Geroji naujiena teikia palaimų

„Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, ... paguosti visus liūdinčius.“ (IZAIJO 61:1, 2, Brb)

1, 2. a) Kaip Jėzus pasakė, kas esąs? b) Kokių palaimų teikė Jėzaus skelbiama geroji naujiena?

SAVO tarnystės pradžioje šabo dieną Jėzus buvo Nazareto sinagogoje. Evangelijoje sakoma, kad „jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs ritinį, jis rado vietą, kur parašyta: Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną“. Jėzus toliau skaitė tą pranašišką žinią, paskui atsisėdo ir tarė: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ (Luko 4:16-21)

² Šiais žodžiais Jėzus nurodė esąs išpranašautasis evangelizuotojas — gerosios naujienos skelbėjas, guodėjas. (Mato 4:23) Jėzaus žinia buvo tikrai puiki! Savo klausytojams jis kalbėjo: „Aš — pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“ (Jono 8:12) Paskui dar paminėjo: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ (Jono 8:31, 32) Jėzus išties turėjo „amžinojo gyvenimo žodžius“. (Jono 6:68, 69) Juk tokios palaimos — šviesa, gyvenimas, laisvė — tikrai brangintinos!

 3. Kokią gerąją naujieną skelbė Jėzaus mokiniai?

³ Po 33 m. e. m. Sekminių Jėzaus mokiniai tęsė jo pradėtą evangelizaciją. Jie skelbė „gerąją naujieną apie karalystę“ tiek izraelitams, tiek kitataučiams. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; Apaštalų darbų 15:7; Romiečiams 1:16) Žmonės, kuriems patiko ši naujiena, sėmėsi žinių apie Jehovą Dievą. Jie išsivadavo iš religinės nelaisvės ir tapo naujos dvasinės tautos, „Dievo Izraelio“, nariais, turinčiais viltį amžinai valdyti danguje su savo Viešpačiu Jėzumi Kristumi. (Galatams 5:1; 6:16; Efeziečiams 3:5-7; Kolosiečiams 1:4, 5; Apreiškimo 22:5) Tai buvo nepaprasta palaima!

Mūsų laikų evangelizacija

 4. Kaip šiandien vykdomas įpareigojimas skelbti gerąją naujieną?

⁴ Šiandien pateptieji krikščionys, remiami „milžiniškos minios“ „kitų avių“, toliau vykdo išpranašautą įpareigojimą, pirmiausia duotą Jėzui. (Apreiškimo 7:9; Jono 10:16) Jų pastangomis geroji naujiena skelbiama kaip niekad plačiai. 235 šalyse bei įvairiose teritorijose Jehovos liudytojai nenustoja „skelbti gerą žinią vargšams, ... gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą; skelbti Viešpaties malonės metus ir mūsų Dievo keršto dieną, paguosti visus liūdinčius“. (Izaijo 61:1, 2, Brb) Todėl evangelizacijos darbe triūsiantys krikščionys toliau teikia palaimų daugeliui žmonių ir tikrą paguodą „bet kokio sielvarto ištiktiesiems“. (2 Korintiečiams 1:3, 4)

 5. Kuo skiriasi Jehovos liudytojai nuo krikščionijos bažnyčių gerosios naujienos skelbimo veikloje?

⁵ Krikščionijos bažnyčios irgi naudoja įvairius evangelizacijos metodus. Nemažai bažnyčių siunčia svetur misionierius darbuotis prozelitizmo veikloje. Štai žurnale Orthodox Christian Mission Center Magazine pranešama apie stačiatikių misionierių veiklą Madagaskare, pietų Afrikoje, Tanzanijoje, Zimbabvėje. Tačiau dauguma stačiatikių bei kitų krikščionijos bažnyčių narių nedalyvauja tokiame darbe. Skirtingai nei jie, visi atsidavę Jehovos liudytojai yra evangelizuotojai, nes žino, kad skelbdami gerąją naujieną įrodo, jog jų tikėjimas tikras. Paulius pasakė: „Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas — į išganymą.“ Tikėjimas be darbų yra miręs. (Romiečiams 10:10; Jokūbo 2:17)

Amžinąsias palaimas žadanti geroji naujiena

 6. Kokia geroji naujiena skelbiama šiandien?

⁶ Jehovos liudytojai skelbia pačią geriausią naujieną. Jie atverčia Bibliją ir palankiems klausytojams parodo, jog Jėzus paaukojo savo gyvybę, kad žmonėms atsivertų kelias artintis prie Dievo, būtų atleistos nuodėmės ir suteikta amžinojo gyvenimo viltis. (Jono 3:16; 2 Korintiečiams 5:18, 19) Jie praneša, kad danguje buvo įkurta pateptojo Karaliaus Jėzaus Kristaus valdoma Dievo Karalystė, kuri greitu laiku pašalins blogį ir vadovaus Rojaus atkūrimo žemėje darbui. (Apreiškimo 11:15; 21:3, 4) Prisidėdami prie Izaijo pranašystės išsipildymo, jie informuoja žmones, kad dabar yra ‘Viešpaties malonės metas’ ir dar nevėlu priimti gerąją žinią. Be to, jie įspėja, kad netrukus bus „mūsų Dievo keršto diena“, kai Jehova sunaikins neatgailaujančius nusidėjėlius. (Psalmyno 37:9-11)

 7. Kokie atsitikimai byloja apie Jehovos liudytojų vienybę ir kodėl ji klesti tarp šių žmonių?

⁷ Tragedijų bei nelaimių pertekusiame pasaulyje tai vienintelė geroji naujiena apie amžinąsias palaimas. Tie, kas ją priima, įsilieja į vieningą pasaulinę krikščionių broliją, nesuskaldytą dėl tautinių, gentinių ar ekonominių priežasčių. Šie žmonės ‘apsivelka meile, nes ji yra tobulas vienybės ryšys’. (Kolosiečiams 3:14, NW; Jono 15:12) Tai patvirtina įvykiai vienoje Afrikos šalyje. Sykį rytmetį jos sostinės gyventojus išbudino pabūklų šūviai — prasidėjo perversmas. Valstybėje įsižiebus etniniam konfliktui, vieną liudytojų šeimą apipylė priekaištais, kad priglaudė savo bendratikius iš kitos genties. Ta šeima atsakydavo taip: „Pas mus apsistojo tik Jehovos liudytojai.“ Jiems buvo svarbu ne etniniai skirtumai, o krikščioniška meilė, todėl ir atvėrė duris tiems, kam reikėjo prieglobsčio. Minėtos šeimos giminaitė neliudytoja pasakė: „Visų religijų išpažinėjai apleido savo bendratikius. Išimtis — Jehovos liudytojai.“ Kitose pilietinės nesantaikos ardomose šalyse irgi buvo nemažai tokių pat atsitikimų, rodančių, kad Jehovos liudytojai tikrai ‘myli broliją’. (1 Petro 2:17, Brb)

Geroji naujiena pakeičia žmones

8, 9. a) Kaip pasikeičia tie, kas priima gerąją naujieną? b) Kokie pavyzdžiai liudija gerosios naujienos galią?

⁸ Pasak Pauliaus, geroji naujiena siejasi su „esamuoju ir būsimuoju gyvenimu“. (1 Timotiejui 4:8) Ji siūlo ne tik nuostabią, tikrą ateities viltį, bet ir padeda pasikeisti dabar, ‘esamajame gyvenime’. Kiekvienas Jehovos liudytojas vadovaujasi Dievo Žodžiu, Biblija, ir suderina savo elgseną su jo valia. (Psalmyno 119:101) Žmogus tampa nauja asmenybe ugdydamasis tokias savybes kaip teisumas ir ištikimybė Dievui. (Efeziečiams 4:24)

⁹ Štai kaip buvo su Franku. Jis nemokėdavo sutramdyti pykčio. Jei kas nors nesisekdavo, Frankas tiesiog įtūždavo ir imdavo viską daužyti. Jo žmona studijavo Bibliją su Jehovos liudytojais ir jų krikščioniškas pavyzdys pamažėl padėjo Frankui suvokti, jog privalu pasikeisti. Šis vyriškis taip pat sėdo studijuoti Bibliją ir galiausiai sugebėjo išsiugdyti šventosios dvasios vaisius — ramybę bei susivaldymą. (Galatams 5:22, 23) Jis buvo vienas iš 492 studijuotojų, pasikrikštijusių Belgijoje 2001 tarnybiniais metais. O štai kitas pavyzdys. Jaunas vyras Alechandras įklimpo į narkotikus ir nusirito tiek, kad norėdamas jų įsigyti rausdavosi po sąvartynus ir ką radęs pardavinėdavo. Vaikinui buvo 22 metai, kai Jehovos liudytojai pasiūlė jam studijuoti Bibliją. Jis sutiko, kasdien ėmė skaityti Raštą, lankydavo krikščionių sueigas. Mažiau nei per pusmetį jis atsikratė ydų ir jau galėjo tarnauti vienu iš 10115 praėjusiais metais Panamoje triūsusių evangelizuotojų.

Geroji naujiena — palaima romiesiems

10. Kas priima gerąją naujieną ir kaip pasikeičia jų pasaulėžiūra?

¹⁰ Izaijas išpranašavo, kad geroji naujiena bus skelbiama romiesiems. Kas jie? Tokie žmonės Apaštalų darbų knygoje apibūdinami kaip „palankiai nusiteikę amžinajam gyvenimui“. (Apaštalų darbų 13:48, NW) Įvairiuose visuomenės sluoksniuose galima sutikti žmonių, kurie atveria širdis tiesos žiniai. Tuomet jie supranta, kad vykdydami Dievo valią susilauks tokių palaimų, kurioms neprilygsta niekas, ką siūlo pasaulis. (1 Jono 2:15-17) O kaip Jehovos liudytojai, tarnaujantys evangelizuotojais, pasiekia žmonių širdis?

11. Kaip, anot Pauliaus, reikia skelbti gerąją naujieną?

¹¹ Atkreipkime dėmesį į apaštalo Pauliaus pavyzdį. Laiške korintiečiams jis rašė: „Kai pas jus, broliai, lankiausi, buvau atėjęs skelbti jums Dievo slėpinio ne iškilnia kalba ar išmintimi. Mat buvau pasiryžęs tarp jūsų nežinoti nieko kito, tik Jėzų Kristų, ir tą nukryžiuotą.“ (1 Korintiečiams 2:1, 2) Apaštalas nebandė stulbinti klausytojų savo išsimokslinimu. Jis mokė to, kas, Dievo požiūriu, patikima ir šiandien surašyta Biblijoje. Įsiklausyk, kam Paulius skatino kitą evangelizuotoją, Timotiejų: „Skelbk žodį, veik [„neatidėliodamas“, NW].“ (2 Timotiejui 4:2) Jaunuolis privalėjo skleisti „žodį“ — Dievo žinią. Paulius taip pat rašė Timotiejui: „[„Visomis išgalėmis“, NW] stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį.“ (2 Timotiejui 2:15)

12. Kaip šiandien Jehovos liudytojai klauso Pauliaus žodžių ir seka jo pavyzdžiu?

¹² Jehovos liudytojai seka Pauliaus pavyzdžiu ir klauso jo patarimų Timotiejui. Jie pripažįsta Dievo Žodžio galią ir išmaniai juo naudojasi rodydami žmonėms jame pažadėtą viltį ir paguodą. (Psalmyno 119:52; 2 Timotiejui 3:16, 17; Hebrajams 4:12) Be to, liudytojai nuolat pasiruošę pasiūlyti Biblija grindžiamų leidinių, kad iš jų susidomėjusieji turėdami laiko įgytų daugiau Rašto žinių. Vis dėlto labiausiai skelbėjai stengiasi atkreipti savo klausytojų dėmesį, kas sakoma Biblijoje. Jie žino, kad Dievo įkvėptas Žodis palies nuolankaus žmogaus širdį. Taip liudytojai sykiu stiprina ir savo tikėjimą.

„Paguosti visus liūdinčius“

13. Dėl kokių 2001 metų įvykių visur labai prireikė guosti liūdinčius?

¹³ 2001 metais netrūko nelaimių, todėl daugeliui žmonių prireikė paguodos. Praėjusį rugsėjį Jungtines Valstijas ištiko neregėtas įvykis — teroristai atakavo Pasaulio prekybos centrą Niujorke ir Pentagono pastatą, esantį netoli Vašingtono. Tai sukrėtė visą šalį! Tokiems dalykams dedantis, Jehovos liudytojai stengiasi vykdyti įpareigojimą „paguosti visus liūdinčius“. Štai keletas pavyzdžių, kaip jie guodžia.

14, 15. Kaip liudytojai dviem skirtingais atvejais sugebėjo veiksmingai Rašto žodžiais paguosti liūdinčius?

¹⁴ Štai mūsų sesė, visą savo laiką aukojanti evangelizacijos veiklai, gatvėje vienos ponios paklausė, ką ši mananti apie teroristų išpuolį. Moteris ėmė verkti, paskui pasakė, jog ji sielvartauja ir norėtų kuo nors padėti. Liudytoja patikino ją, kad Dievas labai rūpinasi mumis, ir paskaitė eilutes iš Izaijo 61:1, 2. Šie Dievo įkvėpti žodžiai moteriai pasirodė ypač tinkami tokiu metu, kai, pasak jos, visi aplink yra sugniuždyti. Ji paėmė siūlomą traktatą ir paprašė liudytojos apsilankyti.

¹⁵ Du evangelizacijos veikloje besidarbuojantys liudytojai pakalbino garaže triūsiantį vyrą. Jie pasiūlė jam pasiklausyti Rašto žodžių, galinčių paguosti tragedijos Pasaulio prekybos centre prislėgtus žmones. Skelbėjai perskaitė eilutes iš 2 Korintiečiams 1:3-7, kur yra tokia mintis: „Per Kristų mes kupini... paguodos.“ Jis padėkojo savo kaimynams liudytojams už tai, kad ramina prislėgtus žmones, ir pasakė: „Tegu Dievas laimina jūsų gerą darbą.“

16, 17. Kokie du atsitikimai liudija Biblijos galią padėti nelaimių nuliūdintiems, sugniuždytiems žmonėms?

¹⁶ Liudytojas, pakartotinai apsilankęs pas susidomėjusią moterį, rado namuose jos sūnų. Skelbėjas pasakė, jog jam rūpi, kaip žmonės išgyvena ką tik įvykusią nelaimę. Tas vyras labai nustebo, kad liudytojas negailėdamas laiko lanko žmones ir jais domisi. Jis pasakė dirbęs netoli Pasaulio prekybos centro ir matęs antpuolį bei visa, kas dėjosi. Kai jis paklausė, kodėl Dievas leidžia, kad būtų tokios kančios, liudytojas perskaitė jam keletą Biblijos eilučių, tarp jų ir žodžius iš Psalmyno 37:39: „Teisiųjų išgelbėjimas eina iš Viešpaties; jis jų tvirtovė sunkumų metu.“ Vyriškis maloniai pasiteiravo, kaip laikosi liudytojas bei jo šeima, pakvietė dar užeiti ir nuoširdžiai padėkojo.

¹⁷ Po teroristų atakų Jehovos liudytojai paguodė tūkstančius nuliūdusiųjų, tarp jų ir vieną be galo prislėgtą ponią, kurią skelbėjai sutiko lankydami savo kaimynus. Ji klausėsi eilučių iš Psalmyno 72:12-14: „Juk jis gelbsti beturtį, kuris jo šaukiasi, ir nuskriaustąjį, kuriam nėra kas padeda. Jis rūpinasi vargšais ir beturčiais. Jis gelbės beturčių gyvastį, atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto; jo akyse brangus jų kraujas.“ Kokie prasmingi žodžiai po tokių įvykių! Ponia paprašė dar kartą juos perskaityti ir pakvietė liudytojus į vidų tęsti pokalbio. Jo pabaigoje buvo pradėtos Biblijos studijos.

18. Kaip vieno liudytojo malda paveikė žmones?

¹⁸ Vienas liudytojas dirba restorane, kur renkasi turtuoliai, anksčiau niekada per daug nesidomėję gerąja žinia apie Karalystę. Po teroristų smūgio jie buvo sukrėsti. Praėjus trims dienoms, penktadienio vakarą, restorano vadybininkė pasiūlė visiems svečiams išeiti į lauką su žvakėmis ir tylos minute pagerbti aukų atminimą. Suprasdamas žmonių jausmus, liudytojas išėjo į gatvę ir stovėjo šalia. Vadybininkė žinojo jį esant Jehovos liudytoją, todėl po tylos minutės paprašė jo visų vardu pasimelsti. Mūsų brolis sutiko. Savo maldoje jis pasakė, kad aplink daug liūdinčių, tačiau jiems nereikia prarasti vilties, taip pat paminėjo, jog ateis metas, kai tokių baisių įvykių nebebus, ir pridūrė, kad kiekvienas gali artintis prie paguodos Dievo semdamasis tikslių žinių iš Biblijos. Po žodžio „amen“ vadybininkė kartu su daugiau nei 60 ten stovėjusių restorano lankytojų priėjo prie liudytojo. Ji padėkojo, apkabino ir pasakė, jog dar niekada nebuvo girdėjusi tokios puikios maldos.

Parama visuomenei

19. Kas liudija, jog yra žmonių, atkreipiančių dėmesį į aukštas Jehovos liudytojų normas?

¹⁹ Šiomis dienomis ypač daug žmonių sako, kokia jiems naudinga Jehovos liudytojų kaimynystė. Juk to ir reikia tikėtis iš skelbėjų, skatinančių gyventi taikiai, sąžiningai, dorai. Vienoje Centrinės Azijos šalyje liudytojai susipažino su buvusiu saugumiečiu. Jis pasakė, jog kadaise buvo paskirtas analizuoti įvairių religinių organizacijų veiklą. Apklausinėdamas liudytojus, pareigūnas stebėjosi jų sąžiningumu ir maloniu elgesiu. Jam padarė įspūdį jų tvirtas tikėjimas ir tai, kad jų mokymai remiasi Raštu. Dabar šis vyras sutiko studijuoti Bibliją.

20. Ką byloja praėjusių metų Jehovos liudytojų veikla? b) Kas rodo, kiek dar daug reikia nuveikti, ir kaip mes žiūrime į užduotį tarnauti evangelizuotojais?

²⁰ Straipsnyje paminėjome tik keletą iš tūkstančių atsitikimų, bylojančių, kiek daug Jehovos liudytojai darbavosi 2001 tarnybiniais metais.a Jie kalbėjosi su milijonais žmonių, guodė nuliūdusius, ir šis evangelizacijos darbas davė gerų vaisių. 263431 žmogus pasikrikštijo ir taip parodė savo pasiaukojimą Dievui. Visoje žemėje evangelizuotojų padaugėjo 1,7 procento. O kiek daug dar reikia nuveikti, rodo pernai Jėzaus mirties Minėjimą šventusiųjų minia — 15374986. (1 Korintiečiams 11:23-26) Nepaliaukime ieškoti nuolankios širdies žmonių, kurie džiaugiasi išgirdę gerąją naujieną. Kol tęsiasi Jehovos malonės metai, nenustokime raminę tų, kurių „širdys sudužusios“. Juk tai puiki užduotis! Kiekvienas iš mūsų tikrai gali pritarti Izaijui: „Visa širdimi džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo Dievu.“ (Izaijo 61:10) Toliau tarnaukime Dievui, įgyvendinančiam pranašiškus žodžius: „Viešpats Dievas suželdins teisumą ir šlovę visų tautų akivaizdoje.“ (Izaijo 61:11)

[Išnaša]

Ar prisimeni?

• Kaip buvo palaiminti romūs žmonės Jėzaus skelbiama gerąja naujiena?

• Kokios palaimos lydėjo tuos, kurie paklausė pirmojo amžiaus Jėzaus sekėjų, tarnavusių evangelizuotojais?

• Kokių palaimų šiandien sulaukia tie, kas palankūs gerajai žiniai?

• Kaip mes žiūrime į puikią užduotį būti evangelizuotojais?

[Lentelė 19—22 puslapiuose]

JEHOVOS LIUDYTOJŲ 2001 TARNYBINIŲ METŲ PASAULINĖ ATASKAITA

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Jehovos liudytojai niekada nepamiršta savo pareigos būti evangelizuotojais

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Tie, kas priima gerąją naujieną, įsilieja į vieningą pasaulinę broliją