Kas formuoja tavo mąstyseną?
„MAN niekas neįpirš savo nuomonės! Niekas man nenurodys, kaip elgtis!“ Toks ryžtingas pasakymas paprastai parodo didelį pasitikėjimą savimi bei savo nuomone. Ar taip būna ir tau? Suprantama, niekas kitas neturi spręsti už tave. Tačiau ar išmintinga tuoj pat atmesti patarimą, kuris gali būti naudingas? Argi niekas visai negali padėti tau tikrai išmintingai nuspręsti? Kaip bebūtų, ar tu iš tiesų gali būti įsitikinęs, kad niekas neformuoja tavo mąstysenos, tiesiog tau pačiam apie tai nežinant?
Pavyzdžiui, prieš Antrąjį pasaulinį karą Hitlerio propagandos ministras Jozefas Gebelsas ėmėsi kontroliuoti Vokietijos kiną. Kodėl? Todėl, kad suprato, jog tai bus labai galingas ginklas, kuriuo jis galės „paveikti žmonių įsitikinimus, vadinasi, ir elgseną“ (Propaganda and the German Cinema 1933-1945). Tu tikriausiai žinai, kaip veiksmingai šia bei kitomis priemonėmis jis valdė normalius, mąstančius žmones, kad šie aklai sektų nacistine filosofija.
Aišku viena — tavo mąstymui, vadinasi, ir elgesiui, visada kaip nors daro įtaką jausmai bei pažiūros tų žmonių, kurių tu klausai. Žinoma, tai nebūtinai nepageidaujamas dalykas. Jei šie žmonės — pavyzdžiui, mokytojai, draugai ar tėvai — nuoširdžiai rūpinasi tavimi, iš jų patarimo turėsi daug naudos. Tačiau jei tai yra žmonės, kurie rūpinasi tik savimi, kurie klysta patys ar yra sugedusio mąstymo, — ‛apgavikai’, kaip juos apibūdino apaštalas Paulius, tada saugokis! (Titui 1:10; Pakartoto Įstatymo 13:7-9)
Taigi nepasidaryk patenkintas savimi ir nemanyk, jog niekas negalėjo kada nors padaryti tau įtakos. (Palygink 1 Korintiečiams 10:12.) Visai tikėtina, jog padarė, ir kur kas dažniau nei pastebėjai ar norėtumei pripažinti. Paprastas pavyzdys: kokią prekę nusprendi įsigyti, eidamas apsipirkti? Ar visuomet tai būna apgalvotas asmeninis sprendimas? O gal padiktuotas kitų, dažnai nematomų, žmonių, kurie nepastebimai, bet stipriai veikia tave? Ta tema rašantis žurnalistas Erikas Klarkas mano, kad taip ir yra. „Kuo labiau esame bombarduojami reklamos, — sako jis, — tuo mažiau juntame jos įtaką, tačiau beveik neabejotina, kad ji mus vis stipriau veikia.“ Be to, pasak jo, paklausus žmonių, kiek veiksminga jiems rodosi reklama, „dauguma sutinka, kad ji veikia, tačiau ne juos“. Žmonės linkę manyti, jog pažeidžiami visi kiti, bet ne jie. „Atrodo, kad tik jie vieni turi imunitetą“ (The Want Makers).
Ar tu įspraustas į Šėtono rėmus?
Jei kasdieninė reklama tau ir turi įtakos, ji gali nesukelti sunkių padarinių. Tačiau yra kita, kur kas pavojingesnė įtaka. Biblijoje aiškiai parodoma, kad Šėtonas yra manipuliacijų meistras (Apreiškimas 12:9). Jo filosofija iš esmės tokia pat, kaip mąstysena vieno reklamos agento, kurio žodžiais, pirkėjams paveikti yra du būdai — „suvilioti arba pripratinti“. Jei propagandininkai bei reklamuotojai formuoja tavo mąstyseną tokiais subtiliais metodais, juo gudriau jais naudojasi įgudęs Šėtonas! (Jono 8:44)
Apaštalas Paulius žinojo tai. Jis būgštavo, kad kai kurie jo draugai krikščionys gali pasidaryti nepakankamai budrūs ir tapti Šėtono apgaulės aukomis. Jis rašė: „Aš bijau, kad kaip angis savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų minčių kas nesugadintų ir neatitrauktų nuo tyro atsidavimo Kristui“ (2 Korintiečiams 11:3, ŠR). Rimtai priimk tą perspėjimą. Antraip tu gali būti panašus į tuos žmones, kurie tiki, jog propaganda ir prievarta veikia, „tačiau tik ne juos“. Kad Šėtono propaganda daro poveikį, aiškiai matoma iš šiai kartai būdingo žiaurumo, ištvirkimo bei veidmainiavimo.
Todėl Paulius maldavo savo draugus krikščionis ‛nesekti šiuo pasauliu’ (Romiečiams 12:2). Vienas Biblijos vertėjas Pauliaus žodžius parafrazavo taip: „Neleiskite aplinkiniam pasauliui įsprausti jūsų į savo šabloną“ (Romiečiams 12:2, Phillips). Šėtonas visaip mėgins įsprausti tave į savo rėmus, panašiai kaip senovės puodžius sukrėsdavo molį į atvirą formą, kad jame įspaustų norimą piešinį. Tam tikslui Šėtonas pajungė pasaulio politiką, komerciją, religiją bei pramogas. Kiek skvarbi jo įtaka? Ji visuotinai paplitusi, kaip ir apaštalo Jono laikais. „Visas pasaulis, — sakė Jonas, — yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19; žiūrėk ir 2 Korintiečiams 4:4). Jei abejoji Šėtono sugebėjimu suvedžioti žmones ir sugadinti jų mąstyseną, prisimink, kaip veiksmingai jis tai darė su visa tauta — Dievui pasiaukojusiu Izraeliu (1 Korintiečiams 10:6-12). Ar gali ir tau taip atsitikti? Gali, jei nesaugai savo minčių nuo viliojančios Šėtono įtakos.
Žinok, kas dedasi
Apskritai tokios užmaskuotos jėgos darys poveikį tavo mąstysenai tik tada, jeigu joms leisi. Savo knygoje The Hidden Persuaders Vensas Pekardas pažymėjo štai ką: „Mes vis dar turime stiprią apsaugą nuo tokių [slaptų] įtikinėtojų — galime pasirinkti nebūti įtikinti. Beveik kiekvienoje situacijoje vis dėlto galime pasirinkti, ir nepasiduosime manipuliuojami, jeigu žinome, kas dedasi.“ Šie žodžiai labai tinka ir kalbant apie propagandą bei apgaulę.
Savaime suprantama, norėdamas ‛žinoti, kas dedasi’, turi būti plačių pažiūrų ir imlus gerai įtakai. Protui, kaip ir kūnui, kad būtų sveikas ir kaip reikiant funkcionuotų, reikia gero maisto (Patarlių 5:1, 2). Informacijos stoka gali būti tiek pat pragaištinga kaip ir dezinformacija. Nors tau tikrai reikia apsaugoti savo protą nuo klaidinančių idėjų bei filosofijų, nežiūrėk priešiškai ir ciniškai į kiekvieną gautą patarimą ar informaciją (1 Jono 4:1).
Nuoširdus įtikinėjimas nėra tas pats, kaip slapta propaganda. Žinoma, apaštalas Paulius perspėjo jaunąjį Timotiejų, kad šis būtų budrus, nes „pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami“. Tačiau Paulius pridūrė: „O tu laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs“ (2 Timotiejui 3:13, 14). Kadangi viskas, kas patenka į tavo protą, turės mažesnės ar didesnės įtakos, svarbiausia yra ‛žinoti, iš kokių žmonių esi išmokęs’, būti įsitikinusiam, jog tai žmonės, nuoširdžiai besirūpinantys tavimi, o ne ieškantys savo naudos.
Renkiesi tu. Gali pasirinkti ‛sekti šiuo pasauliu’, leisdamas šio pasaulio filosofijoms ir vertybių sistemoms valdyti savo mąstyseną (Romiečiams 12:2). Tačiau šis pasaulis iš tikrųjų nesirūpina tavimi. Todėl apaštalas Paulius perspėja: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu“ (Kolosiečiams 2:8). Būti įspraustam į Šėtono rėmus ar ‛pavergtam’ pastangų nereikia. Tai primena pasyvų rūkymą. Tu gali būti paveiktas, vien tik kvėpuodamas užterštu oru.
Bet tu gali vengti kvėpuoti tuo „oru“ (Efeziečiams 2:2). Verčiau laikykis Pauliaus patarimo: „Pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2). Tai reikalauja pastangų (Patarlių 2:1-5). Atsimink, Jehova nėra manipuliuotojas. Jis teikia visą reikalingą informaciją, tačiau, kad turėtum iš jos naudos, turi įsiklausyti į ją ir leisti veikti jai savo mąstyseną (Izaijo 30:20, 21; 1 Tesalonikiečiams 2:13). Turi trokšti pripildyti savo protą tiesos, esančios „šventuosiuose Raštuose“, — Dievo įkvėptame Žodyje, Biblijoje (2 Timotiejui 3:15-17).
Leiskis formuojamas Jehovos
Norint turėti naudos iš Jehovos formuojančio poveikio, būtina noriai ir nuolankiai atsiliepti pačiam; tai buvo vaizdingai pailiustruota, kai Jehova liepė pranašui Jeremijui apsilankyti puodžiaus dirbtuvėje. Jeremijas matė, kaip puodžius pakeitė planą, kai vienas mėgintas padaryti indas jam ‛nepavyko’. Tada Jehova pasakė: „Argi negaliu ir su jumis, Izraelio namai, daryti, kaip šis puodžius daro?.. Kaip molis puodžiaus rankose, taip mano rankoje esate jūs, Izraelio namai“ (Jeremijo 18:1-6). Ar tai reiškė, jog izraelitai buvo tarsi molio gabalas Jehovos rankose, kad jis pagal savo norą suformuotų vienokį ar kitokį indą?
Jehova niekuomet nesinaudoja savo visagalybe, kad priverstų žmones elgtis prieš savo pačių valią; be to, skirtingai negu puodžius, jis nėra atsakingas, jei gaminys su trūkumais (Pakartoto Įstatymo 32:4). Trūkumų atsiranda, kai tie, kuriuos Jehova mėgina tinkamai formuoti, pasipriešina jo vadovavimui. Yra vienas didžiulis skirtumas tarp tavęs ir molio gabalo. Tu turi laisvą valią. Dėl to ir gali pasirinkti, ar pasiduoti Jehovos formuojančiai įtakai, ar sąmoningai ją atmesti.
Kokia rimta pamoka! Juk daug geriau yra paklausyti Jehovos balso, užuot išdidžiai tvirtinus: „Niekas man nenurodys, kaip elgtis!“ Mums visiems reikia Jehovos vadovavimo (Jono 17:3). Būk kaip psalmininkas Dovydas, kuris meldė: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie, mokyk mane savo takų“ (Psalmių 25:4). Prisimink, ką pasakė karalius Saliamonas: „Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis“ (Patarlių 1:5, Brb red.). Ar tu klausai? Jei taip, „dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave“ (Patarlių 2:11, Brb red.).