekėjusios upės krantą ėjo krantinė. Norėdamas atskirti ją nuo miesto, Nabuchodonosaras pastatė vadinamąją „didžiulę sieną, kuri buvo nepajudinama kaip kalnas... Jos viršų [jis] iškėlė iki kalno viršūnės“.a Toje sienoje buvo vartai su milžiniškomis varinėmis durimis. Norint įeiti pro jas, reikėjo užlipti stačiu upės šlaitu. Nenuostabu, kad Babilono belaisviai prarado viltį kada nors būti išlaisvinti!

12, 13. Kaip Babilonui žlungant nuo Kyro rankos išsipildė Jehovos žodžiai, pasakyti per jo skelbėją Izaiją?

¹² Bet tos vilties neprarado Jehovą tikėję žydų belaisviai! Jie turėjo gyvą viltį. Per savo pranašus Dievas pažadėjo juos išlaisvinti. Kaip Dievas ištesėjo savo pažadą? Kyras liepė savo būriams nukreipti Eufrato upės vandenis tam tikroje vietoje keletą kilometrų į šiaurę nuo Babilono. Tad iš pagrindinės miesto apsaugos teliko beveik sausa upės vaga. Tą lemiamą naktį besilinksminantys puotautojai babiloniečiai Eufrato pakrantėje esančias dvivėres duris netyčia paliko atviras. Jehova nesutrupino varinių durų į gabalėlius; jis nesulaužė ir geležinių užkaiščių, kuriais jos buvo uždaromos, bet jo stebuklingais veiksmais, kad jos liktų atviros ir neužsklęstos, galima sakyti, buvo padaryta tas pats. Babilono sienos buvo nebenaudingos. Kyro kariuomenei nereikėjo perlipti jų, kad patektų į vidų. Jehova ėjo pirma Kyro išlygindamas „nelygumus“, taip, pašalindamas visas kliūtis. Izaijas pasirodė esąs tikrasis Dievo skelbėjas.

¹³ Kai Kyro armija ėmė visiškai kontroliuoti miestą, į Kyro rankas, žinoma, pateko visi jo turtai, taip pat tie, kurie buvo slėptuvėse. Kodėl Jehova Dievas padarė visa tai Kyrui? Todėl, kad jis žinotų, jog Jehova, ‛šaukiantis jį vardu’, yra tikrųjų pranašysčių Dievas ir Suverenus visatos Viešpats. Kad žinotų, jog valdyti jis pradėjo Dievo valia, kad išlaisvintų Jo tautą, Izraelį.

14, 15. Iš kur žinome, kad Kyras už savo pergalę prieš Babiloną turėjo būti dėkingas Jehovai?

¹⁴ Paklausyk, ką Jehova pasakė Kyrui: „Dėl mano tarno Jokubo ir mano išrinktojo Israėlio aš pašaukiau tave tavo vardu; aš parodžiau tavo panašumą, ir tu nepažinai manęs. Aš Viešpats, ir nėra kito; be manęs, nėra Dievo. Aš sujuosiau tave, ir tu nepažinai manęs, kad tie, kurie yra iš saulėtekių ir kurie iš saulėlydžių, žinotų, jog, be manęs, nėra kito. Aš Viešpats, ir nėra kito; aš darau šviesą ir sutveriu tamsybę, darau taiką [tai yra jo ištremtiems žmonėms] ir sutveriu piktenybę [Babilonui]. Aš Viešpats, kurs visa tai darau“ (Izaijo 45:4-7).

¹⁵ Už pergalę prieš Babiloną Kyras turėjo būti dėkingas Jehovai, nes Jis sustiprino jį įvykdyti Jo sumanymą prieš tą nedorą miestą ir išlaisvinti pavergtus Jo žmones. Kad tai įvyktų, Dievas kreipėsi į savo dangus, kad šie išlietų gerą poveikį arba jėgas. Jis kreipėsi į savo žemę, kad ši atsivertų ir dėl to vyktų teisingi įvykiai bei būtų išgelbėti ištremtieji jo žmonės. Ir jo simboliniai dangūs bei žemė atsiliepė į šį įsakymą (Izaijo 45:8, ŠvR). Praėjus daugiau kaip šimtui metų po Izaijo mirties, pasitvirtino, kad jis buvo tikrasis Jehovos skelbėjas!

Geroji skelbėjo naujiena Sionui

16. Žlugus Babilonui, kokios geros naujienos galėjo būti skelbiamos apleistame Jeruzalės mieste?

¹⁶ Tačiau tai dar ne viskas. Izaijo 52:7 (ŠvR) kalbama apie gerą naujieną Jeruzalei: „Kaip malonu matyti pasiuntinius, ateinančius per kalnus geromis naujienomis, skelbiančius ramybę, išganymą ir tariančius Cionui: ‛Tavo Dievas yra karalius [„tapo karaliumi“, NW].’“ Įsivaizduok, kaip džiugu buvo pamatyti skelbėją, ateinantį į Jeruzalę nuo kalnų! Jis tikriausiai atneša naujieną. Kokią? Jaudinančią naujieną Sionui. Taikos naujieną, taip, naujieną apie Dievo palankumą. Jeruzalė ir jos šventykla bus atstatytos! Skelbėjas džiūgaudamas šaukė: „Tavo Dievas yra karalius [„tapo karaliumi“, NW].“

17, 18. Kokią įtaką Jehovos vardui turėjo Kyro pergalė prieš Babiloną?

¹⁷ Kai Jehova leido babiloniečiams nuversti savo simbolinį sostą, kuriame sėdėjo Dovydo linijos karaliai, galėjo atrodyti, kad Jis daugiau nebėra Karalius. Atrodė, kad karaliumi tapo Mardukas, vyriausiasis Babilono dievas. Tačiau nuversdamas Babiloną Siono Dievas parodė savo visuotinį suverenumą — kad jis yra didžiausiasis Karalius. Kad tai būtų pabrėžta, Jeruzalė, „didžiojo Karaliaus miestas“, turėjo būti atstatyta kartu su šventykla (Mato 5:35). Ir nors pasiuntinio, atnešusio tokią gerą naujieną, kojos buvo dulkėtos, purvinos ir sumuštos, mylėjusiems Sioną ir jo Dievą, jos atrodė labai dailios!

¹⁸ Pranašiška prasme Babilono žlugimas reiškė, kad buvo įkurta Dievo karalystė ir gerosios naujienos nešėjas skelbė apie tai. Be to, šis senovės pasiuntinys, apie kurį išpranašavo Izaijas, vaizdavo didesnės gerosios naujienos skelbėją — didesnės todėl, kad ši žinia buvo kilni ir pasakojo apie Karalystėje būsiančius nuostabius dalykus visiems tikintiems žmonėms.

19. Kokią žinią apie Izraelio šalį Jehova perdavė per Ezechielį?

¹⁹ Ezechieliui taip pat buvo duotos aiškios pranašystės apie atkūrimą. Jis pranašavo: „Viešpats Dievas sako taip: ... apgyvendinsiu miestus, atstatysiu griuvėsius. Tuomet sakys: Ta neapdirbta šalis pasidarė kaip gėrių sodas“ (Ezechielio 36:33, 35).

20. Kokį linksmą paraginimą Izaijas pranašiškai perdavė Jeruzalei?

²⁰ Babilono nelaisvėje Dievo tautos žmonės liūdėjo dėl Siono (Psalmių 136:1). Dabar jie galėjo džiūgauti. Izaijas skatino: „Džiaukitės, Jeruzalės griuvėsiai! Viešpats paguodė savo tautą ir išlaisvino Jeruzalę. Viešpats apnuogino savo šventą ranką visų tautų akivaizdoje. Visi žemės pakraščiai matys mūsų Dievo išgelbėjimą“ (Izaijo 52:9, 10, Brb red.).

21. Kaip pralaimėjus Babilonui išsipildė Izaijo 52:9, 10 žodžiai?

²¹ Taip, Jehovos išrinktosios tautos žmonės tikrai turėjo ko džiaugtis. Dabar jie ruošėsi vėl apsigyventi tose kažkada apleistose vietose ir padaryti jas panašias į Edeno sodą. Jehova prieš juos „apnuogino savo šventą ranką“. Jis, vaizdžiai tariant, pasiraitojo rankoves, kad galėtų darbuotis ir sugrąžinti juos atgal į jų mylimą gimtinę. Tai nebuvo kažkoks nežymus, nepastebimas įvykis istorijoje. Ne, visi tuomet gyvenę žmonės matė, kaip Dievo ‛apnuoginta ranka’ galingai tvarkė žmonių reikalus, kad tauta patirtų stulbinantį išgelbėjimą. Tautoms buvo duotas nepriekaištingas įrodymas, kad Izaijas ir Ezechielis buvo tikrieji Jehovos skelbėjai. Niekas negalėjo abejoti, kad Siono Dievas buvo vienintelis gyvasis ir tikrasis Dievas visoje žemėje. Izaijo 35:2 skaitome: „Jie matys Viešpaties garbę ir mūsų Dievo grožį.“ Priėmusieji tai kaip Jehovos dievystės įrodymą pradėjo garbinti jį.

22. a) Už ką galime šiandien būti dėkingi? b) Kodėl turime būti ypač dėkingi, kad Jehova demaskuoja netikrus skelbėjus?

²² Kokie dėkingi turėtume būti, kad Jehova parodo, kurie yra jo tikrieji skelbėjai! Jis tikrai ‛patvirtina savo tarno žodį ir įvykdo savo pasiuntinių nutarimą’ (Izaijo 44:26). Atkūrimo pranašystės, duotos Izaijui ir Ezechieliui, iškelia jo didžią meilę, neužtarnautą gerumą bei gailestingumą savo tarnams. Už tai Jehova tikrai nusipelno visų mūsų šlovinimo! Šiandien mes turime būti ypač dėkingi, kad jis demaskuoja netikrus skelbėjus. Tai todėl, kad dabar daug jų pasirodo pasaulyje. Jų išpūstose žiniose ignoruojami Jehovos paskelbti tikslai. Kitas straipsnis padės mums atpažinti tuos netikrus skelbėjus.

[Išnaša]

Ar gali paaiškinti?

◻ Kaip Jehova parodo, kurie yra jo tikrieji skelbėjai?

◻ Ką, kaip išpranašavo Izaijas, Jehova paskyrė savo pasiuntiniu nugalėti Babiloną?

◻ Kaip išsipildė Izaijo pranašystės apie Babilono žlugimą?

◻ Kokią teigiamą įtaką Babilono pralaimėjimas turėjo Jehovos vardui?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Ezechielio dienomis tautos laikė Babiloną nenugalimu