Kaip auklėti vaikus pasaulyje, kuriame viskas leidžiama

KO GERO, esi matęs vaiką, primygtinai prašantį tėvus žaislo, kurio pirkti jie visai neketino? Arba mėginantį ištrūkti pažaisti, nors tėvai liepė stovėti ramiai? Tėvai žino, kas geriausia jų vaikui, tačiau neretai būna, kad, neatlaikę įkyraus zirzimo, pasiduoda ir vietoj „ne“ galiausiai pasako „taip“.

Regis, nemažai kas galvoja, kad geri tėvai yra tie, kurie leidžia vaikui viską, ko šis užsimano. Jungtinėse Valstijose buvo apklausta 750 dvylikos—septyniolikos metų amžiaus jaunuolių. Paklausti, kaip reaguoja, kai tėvai jiems pasako „ne“, beveik 60 procentų atsakė, jog prašo ir toliau. Apie 55 procentus sakė pastebėję, kad dažniausiai tai padeda. Tokį nuolaidžiavimą jų tėvai galbūt laiko meilės išraiška, bet ar tikrai taip yra?

Atkreipkime dėmesį į vieną išmintingą biblinių laikų patarlę: „Vergas, lepintas nuo mažens, galų gale taps neklaužada“ (Patarlių 29:21). Žinoma, vaikas nėra vergas. Tačiau ar nesutiksite, kad šis principas tinka ir auklėjant vaikus? Pataikaujant, duodant vaikui viską, ko šis įsigeidžia, galima jį sugadinti — užauginti nedėkingą užsispyrėlį.

Biblija tėvams pataria: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti“ (Patarlių 22:6, Brb). Išmintingi tėvai tą ir daro — nustato aiškias, nuoseklias, ne per griežtas taisykles ir reikalauja jų laikytis. Jie nemano, kad parodys vaikams meilę duodami visą valią, todėl nenusileidžia, kai šie verkšlena ar net puola į isteriją. Tokie tėvai pritaria išmintingiems Jėzaus žodžiams: „Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne“ (Mato 5:37). Kaip tad reikia auklėti vaikus? Aptarkime vieną vaizdingą palyginimą.

„Lyg strėlės galiūno rankoje“

Tėvų ir vaikų santykius Biblija pailiustruoja pavyzdžiu, kuris gerai parodo, jog vaikams reikia tėvų vadovavimo. Psalmyno 127:4, 5 sakoma: „Lyg strėlės galiūno rankoje yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs. Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių.“ Vaikai prilyginami strėlėms, o tėvai — galingam kariui. Kaip lankininkas žino, kad strėlė į taikinį nepataikys atsitiktinai, taip ir mylintys tėvai supranta, jog į vaikų auklėjimą negalima žiūrėti aplaidžiai. Tėvai nori, kad jų sūnūs ir dukros pataikytų į „taikinį“ — gyventų pilnavertį gyvenimą, būtų laimingi, atsakingi žmonės. Nori, kad mokėtų priimti teisingus sprendimus, nestokotų išminties ir išvengtų bereikalingų problemų. Trokšta matyti juos siekiančius prasmingų tikslų. Tačiau neužtenka to tik norėti.

Ko reikia, kad strėlė pasiektų tikslą? Ji turi būti kruopščiai paruošta, tinkamai saugoma ir stipriai paleista į taikinį. Taip ir su vaikais. Kad kelionė į suaugusiųjų pasaulį klotųsi gerai, būtina juos parengti, saugoti bei nurodyti kryptį. Panagrinėkime šiuos tris dalykus atskirai.

Paruošk strėlę gerai

Bibliniais laikais strėles lankininkai paruošdavo labai kruopščiai. Jų kotas, paprastai iš lengvos medienos, turėdavo būti išdrožtas kuo tiesiausiai, vienas galas nusmailintas. Kitame gale pritvirtindavo plunksnų, kad strėlė skrietų tolygiai ir nenukryptų.

Tėvai nori, kad vaikai būtų tartum tos tiesios strėlės — dori, neklystų į šalį. Todėl išmintingi gimdytojai į rimtas ydas nežiūri pro pirštus, bet su meile padeda mažiesiems jas pergalėti. Tokios pagalbos reikia bet kuriam vaikui, nes „kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies“ (Patarlių 22:15, Brb). Užtai Biblija tėvams rekomenduoja vaikus drausminti (Efeziečiams 6:4). Tikrai, drausmė yra labai svarbi formuojant ir taisant vaiko mąstymą bei polinkius.

Ne be reikalo Patarlių 13:24 sakoma: „Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, tas pataiso rykšte.“ Šiame kontekste rykštė vaizduoja pataisymą, žodinį ir kitokį. Drausmindami su meile tėvai siekia išrauti vaiko ydas, nes jeigu šios įsisenės, užaugęs jis nebus laimingas. Iš tiesų, nedrausminant savo atžalų parodoma toli gražu ne meilė. Pataisyti vaiką, žodžiu ar kitaip, — štai kur tikra tėviška meilė.

Atsidavę tėvai ne tik nustato taisykles, bet ir paaiškina, dėl ko jos reikalingos. Auklėti — tai ne tik nurodinėti ir bausti. Daug svarbiau padėti vaikui suprasti, kodėl viena daryti leistina, o kita ne. Biblija atkreipia dėmesį, kad „turintis supratimą sūnus laikosi įstatymo“ (Patarlių 28:7, NW).

Plunksnos, kurias lankininkas pritvirtina prie strėlės, padeda jai lėkti tiesiai, kai paleidžiama iš lanko. Biblijos mokymai, duoti šeimos Įkūrėjo, gali daryti panašų poveikį — lydėti vaiką ir tada, kai šis palieka tėvų namus, praversti jam visą gyvenimą (Efeziečiams 3:14, 15, Brb). Kaip tad tėvams pasiekti, kad tie mokymai būtų gerai „prisitvirtinę“ prie vaiko širdies?

Štai ką izraelitams Dievas pasakė Mozės dienomis: „Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Čia svarbūs du dalykai. Pirmiausia patys tėvai turi semtis žinių iš Dievo Žodžio, taikyti jas ir pamilti Dievo įstatymus (Psalmyno 119:97). Tik tada bus pajėgūs įvykdyti antrąjį Dievo nurodymą — „įdiegti“ jo įstatymus savo vaikams. Tai reiškia išradingai mokyti bei vis pakartoti, kad vaiko širdelė suprastų tų įstatymų vertę.

Taigi mokyti vaiką Biblijos principų ar su meile drausminti, siekiant pataisyti blogus jo polinkius, nėra senamadiška. Tik taip galima šias brangias „strėles“ paruošti tiesiam skrydžiui — užauginti vaikus brandžiais žmonėmis.

Apsaugok strėlę

Grįžkime prie Psalmyno 127:4, 5 užrašyto pavyzdžio. Lankininkas strėlių turėdavo „pilną strėlinę“ (Brb). Laikomos dėkle jos būdavo apsaugomos — nesulūždavo ir nesusigadindavo. Įdomu, kad Biblijoje Mesijas pranašiškai palyginamas su aštria strėle, kurią jo Tėvas „paslėpė savo strėlinėje“ (Izaijo 49:2, Brb). Jehova Dievas, pats rūpestingiausias Tėvas, saugojo savo brangų Sūnų Jėzų, Mesiją, nuo bet kokios žalos, iki jam atėjo laikas, pagal pranašystę, būti nužudytam. Tačiau net ir tada pažadino jį iš mirties, paėmė atgal į dangų, kad būtų gyvas amžinai.

Rūpestingi tėvai irgi sergsti savo atžalas nuo šiame pasaulyje tykančių pavojų. Galbūt neleidžia dalyvauti veikloje, kur vaikai patirtų žalingą įtaką. Protingi tėvai rimtai žiūri į perspėjimą: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ (1 Korintiečiams 15:33). Drausdami vaikams bendrauti su tais, kurie negerbia biblinių moralės normų, tėvai greičiausiai apsaugos juos nuo skaudžių, gal net pražūtingų klaidų.

Tėvų rūpinimąsi vaikai įvertina ne visada. Kartais jie piktinasi, nes tėvai norėdami juos apsaugoti neretai pasako „ne“. Viena žinoma knygų apie auklėjimą autorė teigia: „Nors vaikai dėkingumo tuo metu ir neparodo, paprastai jie nori, kad tėvai užtikrintų pastovią tvarką ir saugumą. Mes tą pasiekti galime nebijodami vaikams priminti, kas šeimoje vadovauja ir nustato ribas.“

Išties geriausias būdas parodyti savo vaikui meilę — tai sergėti nuo visko, dėl ko jis galėtų prarasti ramybę, tyrumą ar gerą reputaciją Dievo akyse. Laikui bėgant jis tikriausiai tai supras ir bus dėkingas.

Strėlę nukreipk tinkamai

Prisiminkime, kad Psalmyno 127:4, 5 tėvas prilyginamas „galiūnui“. Ar tai reiškia, kad tiktai tėtis gali būti geras auklėtojas? Jokiu būdu. Principas iš šio palyginimo tinka abiem tėvams, taip pat vienišiems tėčiams ir mamoms (Patarlių 1:8). Žodis „galiūnas“ čia rodo, jog iššauti strėlę reikėdavo daug jėgų. Senovėje lankus kartais padengdavo variu, todėl, norėdamas pritvirtinti templę, karys turėdavo vieną lanko galą ‘priminti koja’, o kitą galą lenkti, kad užrištų templę (Jeremijo 50:14, 29; NW). Vadinasi, įtempti lanką taip, kad strėlė nulėktų ten, kur reikia, kariui būdavo labai nelengva.

Tokia pat nelengva užduotis ir auklėti vaikus. Brandžiais žmonėmis jie neužauga savaime, kaip ir strėlė neišsišauna pati. Deja, daugelis tėvų nelinkę pernelyg stengtis. Jie renkasi lengviausią kelią: apie tai, kas gera ir bloga, apie moralę ir seksą jų vaikai sužino iš televizijos, mokyklos ar bendraamžių. Jie leidžia vaikams turėti viską, ko šie užsimano. O kai ištarti vaikui „ne“ atrodo per sunku, dažniausiai nesivargina teisindamiesi, kad nenori jo skaudinti. Tačiau dėl tokio tėvų nuolaidžiavimo sūnus ar dukra turės rimtų problemų ateityje.

Auginti vaiką yra darbas. Ir net labai sunkus. Atlikti jį visa širdimi vadovaujantis Dievo Žodžiu prireikia daug jėgų, bet stengtis verta. Kaip rašoma žurnale Parents, „tyrimai rodo, jog vaikai, auklėjami tėvų, kurie juos myli, tačiau drauge reikalauja klusnumo, visapusiškai palaiko, bet ir neleidžia peržengti nustatytų ribų, geriau mokosi, lengviau bendrauja, labiau pasitiki savimi bei yra laimingesni už tuos, kurių gimdytojai per daug atlaidūs arba pernelyg griežti“.

Iš tikrųjų, atlygis gali būti didžiulis. Kiek anksčiau aptarėme Patarlių 22:6 (Brb) pirmąją dalį: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti.“ Tolesni šios eilutės žodžiai patikina: „Tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.“ Ar ši įkvėpta mintis reiškia, jog taip bus visais atvejais? Nebūtinai. Užaugęs tavo vaikas turi teisę apsispręsti pats. Vis dėlto ši patarlė tėvus nuteikia optimistiškai. Kodėl?

Jei auklėsi savo vaikus laikydamasis Biblijos patarimų, sudarysi jiems palankiausias sąlygas užaugti laimingais, atsakingais žmonėmis (Patarlių 23:24). Tad ruošk šias brangias „strėles“, saugoki jas ir netausodamas savęs kreipk teisinga linkme. Dėl to niekada neteks gailėtis.

[Iliustracija 13 puslapyje]

Ar tenkindami kiekvieną vaiko norą tėvai parodo meilę?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Atsidavę tėvai ne tik nustato šeimos taisykles, bet ir paaiškina, kodėl jos reikalingos

[Iliustracija 15 puslapyje]

Geri tėvai sergsti savo atžalas nuo šiame pasaulyje tykančių pavojų

[Iliustracija 16 puslapyje]

Auklėti vaikus nėra lengva, bet stengtis verta