Skaitytojų klausimai

• Ar Liuciferis yra biblinis Šėtono vardas?

Vardas Liuciferis Šventajame Rašte minimas tik kartą ir tai tik kai kuriuose Biblijos vertimuose. Pavyzdžiui, K. Burbulio vertime Izaijo 14:12 rašoma: „Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau?“

Hebrajų kalbos žodis, išverstas „Liuciferis“, reiškia „žėrintysis“. Septuagintoje vartojamas graikų kalbos žodis reiškia „aušros nešėjas“. Todėl kai kuriuose Biblijos vertimuose hebrajiškasis tekstas perteikiamas žodžiais „ryto žvaigždė“, arba „dienos žvaigždė“. Bet Jeronimo lotyniškoje Vulgatoje vartojamas būtent žodis „Liuciferis“ (šviesos nešėjas) ir tai paaiškina, kodėl kai kuriuose Biblijos vertimuose tas vardas yra.

Tad kas gi tas Liuciferis? Žodis „žėrintysis“, arba „Liuciferis“, randamas Izaijo pranašiškame paliepime izraelitams užtraukti „patyčių giesmę Babilono karaliui“. Tai dalis ištarmės Babilonijos dinastijai. Tai, kad „žėrinčiuoju“ pavadinta ne dvasinė būtybė, bet žmogus, matome iš tolesnio sakinio: „Buvai nugramzdintas žemyn į Šeolą.“ Šeolas yra bendras žmonijos kapas — ne Šėtono Velnio valdos. Be to, matantieji, kas atsitiko Liuciferiui, klausia: „Nejaugi čia tas žmogus, kuris sudrebino žemę?“ Aišku, žodis „Liuciferis“ nurodo žmogų, o ne dvasinę būtybę. (Izaijo 14:4, 15, 16, kursyvas mūsų)

Kodėl Babilonijos dinastija aprašoma taip iškiliai? Turime suvokti, kad Babilono karalius pašiepiamai buvo pavadintas žėrinčiuoju tik po savo žlugimo. (Izaijo 14:3) Puikybė Babilono karalius skatino išsikelti aukščiau kitų. Neregėtas dinastijos įžūlumas matomas iš to, kaip jos karaliai giriasi: „Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą. Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai [„susirinkimo kalne“, Vl], pačiuose Šiaurės pakraščiuose... ir prilygsiu Aukščiausiajam!“ (Izaijo 14:13, 14)

„Dievo žvaigždės“ yra Dovydo linijos karaliai. (Skaičių 24:17) Pradedant Dovydu šios „žvaigždės“ valdė nuo Siono kalno. Saliamonui pastačius Jeruzalėje šventyklą, Sionu buvo imta vadinti visą miestą. Įstatymo sandora įpareigojo visus Izraelio vyrus triskart per metus lankytis Sione. Taigi Sionas pasidarė „susirinkimo kalnas“. O Nebukadnecaras, nusprendęs pavergti ir nušalinti Judo karalius nuo to kalno, apreiškia savo kėslą užlipti viršum „žvaigždžių“. Jis anaiptol nepriskiria Dievui garbės už pergalę, bet išdidžiai sėdasi vos ne Jehovos vietoje. Todėl Babilonijos dinastijai žlugus, ji pašiepiamai pavadinta „žėrinčiuoju“.

Babilono valdovų išdidumas iš tikrųjų atspindi „šio pasaulio dievaičio“, Šėtono Velnio, požiūrį. (2 Korintiečiams 4:4) Jis irgi geidžia valdžios ir siekia būti viršesnis už Jehovą Dievą. Bet Liuciferis nėra biblinis Šėtono vardas.

• Kodėl 1 Metraščių 2:13-15 nurodoma, jog Dovydas buvo septintasis, o 1 Samuelio 16:10, 11 — aštuntasis Jesės sūnus?

Senovės Izraelio karaliui Sauliui palikus teisingą garbinimą, Jehova Dievas siuntė pranašą Samuelį patepti karaliumi vieną iš Jesės sūnų. XI a. p. m. e. paties Samuelio užrašytame įkvėptame šio istorinio įvykio pasakojime Dovydas vadinamas aštuntuoju Jesės sūnumi. (1 Samuelio 16:10-13) Tačiau maždaug po 600 metų kunigas Ezra rašė: „Jesei gimė jo pirmagimis Eliabas, antras sūnus buvo Abinadabas, trečias — Šima, ketvirtas — Netanelis, penktas — Radajas, šeštas — Ocemas ir septintas — Dovydas.“ (1 Metraščių 2:13-15) Kas atsitiko vienam iš Dovydo brolių ir kodėl Ezra jo nepaminėjo?

Šventajame Rašte teigiama, kad Jesė „turėjo aštuonis sūnus“. (1 Samuelio 17:12) Matyt, vienas iš jo sūnų gyveno trumpai, todėl nesusituokė ir nesusilaukė vaikų. Neturėdamas palikuonių jis negalėjo nei pretenduoti į giminės paveldą, nei būti įtrauktas į Jesės giminės kilmės sąrašus.

O dabar nusikelkime į Ezros laikus. Pamąstykime, kokiomis aplinkybėmis jis rašė Metraščius. Babilono tremtis buvo pasibaigusi prieš 77 metus ir žydai vėl gyveno savo žemėse. Persijos karalius įgaliojo Ezrą paskirti teisėjus, Dievo įstatymo mokytojus ir puošti Jehovos namus. Reikėjo tikslių genealogijos sąrašų, patvirtinančių giminių paveldo teises ir užtikrinančių, kad kunigais tarnautų tik Jehovos įgalioti asmenys. Todėl Ezra parengė visą tautos istoriją, kurioje tiksliai ir patikimai nurodė Judo ir Dovydo giminės kilmės liniją. Mirusio bevaikio Jesės sūnaus vardas šiuo atveju nebeturėjo reikšmės, todėl Ezra jo į sąrašą neįtraukė.