• Tėvas ir jo maištingi vaikai
    Izaijo pranašystė — šviesa visai žmonijai (1 tomas)

    • 11, 12. a) Apibūdink varganą Judo būklę. b) Kodėl neturime gailėti Judo?

      11 Paskui Izaijas stengiasi įtikinti Judo tautą primindamas, kokia ji paliegusi: „Kodėl vis dar norite būti mušami, kodėl nesiliaujate erzinti?“ Kitaip tariant, Izaijas klausia: ‛Ar ne užtektinai prisikentėjote? Kam reikia užsitraukti dar didesnę bėdą, be paliovos maištaujant?’ Izaijas priduria: „Visa galva pasiligojusi, visa širdis alpstanti. Nuo kojų padų iki viršugalvio neturite jūs sveikos vietos“ (Izaijo 1:5, 6a). Judo būklė vargana, pasibjaurėtina. Jis dvasiškai paliegęs nuo galvos iki kojų. Kokia liūdna diagnozė!

      12 Gal Judo reikia gailėti? Anaiptol! Prieš kelis šimtmečius visa Izraelio tauta buvo deramai perspėta, kokia bausmė laukia už neklusnumą. Pavyzdžiui, buvo pasakyta: „Viešpats ištiks tave keliuose ir šlaunyse, nuo kojų padų ligi viršugalvio, piktybiniais pūliniais, nuo kurių negalėsi būti išgydytas“ (Pakartoto Įstatymo 28:35). Perkeltine prasme Judas dabar taip ir kamuojasi, nes yra užsispyręs. Viso šito būtų buvę galima išvengti, jei tik Judo žmonės būtų klausę Jehovos.

      13, 14. a) Kaip sužalotas Judas? b) Ar kenčiąs Judas susimąsto dėl savo maištingos dvasios?

      13 Izaijas nupasakoja apverktiną Judo būvį: „Žaizdos, randai ir tinstą skauduliai, nenuvalyti, neaprišti, nesušvelninti aliejumi“ (Izaijo 1:6b, Skv). Čia pranašas mini trejopus sužalojimus: žaizdas (kalavijo ar peilio įpjovas), randus (rumbus nuo mušimo) ir tinstančius skaudulius (naujas atviras žaizdas, vargiai išgydomas). Mintis tokia, kad žmogus buvo skaudžiausiai baudžiamas, neliko nė sveikos vietos. Judas tikrai yra nualintas.

      14 Gal nelaimės pastūmėja Judą sugrįžti prie Jehovos? Ne! Judas yra lyg maištininkas, aprašomas Patarlių 29:1: „Kas dažnai įspėtas įsižeidžia ir užsispiria, tas bus staiga ir visiškai palaužtas.“ Tauta atrodo nepagydoma. Anot Izaijo, žaizdos jai ‛nenuvalytos, neaprištos, nesušvelnintos aliejumi’.b Judas panašus į atvirą, neaprištą, diegiantį skaudulį.

      15. Kaip mums saugotis dvasinės ligos?

      15 Mums reikia pasimokyti iš Judo nesėkmių ir saugotis dvasinės ligos. Kaip bet kuri kita negalia, ji tykoja kiekvieno iš mūsų. O kas nėra linkęs pasiduoti kūno geismams? Mūsų širdyse lengvai išsikerotų godumas ir nežabotas malonumų troškulys. Tad pratinkimės ‛bodėtis pikto’ ir ‛laikytis gero’ (Romiečiams 12:9). Ugdykimės Dievo dvasios vaisius kasdieniniame gyvenime (Galatams 5:22, 23). Tada mūsų nekamuos tokios bėdos kaip Judo — nebūsime dvasiškai ligoti nuo galvos iki kojų.