Tarnaukite Jehovai su širdies džiaugsmu
„Ateis tau šitie prakeikimai, ... kadangi tu netarnavai Viešpačiui [„Jehovai“, NW], tavo Dievui, džiaugsme ir širdies linksmybėje“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 28:45-47).
1. Koks yra įrodymas, kad tarnaujantieji Jehovai yra džiaugsmingi, nesvarbu, kur jie betarnautų?
JEHOVOS tarnai yra džiaugsmingi, nesvarbu, kur jie bevykdytų jo valią — danguje ar žemėje. Angelai — „rytmetinės žvaigždės“ — šūkavo iš džiaugsmo, kai buvo kuriama žemė, ir neabejotinai su džiaugsmu miriadai dangaus angelų ‛vykdo Dievo paliepimus’ (Jobo 38:4-7; Psalmių 102:20). Jehovos viengimis Sūnus buvo džiaugsmingas „darbų vykdytojas“ danguje ir jautė malonumą vykdydamas Dievo valią kaip žmogus Jėzus Kristus žemėje. Be to, jis „vietoj sau priderančių [„dėl jam pažadėtų“, NW] džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių [„kančių stulpą“, NW] ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Patarlių 8:30, 31, NW; Žydams 10:5-10; 12:2).
2. Kas nulemdavo, ar izraelitai patirdavo palaimas, ar prakeikimus?
2 Izraelitai patirdavo džiaugsmą, kai įtikdavo Dievui. O kaip tada, kai jie jam nepaklusdavo? Jie buvo perspėti: ‛[Prakeikimai] bus tau ženklai ir stebuklai ir tavo palikuonims per amžius. Ir kadangi tu netarnavai Viešpačiui, tavo Dievui, džiaugsme ir širdies linksmybėje dėlei visų dalykų apstumo, tarnausi savo neprieteliui, kurį Viešpats siųs prieš tave, bade, troškime, nuogume ir visokiame neturte, ir dės geležinį jungą tau ant sprando, kolei tavęs nesutrins’ (Pakartoto Įstatymo 28:45-48). Palaimos ir prakeikimai parodydavo, kas buvo Jehovos tarnai, o kas ne. Tokie prakeikimai taip pat liudijo, kad negalima nepagarbiai žiūrėti į Dievo principus ir tikslus, taip pat negalima jų niekinti. Kadangi izraelitai atsisakė kreipti dėmesį į Jehovos perspėjimus apie nuniokojimą ir ištrėmimą, Jeruzalė tapo „prakeikimu visoms žemės tautoms“ (Jeremijo 26:6). Todėl pakluskime Dievui ir turėkime jo palankumą. Džiaugsmas yra viena iš daugelio Dievo palaimų, kurias patiria dievobaimingieji.
Kaip tarnauti su „širdies linksmybe“
3. Kas yra metaforinė širdis?
3 Izraelitai turėjo tarnauti Jehovai ‛su džiaugsmu ir širdies linksmybe’. Taip turi tarnauti ir šiuolaikiniai Dievo tarnai. Džiaugtis — tai „turėti smagumą, malonumą, linksmintis“. Nors fizinė širdis yra minima Rašte, tiesiogine prasme ji nei mąsto, nei samprotauja (Išėjimo 28:30, ŠvR). Pagrindinė jos funkcija yra pumpuoti kraują, kuris maitina kūno ląsteles. Tačiau didžiąja dauguma atvejų Biblijoje omenyje turima metaforinė širdis, kuri yra daugiau negu meilės, motyvų ir intelekto centras. Sakoma, kad ji reiškia „centrinę dalį apskritai — vidų, ir taip simbolizuoja vidinį žmogų, pasireiškiantį visa įvairia savo veikla, savo troškimais, meile, jausmais, aistromis, tikslais, savo mintimis, jutimais, vaizduote, savo išmintimi, žiniomis, sugebėjimais, savo įsitikinimais ir samprotavimais, atmintimi ir sąmone“ (Journal of the Society of Biblical Literature and Exegesis, 1882, puslapis 67). Mūsų metaforinė širdis apima mūsų jausmus bei emocijas, tarp jų ir džiaugsmą (Jono 16:22).
4. Kas mums gali padėti tarnauti Jehovai Dievui su širdies džiaugsmu?
4 Kas gali padėti mums tarnauti Jehovai su širdies džiaugsmu? Svarbu teigiamas ir dėkingas požiūris į Dievo duotas privilegijas. Pavyzdžiui, mes galime su džiaugsmu galvoti apie savo „šventą tarnybą“ tikrajam Dievui (Luko 1:74, NW). Su tuo susijusi privilegija vadintis Jehovos vardu kaip jo Liudytojams (Izaijo 43:10-12). Prie to galime pridėti džiaugsmą žinoti, kad laikydamiesi Dievo Žodžio, mes suteikiame jam malonumą. Ir koks džiaugsmas yra atspindėti dvasinę šviesą ir taip padėti daugeliui išeiti iš tamsos! (Mato 5:14-16; palygink 1 Petro 2:9).
5. Kas yra dieviško džiaugsmo šaltinis?
5 Tačiau tarnauti Jehovai su širdies džiaugsmu — dalykas, susijęs ne tik su teigiamu mąstymu. Turėti teigiamą požiūrį — naudinga. Bet dieviškas džiaugsmas nėra dalykas, kurį galima įsigyti ugdant charakterį. Tai yra Jehovos dvasios vaisius (Galatams 5:22, 23). Jeigu mes neturime tokio džiaugsmo, galbūt mums reikia kai ką pataisyti, kad išvengtume Biblijoje smerkiamo mąstymo ar elgesio, kuriuo galėtume nuliūdinti Dievo dvasią (Efeziečiams 4:30). Tačiau būdami atsidavę Jehovai, nesibaiminkime, jog nuoširdaus džiaugsmo trūkumas kai kuriais atvejais yra Dievo nepritarimo įrodymas. Mes esame netobuli ir negalime išvengti skausmo, liūdesio ir kartais netgi depresijos, bet Jehova supranta mus (Psalmių 102:10-14). Todėl melskime jo šventosios dvasios, prisimindami, kad jos vaisius — džiaugsmas — yra Dievo duotas. Mūsų mylintis dangiškasis Tėvas atsakys į tokias maldas ir padės mums tarnauti jam su širdies džiaugsmu (Luko 11:13).
Kai džiaugsmo nėra
6. Jeigu tarnaudami Dievui neturime džiaugsmo, ką mes turėtume daryti?
6 Jeigu nepatiriame džiaugsmo savo tarnyboje, galiausiai mes galime sumažinti savo uolumą tarnaudami Jehovai arba netgi galime pasirodyti neištikimi jam. Todėl būtų išmintinga nuolankiai bei su malda apsvarstyti savo motyvus ir reikiamai pasitaisyti. Kad turėtume iš Dievo ateinantį džiaugsmą, mes turime tarnauti Jehovai iš meilės ir visa savo širdimi, siela ir protu (Mato 22:37). Mes neturime tarnauti su varžovų dvasia, nes Paulius rašė: „Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią. Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime [‛neiššaukime’, NTP] vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems!“ (Galatams 5:25, 26). Mes neturėsime tikro džiaugsmo, jeigu tarnausime dėl to, kad pranoktume kitus arba būtume giriami.
7. Kaip mes galime vėl užsidegti džiaugsmu?
7 Džiugu gyventi pagal savo atsidavimą Jehovai. Kai buvome naujai pasiaukojusieji Dievui, mes uoliai pradėjome eiti krikščionišku gyvenimo keliu. Mes studijavome Raštą ir reguliariai dalyvavome sueigose (Žydams 10:24, 25). Mums buvo džiaugsmas dalyvauti tarnyboje. Tačiau ką daryti, jeigu mūsų džiaugsmas sumažėjo? Biblijos studijavimas, sueigų lankymas, dalyvavimas tarnyboje — iš tiesų visiškas įsitraukimas į kiekvieną krikščionybės aspektą — turėtų suteikti mūsų gyvenimui dvasinį stabilumą ir iš naujo uždegti tokią meilę, kurią turėjome iš pradžių, ir tokį kaip anksčiau širdies džiaugsmą (Apreiškimas 2:4). Tada mes nebūsime panašūs į tokius, kuriems trūksta džiaugsmo ir dažnai reikia dvasinės pagalbos. Vyresnieji džiaugiasi galėdami padėti, bet mes asmeniškai privalome gyventi pagal savo atsidavimą Dievui. Niekas kitas to už mus negali padaryti. Todėl iškelkime sau tikslą laikytis bendros krikščioniškos tvarkos, kad gyventume pagal savo atsidavimą Jehovai ir turėtume tikrą džiaugsmą.
8. Kodėl yra svarbu turėti švarią sąžinę, jeigu norime būti džiaugsmingi?
8 Kad turėtume džiaugsmą, kuris yra Dievo dvasios vaisius, mums reikia švarios sąžinės. Kol Izraelio karalius Dovydas bandė nuslėpti savo nuodėmę, jis buvo prislėgtas. Iš tikrųjų atrodė, tarsi jo gyvybė išdžiūvo, ir galbūt jis būtų susirgęs fiziškai. Koks jam buvo palengvėjimas, kai atliko atgailą ir prisipažino! (Psalmių 31:1-5). Mes negalime būti džiaugsmingi, jeigu slepiame kokią nors rimtą nuodėmę. Dėl to mūsų gyvenimas taip pat gali pasidaryti neramus. Žinoma, džiaugsmo tada neturėsime. Bet prisipažinimas ir atgaila suteikia palengvėjimą ir sugrąžina džiaugsmingą dvasią (Patarlių 28:13).
Laukti su džiaugsmu
9, 10. a) Kokį pažadą gavo Abraomas, tačiau kaip galbūt buvo išbandytas jo tikėjimas ir džiaugsmas? b) Kokią naudą mes galime turėti iš Abraomo, Izaoko ir Jokūbo pavyzdžių?
9 Viena yra turėti džiaugsmą, kai tik sužinai Dievo tikslą, bet visiškai kita — išlikti džiaugsmingam metams einant. Tai gali pailiustruoti ištikimo Abraomo atvejis. Po to, kai jis pagal Dievo įsakymą bandė paaukoti savo sūnų Izaoką, angelas pranešė štai ką: „‛Aš prisiekiau pats per save, — sako Viešpats, — kadangi tu padarei tą dalyką ir nepasigailėjai savo vienatinio sūnaus dėl manęs, aš tave palaiminsiu ir padauginsiu tavo palikuonis [„sėklą“, NW] kaip dangaus žvaigždes ir kaip smiltis, esančias jūros krante; tavo palikuonys paveldės savo neprietelių vartus, ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos, nes tu buvai klusnus mano balsui’“ (Pradžios 22:15-18). Be abejo, Abraomas džiūgavo dėl šio pažado.
10 Abraomas galbūt tikėjosi, kad Izaokas bus „sėkla“, per kurią ateis pažadėtos palaimos. Bet einantys metai, kai nieko nuostabaus neįvyko per Izaoką, galėjo išbandyti Abraomo bei jo šeimos tikėjimą ir džiaugsmą. Dievas, patvirtindamas savo pažadą Izaokui, o vėliau jo sūnui Jokūbui, patikino juos, jog Sėklos atėjimas tebėra ateityje, ir tai padėjo jiems išlaikyti savo tikėjimą bei džiaugsmą. Tačiau Abraomas, Izaokas ir Jokūbas mirė nepamatę Dievo jiems duotų pažadų išsipildymo, bet jie nebuvo bedžiaugsmiai Jehovos tarnai (Žydams 11:13). Mes taip pat galime nenustoti tarnauti Jehovai su tikėjimu ir džiaugsmu, laukdami jo pažadų išsipildymo.
Džiaugsmas, nepaisant persekiojimo
11. Kodėl mes galime būti džiaugsmingi, nepaisant persekiojimų?
11 Būdami Jehovos tarnai, mes galime tarnauti Jehovai su širdies džiaugsmu, netgi jeigu patiriame persekiojimus. Jėzus pavadino laimingais tuos, kurie yra dėl jo persekiojami; ir apaštalas Petras sakė: „Džiaukitės dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti ir linksmintis. Jei jus niekina dėl Jėzaus vardo, — jūs palaiminti, nes garbės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų“ (1 Petro 4:13, 14; Mato 5:11, 12). Jeigu patiri persekiojimus ir kančias dėl teisybės, tu turi Jehovos dvasią bei pritarimą, o tai iš tikrųjų teikia džiaugsmą.
12. a) Kodėl tikėjimo išbandymus galime sutikti su džiaugsmu? b) Ko svarbiausia galima pasimokyti iš atvejo su vienu ištremtu levitu?
12 Tikėjimo išbandymus mes galime sutikti su džiaugsmu, kadangi Dievas yra mūsų Priebėga. Tai parodoma 41 ir 42, psalmėse. Vienas levitas dėl tam tikros priežasties buvo tremtyje. Jis taip ilgėjosi garbinimo Dievo šventovėje, jog jautėsi kaip ištroškusi stirna arba elnė, kuri trokšta vandens sausame bei nederlingame rajone. Jis ‛troško’, arba ilgėjosi, Jehovos ir privilegijos garbinti Dievą Jo šventovėje (Psalmių 41:2, 3). Šio tremtinio patirtis turėtų paskatinti mus parodyti dėkingumą už mūsų turimą bendravimą su Jehovos tauta. Jeigu būti su ja mums laikinai neleidžia tokios aplinkybės kaip dėl persekiojimo įvykęs įkalinimas, galvokime apie praeityje patirtą džiaugsmą šventai tarnavus drauge ir melskime ištvermės, ‛turėdami vilties Dievuje’, jog jis sugrąžins mus nuolatinei veiklai su jo garbintojais (Psalmių 41:5, 6, 12; 42:3-6).
„Tarnaukite Jehovai su linksmybe“
13. Kaip Psalmių 99:1, 2 parodo, kad džiaugsmas turi būti ryškiausias mūsų tarnybos Dievui požymis?
13 Džiaugsmas turi būti mūsų tarnavimo Dievui požymis. Tai buvo parodyta padėkos giesmėje, kurioje psalmininkas giedojo: „Džiūgaukite [„triumfuodamos šaukite“, NW] Viešpačiui, visos šalys; tarnaukite Viešpačiui [„Jehovai“, NW] su linksmybe; įeikite jo akivaizdon su džiūgavimu“ (Psalmių 99:1, 2). Jehova yra „laimingas Dievas“ ir jis nori, kad jo tarnai rastų džiaugsmą vykdydami su savo atsidavimu jam susijusius įsipareigojimus (1 Timotiejui 1:11, NW). Visų tautų žmonės turėtų džiūgauti Jehova, ir mūsų garbinimo išraiška turi būti stipri, kaip pergalingos armijos ‛triumfo šūksniai’. Kadangi Dievo tarnyba yra gaivinanti, ją turėtų lydėti džiūgavimas. Todėl psalmininkas ragino žmones ateiti Dievo akivaizdon „su džiūgavimu“.
14, 15. Kaip Psalmių 99:3-5 liečia džiaugsmingą Jehovos tautą šiandien?
14 Psalmininkas pridūrė: „Žinokite [supraskite, pripažinkite], kad Viešpats [„Jehova“, NW] yra Dievas; jis padarė mus ir jo mes esame: jo tauta ir jo ganyklos avys“ (Psalmių 99:3). Kadangi Jehova yra mūsų Kūrėjas, mes jam priklausome kaip piemeniui avys. Dievas taip gerai mumis rūpinasi, jog mes dėkingai jį šloviname (Psalmių 22). Turėdamas omenyje Jehovą, psalmininkas taip pat giedojo: „Įeikite į jo vartus su šlovinimu, į jo prieangius su giesme; garbinkite jį, šlovinkite jo vardą. Nes Viešpats yra geras, jo gailestingumas per amžius ir jo ištikimybė per kartų kartas“ (Psalmių 99:4, 5).
15 Šiandien džiaugsmingi žmonės iš visų tautų įeina į Jehovos šventovės kiemus išreikšti padėką ir gyrių. Mes džiaugsmingai garbiname Dievo vardą, visada gerai atsiliepdami apie Jehovą; jo didingos savybės skatina mus jį girti. Jis yra absoliučiai geras, ir visada galima pasikliauti jo meilingu gerumu arba užuojautos kupinu rūpinimusi savo tarnais, nes tai niekada nesibaigia. „Per kartų kartas“ Jehova ištikimai rodo meilę tiems, kurie vykdo jo valią (Romiečiams 8:38, 39). Tad aišku, jog mes turime rimtą pagrindą ‛tarnauti Viešpačiui su linksmybe’.
Džiaukitės savo viltimi
16. Kokiomis viltimis ir perspektyvomis krikščionys gali džiaugtis?
16 Paulius rašė: „Džiaukitės viltyje“ (Romiečiams 12:12). Pateptieji Jėzaus Kristaus pasekėjai džiaugiasi didinga viltimi gauti nemirtingumą dangiškajame gyvenime, kurį Dievas padarė jiems prieinamą per savo Sūnų (Romiečiams 8:16, 17; Filipiečiams 3:20, 21). Krikščionys, turintys amžino gyvenimo žemės Rojuje viltį, taip pat turi pagrindą džiaugtis (Luko 23:43). Visi Jehovos ištikimi tarnai turi pagrindą džiaugtis Karalystės viltimi, nes jie bus arba dangiškosios vyriausybės dalis, arba gyvens jos žemiškoje valdoje. Kokia džiaugsminga palaima! (Mato 6:9, 10; Romiečiams 8:18-21).
17, 18. a) Kas buvo išpranašauta Izaijo 25:6-8? b) Kaip ši Izaijo pranašystė išsipildo dabar ir kaip ji išsipildys ateityje?
17 Izaijas taip pat išpranašavo džiaugsmingą ateitį paklusniajai žmonijai. Jis rašė: „Kareivijų Viešpats padarys visoms tautoms šitame kalne skanumynų pokylį, su vynu, iš sultingos riebios mėsos su nusistovėjusiu vynu. Jis sunaikins šitame kalne visokią gaubtę, kuri gaubia visas tautas, ir uždangą, kuri ištiesta ant visų giminių. Jis sunaikins mirtį amžinai. Viešpats Dievas atims ašaras nuo kiekvieno veido ir nuims nuo visos žemės savo tautos gėdą; nes tai yra kalbėjęs Viešpats“ (Izaijo 25:6-8).
18 Dvasinė puota, kurioje mes šiandien dalyvaujame kaip Jehovos tarnai, iš tikrųjų yra džiaugsmingas banketas. Iš tikrųjų mūsų džiaugsmas liejasi per kraštus, kai mes uoliai tarnaujame Dievui laukdami banketo su materialiais gerais dalykais, kuriuos jis pažadėjo naujajam pasauliui (2 Petro 3:13). Jėzaus aukos pagrindu Jehova pašalins „gaubtę“, gaubiančią žmoniją dėl Adomo nuodėmės. Koks bus džiaugsmas matyti, jog nuodėmė ir mirtis — pašalintos! Koks malonumas sutikti prikeltuosius, pastebėti, kad ašaros išnykusios, ir gyventi rojiškoje žemėje, kur Jehovos tautai nebebus priekaištaujama, bet ji bus suteikusi Dievui pagrindą atsakyti didžiajam šmeižikui, Šėtonui Velniui! (Patarlių 27:11, ŠvR).
19. Kaip mes turėtume reaguoti į perspektyvą, kurią Jehova numatė mums — jo Liudytojams?
19 Argi neapima tavęs džiaugsmas ir dėkingumas žinant, ką Jehova padarys savo tarnams? Iš tikrųjų tokia didinga perspektyva padidina mūsų džiaugsmą! Be to, mūsų džiaugsminga viltis verčia mus laukti savo laimingo, mylinčio, kilniaširdžio Dievo su tokiais jausmais: „Štai šitas yra mūsų Dievas, mes jo laukėme, ir jis išgelbės mus; šitas yra Viešpats, mes tikėjomės jo; mes džiaugsimės ir linksminsimės jo išgelbėjimu“ (Izaijo 25:9). Turėdami tvirtai mintyse įsirėžusią savo nuostabią viltį, sutelkime visas pastangas tarnauti Jehovai su širdies džiaugsmu.
Kaip tu atsakytum?
◻ Kaip mes galime tarnauti Jehovai su ‛širdies linksmybe’?
◻ Ką mes galime daryti, jeigu tarnaudami Dievui neturime džiaugsmo?
◻ Kodėl Jehovos tauta gali turėti džiaugsmą, nepaisant persekiojimų?
◻ Kokias mes turime priežastis džiaugtis savo viltimi?
[Iliustracijos 27 puslapyje]
Dalyvavimas visose krikščioniško gyvenimo srityse padidins mūsų džiaugsmą