Slėptuvė nuo vėjo
EUROPOJE, Alpių aukštikalnėse, galima rasti kerojančių tvirtų krūmų, vadinamų alpinėmis rožėmis. Tai rododendrai. Šie žemaūgiai augalai dažnai susispietę prie žemės į tankius sąžalynus, kad atsilaikytų prieš atšiaurius kalnų vėjus. Negailestingos vėtros alina alpinę florą — neša šaltį, džiovina orą ir dirvožemį, judina augalų šaknis.
Rododendras dažnai išvengia vėjo padarinių įsiskverbdamas į plyšius tarp uolų. Nors šiose vietose žemės mažai, uolų tarpai saugo augalą nuo vėtrų ir leidžia jam kaupti vandenį. Didesnę metų dalį beveik nepastebimi, vasarą rododendrai papuošia kalnus ryškiai raudonais žiedais.
Pranašas Izaijas paaiškino, kad Dievas paskirs „kunigaikščius“, ir kiekvienas iš jų bus „slėptuvė nuo vėjo“. (Izaijo 32:1, 2, Jr) Vadovaujami Karaliaus Kristaus Jėzaus, šie „kunigaikščiai“, arba prižiūrėtojai, bus lyg tvirtos uolos, nepajudinamos išbandymų ar sielvarto metu. Jie suteiks patikimą slėptuvę ištikus nelaimei ir padės vargstantiesiems visuomet turėti dvasinio vandens iš Dievo Žodžio.
Persekiojimų, nusivylimo ar ligų vėjai smūgiuoja krikščionį ir jo tikėjimas, jei neapsaugotas, gali pradėti vysti. Krikščionių vyresnieji teikia bendratikiui apsaugą atidžiai jį išklausydami, duodami Biblija pagrįstą patarimą, padrąsindami ar konkrečiai pagelbėdami. Kaip ir jų paskirtasis Karalius Kristus Jėzus, vyresnieji nori palaikyti tuos, kurie „apleisti“. (Mato 9:36) Jie trokšta padėti ir kitiems, sužalotiems klaidingo mokymo vėjų. (Efeziečiams 4:14) Tokia pagalba tinkamu metu gali būti gyvybiškai svarbi.
„Man buvo labai sunku, kai keletas artimų draugų paliko organizaciją ir tuo pat metu insultas ištiko tėtį, — aiškina Miriam. — Norėdama įveikti nusiminimą pradėjau bendrauti su pasauliečiu vaikinu. Tačiau gan greitai pasijutau neverta būti liudytoja ir pasakiau susirinkimo vyresniesiems, kad nusprendžiau atsisakyti tiesos. Maniau, Jehova manęs tokios tikrai negali mylėti.
Tuo kritišku momentu vienas užjaučiantis vyresnysis priminė man apie tuos metus, kai tarnavau reguliariąja pioniere. Jis pasakė visada žavėjęsis mano ištikimybe ir švelniai paprašė, kad leisčiausi vyresniųjų patikinama, jog Jehova mane myli. Jų meilingas dėmesys tą sunkią valandą buvo lyg ‘slėptuvė’ nuo dvasinės audros, kuri blaškė iš visų pusių. Per mėnesį nutraukiau ryšius su savo draugu ir nuo tol tvirtai laikausi tiesos.“
Vyresnieji jaučiasi laimingi, kai reikiamu metu suteikę bendratikiams apsaugą mato juos dvasiškai klestinčius. Tokios ‘slėptuvės’ yra pavyzdys, kokia puikia dvasine parama džiaugsimės per Tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą.