Devynioliktas skyrius
Jehova sugėdina išpuikėlį Tyrą
1, 2. a) Koks miestas buvo Tyras? b) Ką Izaijas pranašavo Tyrui?
JIS buvo „tobulai gražus“ ir turėjo apsčiai ‛visokių gėrybių’ (Ezechielio 27:4, 12). Jo laivai plaukdavo per jūrą į tolimus kraštus. Jis pasidarė „labai garbingas jūros širdyje“ ir, ‛turėdamas turtų gausybę, praturtino žemės karalius’ (Ezechielio 27:25, 33). VII amžiuje p. m. e. toks buvo Tyras — finikiečių miestas rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje.
2 Deja, Tyro laukė pražūtis. Maždaug prieš 100 metų iki Ezechieliui aprašant šią finikiečių tvirtovę, Izaijas pranašavo jai žlugimą, o tiems, kuriems Tyras yra pragyvenimo šaltinis, — sielvartą. Izaijas dar kalbėjo, kad po kurio laiko Dievas aplankys miestą ir leis jam vėl suklestėti. Kaip išsipildė pranašo žodžiai ir ko mes pasimokome iš Tyro istorijos? Aiškiai supratę, kas ir kodėl atsitiko Tyrui, mes dar tvirčiau tikėsime Jehova ir jo pažadais.
„Taršišo laivai, vaitokite!“
3, 4. a) Kur buvo Taršišas ir kokie ryšiai siejo Tyrą su Taršišu? b) Kodėl ‛vaitos’ jūreiviai, prekiaujantys su Taršišu?
3 „Ištarmėje apie Tyrą“ Izaijas sako: „Taršišo laivai, vaitokite, nes jūsų uostas sugriautas!“ (Izaijo 23:1a) Taršišas, manoma, buvo Ispanijoje, Viduržemio jūros rytinėje pusėje, toli nuo Tyro.a Bet finikiečiai, patyrę jūrininkai, plaukiojo dideliais, gerais laivais. Kai kurie istorikai mano, jog finikiečiai pirmieji pastebėjo sąryšį tarp mėnulio ir jūros potvynių bei atoslūgių ir pirmieji pritaikė astronomiją laivyboje. Taigi tolimas kelias nuo Tyro iki Taršišo jiems nebuvo kliūtis.
4 Izaijo dienomis tolimasis Taršišas yra gera rinka Tyrui, vienu tarpsniu — bene pagrindinis turto šaltinis. Ispanijoje kasamas sidabras, geležis, alavas ir kiti metalai. (Palygink Jeremijo 10:9; Ezechielio 27:12.) „Taršišo laivai“ (tikriausiai Tyro laivai, prekiaujantys su Taršišu) ne veltui ‛vaitos’ — raudos dėl savojo išgriauto uosto.
5. Kur apie Tyro žlugimą sužinos jūreiviai, plaukiantys iš Taršišo?
5 O kaip jūreiviai plaukdami sužinos, kad Tyras žlugo? Izaijas atsako: „Tą žinią gavo jie iš Kitimų krašto grįždami“ (Izaijo 23:1b). „Kitimų kraštas“ turbūt yra Kipro sala, esanti maždaug už 100 kilometrų į vakarus nuo Finikijos krantų. Tai paskutinė prieplauka, kurion užsuka laivai iš Taršišo, plaukiantys rytų kryptimi į Tyrą. Jūreiviai, stabtelėję Kipre, išgirs apie savo uosto žlugimą. Koks smūgis! Susikrimtę jie ‛vaitos’ ir negalės nusiraminti.
6. Apibūdink Tyro ir Sidono ryšius.
6 Nerimaus ir Finikijos pakrančių žmonės. Pranašas sako: „Nutilkite, gyventojai jūros pakraščių, kuriuos buvo pripildę Sidono pirkliai, plaukiojantys po jūrą. Per plačius vandenis atgabendavo Sichoro grūdus, derlių nuo upės, ir jūs buvote tautų prekyvietė“ (Izaijo 23:2, 3, Brb). „Gyventojai jūros pakraščių“, Tyro kaimynai, lyg žadą praradę stebėsis Tyro pražūtimi. O kokie „Sidono pirkliai“ ‛pripildė’, arba praturtino, tuos gyventojus? Iš pradžių Tyras buvo kolonija ir priklausė Sidono uostamiesčiui, įsikūrusiam vos už 35 kilometrų į šiaurę. Ant savo nukaldintų monetų Sidonas skelbiasi esąs Tyro motina. Nors Tyras pranoko Sidoną turtais, jis tebėra „Sidono duktė“ ir jo gyventojai tebesivadina sidoniečiais (Izaijo 23:12). Tad pasakymas „Sidono pirkliai“ turbūt taikomas Tyro prekybininkams.
7. Kaip Sidono pirkliai praturtina tautas?
7 Turtingieji Sidono pirkliai verslo reikalais plaukioja skersai išilgai Viduržemio jūros. Jie daug kur gabena grūdus nuo Šihoro, ryčiausios Nilo atšakos Egipto deltoje. (Palygink Jeremijo 2:18.) Kitos Egipto prekės irgi vadinamos „derliumi nuo upės [Nilo]“. Prekyba ir mainai duoda didelį pelną jūros pirkliams bei tautoms, su kuriomis jie prekiauja. Sidono prekybininkai pripildo Tyrą turto. Jie tikrai sielosis, kai Tyras bus sunaikintas!
8. Kaip Tyro pražūtis paveiks Sidoną?
8 Paskui Izaijas kreipiasi į Sidoną: „Susigėsk, Sidone, tvirtove jūroje, nes jūra sako: ‛Aš nesiraičiau iš skausmo, negimdžiau, sūnų neauginau, dukterų neauklėjau’“ (Izaijo 23:4). Išgriovus Tyrą, miesto vietoje pakrantė atrodys tuščia ir apleista. Jūra sielvartingai raudos lyg motina, kuri neteko vaikų ir paklaikusi net išsigina motinystės. Sidonui bus gėda dėl savo dukters pražūties.
9. Su kokiu siaubu lygintinas žmonių sielvartas, žlugus Tyrui?
9 Žinia apie Tyro sunaikinimą daug ką nuliūdins. Izaijas sako: „Kaip pranešimas apie Egiptą, taip ir pranešimas apie Tyrą sukels žmonėms didžius skausmus“ (Izaijo 23:5, NW). Sielvartaujantieji kentės tokį skausmą, lyg išgirdę pranešimą apie Egiptą. Kokį pranešimą? Galbūt Izaijas kalba apie savo ankstesnės „ištarmės Egiptui“ išsipildymą (Izaijo 19:1-25).b Arba jis turi omenyje faraono kariuomenės sunaikinimą Mozės dienomis, mat garsas apie tą įvykį sukėlė tautoms siaubą (Išėjimo 15:4, 5, 14-16; Jozuės 2:9-11). Šiaip ar taip, išgirdę apie Tyro pražūtį, žmonės kentės didžius skausmus. Jie raginami išlieti savo sielvartą ir ieškoti priebėgos tolimajame Taršiše: „Vaitokite iš širdgėlos, pajūrio gyventojai! Kelkitės į Taršišą!“ (Izaijo 23:6)
„Puikusis miestas, senų senovėje įkurtas“
10—12. Apibūdink Tyro turtus, amžių bei įtaką.
10 Tyras yra senas miestas, kaip Izaijas ir primena klausdamas: „Ar tai jūsų puikusis miestas, senų senovėje įkurtas?“ (Izaijo 23:7a) Tyro šlovinga istorija mena net Jozuės laikus (Jozuės 19:29). Pamažu Tyras išgarsėja metalo, stiklo gaminiais, purpuro dažais. Tyro purpurinės mantijos parduodamos už aukščiausią kainą, Tyro brangius audinius išgraibsto diduomenė. (Palygink Ezechielio 27:7, 24.) Tyras yra karavanų prekybos centras ir didžiulė importo bei eksporto bazė.
11 Beje, miestas yra karo tvirtovė. L. Spragas de Kampas rašo: „Finikiečiai nebuvo itin karingi (jie veikiau verslininkai negu kariai), tačiau gynė savo miestus drąsiai ir atkakliai, bemaž fanatiškai. Tyro gyventojai pasižymėjo šiomis ypatybėmis bei karine jūrų galia, todėl ir atsilaikė prieš asirus, stipriausią anų laikų kariuomenę.“
12 Tyras daro įtaką visam Viduržemio jūros regionui. „Jo kojos vedė į tolimas šalis įkurti savo nausėdijų“ (Izaijo 23:7b). Finikiečiai keliauja į tolimus kraštus ir kuria prekybos punktus bei uostus, kartais išaugančius į kolonijas. Pavyzdžiui, Kartagina šiaurinėje Afrikos pakrantėje yra Tyro kolonija. Ilgainiui ji pasidarys labai įtakinga Viduržemio pasaulyje, netgi pralenks Tyrą ir varžovę Romą.
Jo išpuikimas bus sugėdintas
13. Kodėl prašosi klausimas, kas drįsta skelbti Tyrui nuosprendį?
13 Kalbant apie seną ir turtingą Tyrą, prašyte prašosi klausimas: „Kas šitaip lėmė Tyrui, karūnų dalytojui, kurio pirkliai lyg valdovai, o verteivos lyg žemės didžiūnai?“ (Izaijo 23:8) Kas drįsta kalbėti prieš miestą „karūnų dalytoją“, suteikiantį galingiems asmenims valdžią kolonijose bei kituose postuose? Kas išdrįsta barti metropoliją, kurios pirkliai yra valdovai, o verteivos — didžiūnai? Morisas Chehabas, dirbęs Beiruto nacionalinio muziejaus (Libanas) Antikos skyriaus vedėju, teigė: „Nuo IX iki VI amžiaus p. m. e. Tyras buvo labai svarbus miestas, panašiai kaip Londonas XX amžiaus pradžioje.“ Tad kas drįsta jį smerkti?
14. Kas ir kodėl skelbia Tyrui nuosprendį?
14 Išgirdęs įkvėptą atsakymą, Tyras nustėrs. Izaijas taria: „Galybių Viešpats lėmė, kad būtų sugėdintas visas jo išpuikimas, pažemintas visų žemės didžiūnų išdidumas“ (Izaijo 23:9). Kodėl šiam turtingam senoviniam miestui Jehova skelbia nuosprendį? Gal todėl, kad jo gyventojai garbina netikrą dievą Baalą? O gal dėl Tyro ryšių su Jezabele, Sidono (kartu ir Tyro) karaliaus Etbaalo dukterimi, ištekėjusia už Izraelio karaliaus Ahabo ir žudžiusia Jehovos pranašus? (1 Karalių 16:29, 31; 18:4, 13, 19) Nei viena, nei antra. Tyras smerkiamas dėl savo pasipūtimo, nes lobsta išnaudodamas kitus žmones, taip pat ir izraelitus. IX amžiuje p. m. e. Jehova per pranašą Joelį sakė Tyrui bei kitiems miestams: „Jūs pardavėte Judo ir Jeruzalės žmones graikams, kad nutolintumėte nuo jų krašto“ (Joelio 4:6 [3:6, Brb]). Ar gali Dievas tylėti, jeigu Tyras elgiasi su jo sandoros tauta kaip su paprasta preke?
15. Kaip Tyras reaguos, Nebukadnecarui paėmus Jeruzalę?
15 Nė šimtmečiai nepakeis Tyro. 607 m. p. m. e., kai karaliaus Nebukadnecaro kariuomenė išgriaus Jeruzalę, Tyras džiūgaus: „Še tau! Tautų vartai išlaužti, jie atsivėrė man. Būsiu turtingas, kai ji dabar guli griuvėsiuose!“ (Ezechielio 26:2) Tyras džiaugsis Jeruzalės sunaikinimu ir žiūrės tiktai savo naudos. Judo sostinė nebebus jam varžovė, todėl jis tikėsis didesnio pelno. Jehova nužemins apsišaukėlius „didžiūnus“, kurie puikuoliškai dedasi prie jo tautos priešų.
16, 17. Kas atsitiks žlugusio Tyro gyventojams? (Žiūrėk išnašą.)
16 Toliau Jehova per Izaiją smerkia Tyrą: „Plauk į savo kraštą, Taršišo laive [„Tarsio dukterie, vaikščiok savo žemėje lyg upė, užliejanti kraštą“, Brb]; nebėra tau uosto. Viešpats ištiesė savo ranką virš marių, išgąsdino karalystes ir paliepė, kad būtų sugriautos Kanaano tvirtovės. Ir tarė jis: ‛Nebedžiūgausi daugiau, mergele, Sidono dukterie; tu patekai priespaudon. Nors pakiltum ir nukeliautum į Kitimų kraštą, ramybės ir ten tau nebus’“ (Izaijo 23:10-12).
17 Kodėl Tyras vadinamas „Tarsio dukterimi“? Galbūt todėl, kad, Tyrui pralaimėjus, Taršišo miestas įgaus daugiau galios.c Suniokotojo Tyro gyventojai bus išblaškyti lyg upė, tvinstanti per krantus ir užliejanti aplinkines lygumas. Izaijo žinia „Tarsio dukteriai“ rodo, kokia didelė neganda ištiks Tyrą. Pats Jehova ištiesia ranką ir duoda įsakymą. Niekas jo nesulaikys.
18. Kodėl Tyras vadinamas „mergele, Sidono dukra“, ir kaip pasikeis jo būklė?
18 Izaijas dar vadina Tyrą „mergele, Sidono dukra“, nes iki šiol jokie svetimšaliai jo neužgrobė, neišplėšė ir nepavergė. (Palygink 2 Karalių 19:21; Izaijo 47:1; Jeremijo 46:11.) O dabar jis bus nuniokotas ir jo gyventojai ieškos priebėgos Kitime, finikiečių kolonijoje. Tačiau, netekę pajamų, jie ir ten neturės ramybės.
Chaldėjai jį nuniokos
19, 20. Kas, anot pranašystės, užkariaus Tyrą ir kaip tai išsipildo?
19 Kokia politinė valdžia įvykdys Jehovos nuosprendį Tyrui? Izaijas pareiškia: „Chaldėja, o ne Asirija buvo ta tauta, kuri užsimojo Sidoną paversti dykumos žvėrių buveine. Chaldėjai statydinosi apsiausties bokštus, nugriovė Tyro rūmus ir pavertė miestą griuvėsiais. Taršišo laivai, vaitokite, nes jūsų uostas sunaikintas!“ (Izaijo 23:13, 14) Chaldėjai — ne asirai — užgrobs Tyrą. Jie statydinsis apsiausties bokštus, nugriaus Tyro gyvenamuosius namus ir pavers Taršišo laivų tvirtovę griuvėsiais.
20 Pranašystė išsipildo: žlugus Jeruzalei, netrukus Tyras sukyla prieš Babiloną ir Nebukadnecaras apgula miestą. Tyras vaizduojasi esąs neįveikiamas ir vis priešinasi. Apgulties metais Babilono karių galvos ‛nuplinka’ nuo šalmų ir pečiai ‛nubrozdinami’ benešiojant medžiagas apgulos įtvirtinimams statyti (Ezechielio 29:18). Apsiaustis Nebukadnecarui brangiai kainuoja. Nors žemyninė Tyro dalis sunaikinama, grobis išslysta iš rankų. Diduma Tyro turtų jau nugabenta į salelę, maždaug už 800 metrų nuo kranto. Chaldėjų karalius neturi laivų ir negali užkariauti salos. Atsilaikęs 13 metų, Tyras pasiduoda, tačiau jis išliks ir jam dar išsipildys kitos pranašystės.
Miestas ‛vėlei imsis savo amato’
21. Kaip ir kuriam laikui Tyras ‛užmirštamas’?
21 Toliau Izaijas pranašauja: „Nuo tos dienos Tyras bus užmirštas septyniasdešimt metų, kiek tveria karaliaus amžius“ (Izaijo 23:15a). Babiloniečiams sunaikinus žemyninę miesto dalį, saloje įsikūręs Tyras „bus užmirštas“. Kaip ir išpranašauta, jis nebus finansiškai galingas, kol gyvuos vienas „karalius“ — Babilono imperija. Jehovos įkvėptas Jeremijas pamini Tyrą tarp kitų tautų, kurioms skirta gerti Dievo įniršio vyną. Jis sako: „Visos tos tautos vergaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų“ (Jeremijo 25:8-17, 22, 27). Saloje įsikūręs Tyras, tiesa, nevergauja Babilonui ištisus 70 metų, nes Babilono imperija žlunga 539 m. p. m. e. Matyt, 70 metų vaizduoja Babilono klestėjimo periodą, kuomet Babilono karališkoji dinastija didžiuojasi iškėlusi savo sostą viršum „Dievo žvaigždžių“ (Izaijo 14:13). Skirtingais laiko tarpais Babilonas viešpatauja įvairioms tautoms. Bet, suėjus 70 metų, jo valdžia žlugs. Kaip tada bus su Tyru?
22, 23. Kaip bus su Tyru, žlugus Babilono valdžiai?
22 Izaijas kalba: „Pasibaigus septyniasdešimt metų, Tyrui bus taip, kaip giesmėje giedama apie patvirkėlę: Imk arfą, valkiokis po miestą, kekše užmiršta! Gražiai skambink, išdainuok visas savo dainas, kad jie galėtų tave prisiminti. Ateityje, po septyniasdešimties metų, Viešpats aplankys Tyrą. Šis vėlei imsis kekšės amato ir ištvirkaus su visomis žemės karalystėmis“ (Izaijo 23:15b-17).
23 Babilonui žlugus 539 m. p. m. e., Finikija tampa Medijos ir Persijos satrapija. Persų monarchas Kyras Didysis yra tolerantiškas valdovas. Dabar Tyras imsis savo ankstesnio amato ir labai stengsis atgauti pasaulio komercijos centro įvaizdį — panašiai kaip užmiršta ir palikta prostitutė stengiasi prisivilioti naujų klientų, vaikščiodama po miestą, skambindama arfa ir dainuodama dainas. Ar Tyrui seksis? Taip. Jehova jam laiduoja sėkmę. Ilgainiui miestas, įsikūręs saloje, taip suklestės, kad VI amžiaus p. m. e. pabaigoje pranašas Zacharijas sakys: „Tyras pasistatė tvirtovę, prisikrovė sidabro kaip dulkių ir aukso kaip gatvių purvo“ (Zacharijo 9:3).
‛Jo uždarbis — kaip šventos atnašos’
24, 25. a) Kaip Tyro pelnas pasidaro šventas Jehovai? b) Kokią pranašystę apie Tyrą įkvepia Jehova, nors miestas ir padeda Dievo tautai?
24 Kokius nuostabius dalykus kalba pranašas! „Jo prekės ir kekšavimo uždarbis priklausys Viešpačiui kaip šventos atnašos. Jos nebus kraunamos į sandėlius ar taupomos, bet bus atiduodamos tiems, kurie gyvena Viešpaties Artumoje, kad jie turėtų sočiai pavalgyti ir puošniai apsirengti“ (Izaijo 23:18). Kaip Tyro pelnas pasidaro šventas? Jehova pasirūpina, kad Tyro užmokestis būtų naudojamas pagal Jo valią — sočiai pavalgydinti ir aprengti Jo tautai. Kada izraelitai sugrįžta iš Babilono tremties, Tyro žmonės paslaugiai tiekia kedro medieną šventyklai atstatyti ir vėl prekiauja su Jeruzale (Ezros 3:7; Nehemijo 13:16).
25 Vis dėlto Jehova įkvepia paskelbti Tyrui ištarmę. Apie turtingąjį salos miestą Zacharijas pranašauja: „Dabar Viešpats padarys jį skurdų, nublokš į jūrą jo turtus, o pats Tyras bus ugnies prarytas“ (Zacharijo 9:4). Pranašystė išsipildo 332 m. p. m. e., kai Aleksandras Didysis sutriuškina tą išdidų jūros valdovą.
Venk materializmo ir išdidumo
26. Kodėl Dievas pasmerkė Tyrą?
26 Jehova bjaurisi išdidumu, todėl ir pasmerkė Tyrą. „Išpuikusios akys“ paminėtos pačios pirmos iš septynių dalykų, kurių Jehova nekenčia (Patarlių 6:16-19). Paulius susiejo išdidumą su Šėtonu Velniu, o Ezechielio žodžiai, kuriais apibūdintas išdidusis Tyras, dera ir pačiam Šėtonui (Ezechielio 28:13-15; 1 Timotiejui 3:6, Brb). Kodėl Tyras išpuiko? Ezechielis Tyrui sako: „Turtais puikavosi tavo širdis“ (Ezechielio 28:5). Miestas stačia galva buvo pasinėręs į prekybą ir pinigų kaupimą. Sėkmė jį baisiai išpaikino. Jehova per Ezechielį sakė „Tyro valdovui“: „Kadangi tavo širdis išpuiko, tu tarei: ‛Aš dievas! Sėdžiu dievų soste!’“ (Ezechielio 28:2)
27, 28. Į kokias pinkles įsipainioja žmonės ir kokią alegoriją papasakojo Jėzus?
27 Ir ištisos tautos, ir pavieniai asmenys įsipainioja į išdidumo pinkles ir ima dievinti turtą. Jėzus papasakojo alegoriją apie tai, kaip galima nejučiomis įkliūti. Vieno turtuolio laukai davė gausų derlių. Žmogus džiaugėsi ir ketino statytis didesnius klojimus derliui sukrauti. Jis tikėjosi ilgai ir patogiai gyventi. Deja, lūkesčiai neišsipildė. Dievas jam tarė: „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?“ Tas vyras mirė ir nepasinaudojo turtais (Luko 12:16-20).
28 Jėzus baigia alegoriją sakydamas: „Taip būna tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“ (Luko 12:21). Turtas nebuvo klaida ir gausus derlius — anaiptol ne nuodėmė. Blogiausia, kad žmogus laikė tuos dalykus savo gyvenimo esme. Visas viltis jis dėjo į turtą. Mąstydamas apie ateitį, jis pamiršo Jehovą Dievą.
29, 30. Kaip Jokūbas perspėja nepasikliauti savimi?
29 Jokūbas pabrėžiamai įspėja dėl tokio požiūrio: „Nagi jūs, kurie kalbate: ‛Šiandien arba rytoj mes keliausime į tą ir tą miestą, tenai prabūsime metus, versimės prekyba ir pasipelnysime’, — jūs juk nežinote, kas jūsų rytoj laukia! Ir kas gi jūsų gyvybė? Esate garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta. Verčiau sakytumėte: ‛Jei Viešpats panorės, gyvensime ir darysime šį bei tą’“ (Jokūbo 4:13-15). Paskui Jokūbas nurodo sąsają tarp turto ir išdidumo: „Jūs giriatės iš savo pasipūtimo, ir kiekvienas toks gyrimasis yra netikęs“ (Jokūbo 4:16).
30 Verslas ne nuodėmė. Tačiau asmuo, kaupdamas turtą, gali darytis išdidus, pasipūtęs, tiktai savimi pasikliauti, — tai yra nuodėminga. Senovinė išminties patarlė sako: „Neduok man nei skurdo, nei turtų.“ Skurdas labai apkartina gyvenimą. Bet turtų apakintas žmogus gali ‛išsiginti [Dievo] ir sakyti: „Kas tas Viešpats?“’ (Patarlių 30:8, 9)
31. Ką turėtų apmąstyti krikščionis?
31 Šiame pasaulyje daugelį pražudo godumas ir savanaudiškumas. Vyrauja komercijos dvasia, todėl pernelyg didelė reikšmė teikiama turtui. Krikščionis turėtų pasitikrinti, ar neįpuolė į tuos pačius žabangus kaip komercinis Tyro miestas. Gal jis aukoja materialiniams siekiams tiek laiko ir jėgų, kad faktiškai vergauja pinigams? (Mato 6:24) Gal pavydi labiau pasiturintiems? (Galatams 5:26) O jeigu yra turtingas, gal pervertina save ir vaizduojasi nusipelnęs daugiau dėmesio bei aukštesnių pareigų negu kiti? (Palygink Jokūbo 2:1-9.) Jeigu jis neturtingas, gal „geidžia pralobti“ bet kokia kaina? (1 Timotiejui 6:9) Gal jis taip užsiėmęs verslo reikalais, kad Dievo tarnybai tepalieka menką gyvenimo dalį? (2 Timotiejui 2:4) Gal taip vaikosi pelno, kad darbe nepaiso krikščioniškų principų? (1 Timotiejui 6:10)
32. Kokį perspėjimą davė Jonas ir kaip galime jo klausyti?
32 Kad ir kokia būtų mūsų finansinė padėtis, Karalystę laikykime svarbiausiu dalyku savo gyvenime. Įsidėmėkime apaštalo Jono žodžius: „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės“ (1 Jono 2:15). Tiesa, kad užsidirbtume pragyvenimui, mes turime taikytis prie pasaulio ekonomikos (2 Tesalonikiečiams 3:10). Mes ‛naudojamės šiuo pasauliu’, bet nemėginame „viską iš jo išgauti“ (1 Korintiečiams 7:31, Vl). Jei pernelyg mylėtume materialinius dalykus (tai, kas pasaulyje), mes nebemylėtume Jehovos. Atsiduoti „kūno geismui, akių geismui ir didžiavimuisi pragyvenimo ištekliais“ — nesuderinama su Dievo valios vykdymu.d O amžinai gyvens tiktai tie, kurie vykdo Dievo valią (1 Jono 2:16, 17, Jr).
33. Kaip krikščionims išvengti spąstų, į kuriuos pakliuvo Tyras?
33 Tyras pakliuvo į žabangus: visų svarbiausiais laikė materialinius užmojus. Sėkmingai versdamasis ir turtėdamas jis labai išpuiko ir buvo nubaustas už išdidumą. Tyro pavyzdys šiandieną yra perspėjimas tautoms ir atskiriems asmenims. Taigi verčiau klausykime apaštalo Pauliaus patarimo! Jis ragina krikščionis ‛nesididžiuoti ir nesudėti vilčių į nepatikimus turtus, bet viltis Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui’ (1 Timotiejui 6:17).
[Išnašos]
a Kai kurie mokslininkai Taršišą tapatina su Sardinijos sala Viduržemio jūros vakaruose. Sardinija irgi buvo toli nuo Tyro.
b Žiūrėk šios knygos 15 skyrių, p. 200—207.
c „Tarsio duktė“ dar gali reikšti Taršišo žmones. Viename žinyne rašoma: „Taršišo vietiniai gyventojai dabar keliauja ir prekiauja laisvai kaip Nilas, išsiliejęs į visas puses.“ Vis dėlto pabrėžiamos akivaizdžios Tyro žlugimo pasekmės.
d „Puikybe“ ir „didžiavimusi“ išverstas graikiškas žodis alazonía. Jo reikšmė žodyne apibūdinama: „Bedieviškas ir tuščias įžūlumas, grindžiamas žemiškųjų dalykų patvarumu“ (The New Thayer’s Greek-English Lexicon).
[Žemėlapis 256 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
EUROPA
ISPANIJA (Numanoma TARŠIŠO vieta)
VIDURŽEMIO JŪRA
SARDINIJA
KIPRAS
AZIJA
SIDONAS
TYRAS
AFRIKA
EGIPTAS
[Iliustracija 250 puslapyje]
Tyrui viešpataus Babilonas — ne Asirija
[Iliustracija 256 puslapyje]
Monetoje pavaizduotas Melkartas, vyriausiasis Tyro dievas
[Iliustracija 256 puslapyje]
Finikiečių laivo modelis