Džiugūs dabar ir amžinai

„Būkite linksmi amžinai ir džiaukitės tuo, ką Aš sutveriu... nes štai aš sutveriu Jerusalę džiūgavimui ir jos tautą — džiaugsmui“ (IZAIJO 65:18a, ŠvR; 65:18b, ŠR).

 1. Kaip teisingas garbinimas veikė žmones ištisus šimtmečius?

IŠTISUS šimtmečius nesuskaičiuojama daugybė žmonių rasdavo didelį džiaugsmą tarnaudami tikrajam Dievui, Jehovai. Dovydas buvo vienas iš daugelio džiaugęsis teisingu garbinimu. Biblijoje pasakojama, kad užgabenant sandoros skrynią į Jeruzalę „Dovidas ir visi Israėlio namai vedė Viešpaties sandoros skrynią su džiaugsmu“ (2 Samuelio 6:15). Toks tarnavimo Jehovai džiaugsmas nėra vien praeities dalykas. Ir tu gali jį patirti. O greitai tu galėsi turėti dar daugiau džiaugsmo!

 2. Be pradinio Izaijo 35 skyriaus išsipildymo parvykėlių žydų atžvilgiu, su kuo šiandieną susijęs kitas išsipildymas?

² Ankstesniame straipsnyje mes nagrinėjome, kaip pirmą kartą išsipildė įspūdinga pranašystė, užrašyta Izaijo 35 skyriuje. Mes galime deramai pavadinti ją atkūrimo pranašyste, nes kaip tik tai ir įvyko su senovės žydais. Panašiai ji išsipildo mūsų laikais. Kaip? Na, nuo 33 m. e. m. Sekminių, pradedant Jėzaus apaštalais bei kitais, Jehova veikia su dvasiniais izraelitais. Šie žmonės yra patepti Dievo šventąja dvasia ir tampa dalimi to, ką apaštalas Paulius vadina „Dievo Izraeliu“ (Galatams 6:16; Romiečiams 8:15-17). Prisimink taip pat, kad 1 Petro 2:9 šie krikščionys vadinami „išrinktąja gimine, karališkąja kunigyste, šventąja tauta, įsigytąja liaudimi“. Toliau Petras nurodo užduotį, skirtą dvasiniam Izraeliui: „Išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.“

Išsipildymas mūsų laikais

3, 4. Kokia buvo padėtis Izaijo 34 skyriaus žodžiams išsipildant šiais laikais?

³ Šio amžiaus pradžioje buvo metas, kai žemėje esantis dvasinio Izraelio likutis nepasižymėjo nuolatiniu aktyvumu skelbdamas tą žinią. Jie nesidžiaugė nuostabia Dievo šviesa visiškai. Iš esmės jie buvo didelėje tamsoje. Kada tai buvo? Ir ką tada Jehova Dievas padarė?

⁴ Tai buvo per Pirmąjį pasaulinį karą, netrukus po to, kai 1914 metais danguje buvo įkurta Mesijiškoji Karalystė. Tautos, palaikomos bažnyčių dvasininkijos įvairiose šalyse, buvo įniršusios viena ant kitos (Apreiškimas 11:17, 18). Žinoma, Dievas atskalūniškam krikščioniškajam pasauliui su jo išaukštinta dvasininkijos klase buvo taip pat priešiškas, kaip kažkada išpuikusiai Edomo tautai. Todėl Izaijo 34 skyriaus šiandieninis išsipildymas liečia krikščioniškąjį pasaulį, įvaizdinį Edomą. Šis išsipildymas — amžinasis išnaikinimas yra neabejotinas kaip ir pirmasis, įvykęs senovės Edome (Apreiškimas 18:4-8, 19-21).

 5. Kokia prasme Izaijo 35 skyriaus žodžiai išsipildė mūsų laikais?

⁵ O ką galima pasakyti apie Izaijo 35 skyriaus pranašystę, pabrėžiančią džiaugsmą? Ji taip pat išsipildė mūsų laikais. Kaip? Ji išsipildė kaip dvasinio Izraelio, buvusio įvaizdinėje nelaisvėje, atkūrimas. Išnagrinėkime faktus, kurie iš tikrųjų yra šiuolaikinė teokratijos istorija, ir vyko daugelio dar tebesančių gyvų žmonių gyvenimo laikotarpiu.

 6. Kodėl galima pasakyti, kad dvasinio Izraelio likutis atsidūrė nelaisvėje?

⁶ Palyginti trumpą laiką per Pirmąjį pasaulinį karą dvasinio Izraelio likutis nebuvo visiškai tyras ir prisiderinęs prie Dievo valios. Kai kurie buvo susiteršę doktrininėmis klaidomis ir susikompromitavę tuo, kad nesilaikė visiško neutralumo Jehovos akivaizdoje, kai juos vertė remti kariaujančias tautas. Tais karo metais jie kentėjo visokius persekiojimus, jų biblinė literatūra net buvo uždrausta daugelyje vietų. Galiausiai kai kurie iš vadovaujančiųjų brolių buvo nuteisti ir įkalinti melagingai juos apkaltinus. Žvelgiant į praeitį, nesunku suprasti, kad tam tikra prasme Dievo tauta neturėjo laisvės ir buvo nelaisvėje. (Palygink Jono 8:31, 32.) Jų dvasinis regėjimas buvo labai silpnas (Efeziečiams 1:16-18). Kalbant apie Dievo šlovinimą, jie atrodė tarsi nebyliai, todėl buvo dvasiškai nevaisingi (Izaijo 32:3, 4; Romiečiams 14:11; Filipiečiams 2:11). Ar supranti, kad tai buvo panaši padėtis kaip senovės žydų Babilono nelaisvėje?

7, 8. Kokį atkūrimą patyrė šių laikų likutis?

⁷ Bet ar Dievas paliko savo šiuolaikinius tarnus toje padėtyje? Ne, jis buvo pasiryžęs sugrąžinti juos, kaip išpranašauta per Izaiją. Todėl ta pati 35 skyriaus pranašystė akivaizdžiai išsipildo mūsų laikais — dvasinio Izraelio likučiui grąžinamas klestėjimas bei sveikata dvasiniame rojuje. Žydams 12:12 Paulius pavartojo Izaijo 35:3 žodžius perkeltine prasme patvirtindamas šios Izaijo pranašystės dalies dvasinio mūsų pritaikymo teisingumą.

⁸ Pokario laikotarpiu pateptųjų iš dvasinio Izraelio likutis tarsi išėjo iš nelaisvės. Jehova Dievas jiems išlaisvinti panaudojo Jėzų Kristų, Didesnįjį Kyrą. Todėl šis likutis galėjo imtis atkuriamojo darbo, kaip ir senovės žydų likutis, kuris sugrįžo į savo šalį atstatyti tiesiogine prasme šventyklos Jeruzalėje. Be to, dabartiniais laikais tie dvasiniai izraelitai galėjo pradėti kultivuoti bei kurti žaliuojantį dvasinį rojų — įvaizdinį Edeno sodą.

 9. Kokia prasme išsipildė mūsų laikais tai, kas aprašyta Izaijo 35:1, 2, 5-7?

⁹ Turėdami omenyje tai, kas anksčiau pasakyta, dar kartą apsvarstykime Izaijo 35 skyrių ir pirmiausia apžvelkime 1 bei 2 eilutes. Regionas, kuris atrodė perdžiūvęs, iš tikrųjų pradėjo žydėti ir pasidarė derlingas kaip senovės Sarono lygumos. Toliau pažiūrėkime į eilutes nuo 5 iki 7. Likučio nariams, daugelis iš kurių dar iki šiol yra gyvi ir aktyvūs Jehovos tarnyboje, atsivėrė supratimo akys. Jie galėjo geriau suprasti reikšmę to, kas įvyko 1914 metais ir vėliau. Tai irgi turi įtakos daugeliui iš mūsų, sudarančių „milžinišką minią“, dabar tarnaujančią kartu su likučiu (Apreiškimas 7:9).

Ar tu esi išsipildymo dalininkas?

10, 11. a) Kaip tu susijęs su Izaijo 35:5-7 žodžių išsipildymu? b) Ką tu asmeniškai manai apie šias permainas?

¹⁰ Pagalvok, pavyzdžiui, apie save. Ar prieš pažintį su Jehovos Liudytojais tu skaitei Bibliją reguliariai? Jei taip, ar daug supratai? Pavyzdžiui, tu dabar žinai tiesą apie mirusiųjų būklę. Tu tikriausiai galėtumei nurodyti tam, kuris domisi šiuo klausimu, atitinkamus tekstus iš Pradžios 2 skyriaus, Ekleziasto 9 skyriaus ir Ezechielio 18 skyriaus, taip pat daugelį kitų Rašto ištraukų. Taip, tu turbūt supranti, ko Biblija moko daugeliu temų bei klausimų. Paprastai tariant, Biblija tau suprantama ir tu gali daug ką apie ją paaiškinti kitiems, ką neabejotinai ir darai.

¹¹ Tačiau būtų gerai kiekvienam iš mūsų paklausti: ‛Kaip aš išmokau viso, ką žinau apie Biblijos tiesą? Ar prieš studijuodamas su Jehovos žmonėmis aš atrasdavau visus tuos Rašto tekstus, kurie buvo ką tik paminėti? Ar aš suprasdavau juos ir padarydavau teisingas išvadas apie jų prasmę?’ Nuoširdus atsakymas į šiuos klausimus turbūt yra „ne“. Nė vienas neturėtų įsižeisti dėl tokio tvirtinimo: kalbant apie tuos tekstus ir jų prasmę, galima pasakyti, kad iš esmės tu buvai aklas. Argi ne taip? Jie buvo Biblijoje, bet tu negalėjai suprasti jų arba permanyti jų reikšmės. Tad kaip atsivėrė tavo akys dvasine prasme? Taip įvyko dėl to, ką Jehova padarė, kad išsipildytų Izaijo 35:5 žodžiai, liečiantys pateptąjį likutį. Todėl ir tavo akys atsivėrė. Tu daugiau nebesi dvasinėje tamsoje. Tu gali regėti. (Palygink Apreiškimo 3:17, 18.)

12. a) Kodėl galime pasakyti, kad dabar ne metas stebuklingiems kūno pagydymams? b) Kaip brolio F. V. Frenco atvejis parodo, kokia prasme išsipildo Izaijo 35:5 žodžiai mūsų laikais?

¹² Tie, kurie uoliai studijuoja Bibliją bei tai, ką Dievas daro per ištisus šimtmečius, žino, kad šis istorijos laikotarpis nėra stebuklingų kūno pagydymų metas (1 Korintiečiams 13:8-10). Todėl mes nelaukiame, kad Jėzus Kristus atvertų akis akliesiems įrodydamas, jog jis yra Mesi̇̀jas, Dievo Pranašas (Jono 9:1-7, 30-33). Jis taip pat nepadaro, kad visi kurtieji vėl girdėtų. Frederikas V. Frencas, vienas iš pateptųjų, būdamas Sargybos bokšto bendruomenės prezidentu ir sulaukęs arti šimto metų, beveik nematė ir turėjo naudotis klausos aparatu. Keletą metų jis net nebegalėjo skaityti dėl aklumo; tačiau ar kas manė jį esantį aklą ar kurčią ta prasme, kuria kalbama Izaijo 35:5? Jo puikus dvasinis regėjimas buvo palaima Dievo tautai visoje žemėje.

13. Kokią permainą arba atkūrimą patiria šiuolaikinė Dievo tauta?

¹³ O ką galima pasakyti apie tavo liežuvį? Dievo pateptieji galbūt buvo nebyliai dvasinėje nelaisvėje. Bet kai tik Dievas pakeitė jų padėtį, jų liežuviai ėmė šūkauti iš džiaugsmo apie tai, ką jie žinojo apie Dievo įsteigtą Karalystę ir jo pažadus ateičiai. Jie galbūt ir tau padėjo atrišti liežuvį. Ar daug tu anksčiau kalbėdavai apie Biblijos tiesas kitiems? Galbūt kažkuriuo metu tu manei: ‛Man patinka mokytis, bet aš niekad neisiu kalbėti nepažįstamiems žmonėms.’ Tačiau ar ne tiesa, kad „nebylio liežuvis“ dabar ‛šūkauja iš džiaugsmo’? (Izaijo 35:6, NW).

14, 15. Kokia prasme mūsų laikais daugelis keliauja „šventuoju taku“?

¹⁴ Senovės žydai, išvaduoti iš Babilono, keliavo ilgą kelią namo į savo tėviškę. Kokia to analogija mūsų laikais? Na, pažvelk į Izaijo 35:8: „Tenai bus takas ir kelias, ir jis bus vadinamas šventas kelias; juo neis suteptas.“

¹⁵ Nuo savo išvadavimo iš dvasinės nelaisvės pateptasis likutis, dabar lydimas milijonų kitų avių, keliauja iš didžiosios Babelės įvaizdiniu keliu, švariu šventuoju taku, vedančiu į dvasinį rojų. Mes visomis jėgomis stengiamės, kad būtume tinkami ir liktume tame šventajame take. Pagalvok apie save. Ar tavo moralinės normos bei principai, kurių laikaisi, nėra dabar daug aukštesni už tuos, kurių laikeisi būdamas pasaulyje? Ar tu ir toliau nededi didesnių pastangų prisitaikyti savo mąstymu bei elgesiu prie Dievo? (Romiečiams 8:12, 13; Efeziečiams 4:22-24).

16. Kokias mes turime sąlygas keliaudami šventuoju taku?

¹⁶ Toliau keliaudamas šiuo šventuoju taku, tu iš tikrųjų nesibijai žvėriškų žmonių. Tiesa, pasaulyje tu turi saugotis, kad godūs ar neapykantos kupini žmonės, vaizdžiai tariant, neprarytų tavęs. Daugelis žmonių grobuoniškai elgiasi su kitais. Kokia priešingybė Dievo tauta! Čia tu esi saugioje aplinkoje. Žinoma, tavo bendrakrikščionys nėra tobuli; kartais kas nors suklysta ar įžeidžia. Bet tu žinai, kad tavo broliai nebando tyčia įžeisti tavęs ar praryti (Psalmių 56:5; Ezechielio 22:25; Luko 20:45-47; Apaštalų darbai 20:29; 2 Korintiečiams 11:19, 20; Galatams 5:15). Priešingai — jie rūpinasi tavimi; jie tau padeda, jie nori tarnauti kartu su tavimi.

17, 18. Kokia prasme dabar egzistuoja rojus ir kaip tai veikia mus?

¹⁷ Todėl mes galime žiūrėti į Izaijo 35 skyrių turėdami omenyje dabartinį 1—8 eilučių išsipildymą. Argi nėra aišku, kad mes radome tai, ką deramai galima pavadinti dvasiniu rojumi? Taip, jis dar nėra tobulas. Bet tai iš tikrųjų yra rojus, nes čia mes jau galime, kaip sakoma 2 eilutėje, ‛matyti Viešpaties garbę ir mūsų Dievo grožį’. O koks gi rezultatas? Dešimtoje eilutėje sakoma: „Viešpaties atpirktieji sugrįš ir ateis į Sioną su šlovinimo giesme; amžina linksmybė apvainikuos jų galvą; jiems teks džiaugsmo ir linksmybės, o skausmas ir vaitojimas bėgs šalin.“ Tikrai, tai, kad mes palikome klaidingą religiją ir laikomės teisingo garbinimo turėdami Dievo palankumą, įkvepia džiaugsmo.

¹⁸ Džiaugsmas, susijęs su teisingu garbinimu, vis didėja, ar ne? Tu matai, kaip pasikeičia nauji susidomėjusieji asmenys ir išmoksta Biblijos tiesos. Matai, kaip jaunimas auga ir daro dvasinę pažangą susirinkime. Vyksta krikštas ir tu stebi besikrikštijančius savo pažįstamus. Ar tai nėra šiandieną džiaugsmo — didelio džiaugsmo priežastis? Taip, koks džiaugsmas, kad ir kiti prisideda prie mūsų, esančių dvasinės laisvės bei rojaus sąlygose!

Išsipildymas dar priešakyje!

19. Kokio viltingo laukimo pripildo mus Izaijo 35 skyriaus žodžiai?

¹⁹ Mes apsvarstėme tik Izaijo 35 skyriaus žodžių pirmąjį išsipildymą, susijusį su žydų sugrįžimu, ir dvasinį išsipildymą, vykstantį šiandieną. Bet tai ne pabaiga. Galima laukti daug daugiau. Tai susiję su žemės rojaus sąlygų tiesioginio atkūrimo laidavimu Biblijoje (Psalmių 36:10, 11; Apreiškimas 21:4, 5).

20, 21. Kodėl logiška ir Biblija pagrįsta tikėti, kad bus dar kitas Izaijo 35 skyriaus išsipildymas?

²⁰ Nebūtų logiška, jei Jehova, leidęs vaizdingai aprašyti rojų, būtų apribojęs išsipildymą vien dvasiniais dalykais. Tuo, žinoma, nenorima pasakyti, kad dvasinis išsipildymas yra nereikšmingas. Net įsteigus tiesioginį rojų, nebūtume juo patenkinti, jei mus, esančius gražioje aplinkoje su taikiais gyvūnais, suptų dvasiškai sugedę žmonės, besielgiantys kaip pikti žvėrys. (Palygink Titui 1:12.) Taip, pirma — dvasiniai dalykai, nes jie svarbiausi.

²¹ Tačiau būsimas Rojus — tai ne tik dvasiniai dalykai, kuriais džiaugiamės dabar ir dar daugiau džiaugsimės ateityje. Mes turime svarų pagrindą tikėtis paraidinio tokių pranašysčių kaip užrašytoji Izaijo 35 skyriuje išsipildymo. Kodėl? Na, 65 skyriuje Izaijas išpranašavo „naują dangų ir naują žemę“. Apaštalas Petras pritaikė tai aprašydamas Jehovos dienos įvykių seką (Izaijo 65:17, 18; 2 Petro 3:10-13). Petras nurodė, kad tai, ką aprašė Izaijas, iš tikrųjų bus tuomet, kai „nauja žemė“ taps realybe. Tai yra ir aprašymai, kuriuos tu galbūt žinai, — namų statyba ir jų apgyvenimas; vynuogynų veisimas ir maitinimasis vaisiais; galimybė ilgai džiaugtis savo rankų darbu; vilkas ir ėriukas, esantys kartu; jokios žalos visoje žemėje. Kitaip tariant, ilgas gyvenimas, saugūs namai, gausybė maisto, malonumą teikiantis darbas, taika tarp gyvūnų bei tarp gyvūnų ir žmonių.

22, 23. Koks bus pagrindas džiaugtis ateityje pildantis Izaijo 35 skyriaus žodžiams?

²² Ar tokia perspektyva nepripildo tavęs džiaugsmo? Turėtų, nes kaip tik taip gyventi mus ir sukūrė Dievas (Pradžios 2:7-9). Tad ką mums reiškia Izaijo 35 skyriaus pranašystė, kurią aptariame? Ji rodo, kad mes turime papildomą priežastį džiūgauti. Tiesiogine prasme dykumos ir perdžiūvę regionai žydės bei teiks mums džiaugsmą. Tada mėlynų, rudų ar kokių nors kitų malonių atspalvių akių žmonės — tie, kurie dabar yra akli, — galės matyti. Mūsų bendrakrikščionys, kurie yra kurti arba blogai girdi, galės aiškiai girdėti. Koks džiaugsmas panaudoti tą sugebėjimą klausytis skaitomo bei aiškinamo Dievo Žodžio, taip pat vėjo ošimo medžiuose, vaiko juoko, paukščio giesmės!

²³ Vadinasi, ir luošieji, įskaitant tuos, kurie dabar serga artritu, vaikščios nejausdami skausmo. Kokia permaina! Tada tiesiogine prasme dykumoje tekės upės. Mes matysime banguojantį vandenį ir girdėsime jo čiurlenimą. Mes galėsime vaikščioti ten ir liesti žalią žolę bei augantį papirusą. Tai tikrai bus atkurtasis Rojus. Koks džiaugsmas būti be baimės greta liūto ar kito laukinio žvėries? Nebūtina to aprašinėti, nes visi jau bandėme įsivaizduoti tokią sceną.

24. Kodėl tu gali sutikti su žodžiais iš Izaijo 35:10?

²⁴ Izaijas laiduoja mums: „Viešpaties atpirktieji sugrįš ir ateis į Sioną su šlovinimo giesme; amžina linksmybė apvainikuos jų galvą.“ Todėl mes galime sutikti turį pagrindą šūkauti iš džiaugsmo. Iš džiaugsmo dėl to, ką Jehova jau daro savo tautai dvasiniame rojuje, ir iš džiaugsmo dėl to, ko galime tikėtis tiesioginiame Rojuje, kuris jau arti. Apie džiugius žmones — apie mus — Izaijas rašo: „Jiems teks džiaugsmo ir linksmybės, o skausmas ir vaitojimas bėgs šalin“ (Izaijo 35:10).

Ar tu įsidėmėjai?

◻ Koks yra antrasis Izaijo 35 skyriaus išsipildymas?

◻ Koks yra Izaijo išpranašautų stebuklingų permainų dvasinis išsipildymas?

◻ Kaip tu tampi šios pranašystės išsipildymo dalyviu?

◻ Kodėl mes galime pasakyti, kad Izaijo 35 skyriaus žodžiai pripildo mus ateities vilties?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Kalėjimas Brukline (Niujorkas), Raimondo gatvėje, kur 1918 metų birželį buvo laikomi septyni vadovaujantieji broliai

[Iliustracija 16 puslapyje]

Savo paskutiniais metais brolis Frencas, nors ir buvo beveik aklas, turėjo puikų dvasinį regėjimą

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Dvasinis augimas ir pažanga yra pagrindas džiaugtis