Dievo taikos skelbėjai neabejotinai laimingi
„Viešpaties atpirktieji sugrįš ir ateis į Sioną su šlovinimo giesme; amžina linksmybė apvainikuos jų galvą“ (IZAIJO 35:10).
1. Ko pasauliui būtinai reikia?
ŠIANDIEN žmonijai kaip niekada anksčiau reikalingas gerosios naujienos skelbėjas. Būtina, kad kas nors pasakytų tiesą apie Dievą ir jo tikslus, reikia bebaimio liudytojo, kuris perspėtų piktuosius apie ateinantį sunaikinimą ir padėtų nuoširdiesiems rasti Dievo taiką.
2, 3. Kaip Jehova įvykdė savo pažadą Izraeliui, užrašytą Amoso 3:7?
2 Izraelio laikais Jehova pažadėjo siųsti tokių skelbėjų. Devintojo šimtmečio p. m. e. pabaigoje pranašas Amosas pasakė: „Viešpats Dievas juk nieko nedaro neapreiškęs savo paslapties savo tarnams pranašams“ (Amoso 3:7). Šimtmečiais po šio pranešimo Jehova daug kartų parodė savo galią. Pavyzdžiui, 607 m. p. m. e. jis griežtai sudrausmino savo išrinktąją tautą, nes ji maištavo ir liejo kraują. Jis taip pat nubaudė aplinkines tautas, piktai džiūgavusias dėl Izraelio kančių (Jeremijo 46—49 skyriai). Paskui, 539 m. p. m. e., Jehovos valia žlugo stiprioji pasaulinė Babilono galybė ir dėl to 537 m. p. m. e. Izraelio likutis grįžo į savo šalį atstatyti šventyklos (2 Kronikų 36:22, 23).
3 Tie įvykiai sudrebino žemę ir, pagal Amoso žodžius, Jehova iš anksto atskleidė juos skelbėjais tarnavusiems pranašams, kad šie perspėtų Izraelį dėl būsimų įvykių. Aštuntojo šimtmečio p. m. e. viduryje jis pašaukė Izaiją. Septintojo šimtmečio p. m. e. viduryje jis pakvietė Jeremiją. Vėliau, tam šimtmečiui baigiantis, jis pažadino Ezechielį. Šie ir kiti ištikimi pranašai nuodugniai paliudijo apie Jehovos tikslus.
Kaip šiandien atpažinti Dievo skelbėjus
4. Kas rodo, kad žmonijai reikia taikos skelbėjų?
4 O kaip šiandien? Stebėdami visuomenės sugedimą, daugelis pasaulio žmonių nujaučia kažką negera. Matydami krikščioniškojo pasaulio veidmainystę ir didelę nedorybę, mylintieji teisingumą kenčia širdyje. Kaip Jehova išpranašavo per Ezechielį, jie „dūsauja ir dejuoja dėl visų jame įvykstančių nuobodų“ (Ezechielio 9:4). Tačiau daugelis nežino, kokie Jehovos tikslai. Jiems reikia pasakyti.
5. Kaip Jėzus nurodė, kad mūsų dienomis bus taikos skelbėjų?
5 Ar šiandien kas nors kalba su tokia bebaime dvasia kaip Izaijas, Jeremijas ir Ezechielis? Jėzus nurodė, kad bus tokių. Pranašaudamas apie mūsų dienų įvykius, jis pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija [„geroji naujiena“, NW] visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Kas šiandien vykdo tą pranašystę ir tarnauja skelbėju, tai yra gerosios naujienos nešėju? Sulygindami mūsų dienų ir senovės Izraelio laikus, galėsime atsakyti į tą klausimą.
6. a) Ką „Dievo Izraelis“ patyrė Pirmojo pasaulinio karo metu? b) Kaip Ezechielio 11:17 išsipildė senovės Izraelio atžvilgiu?
6 Niūriomis Pirmojo pasaulinio karo dienomis šiuolaikinė Jehovos tauta, pateptojo „Dievo Izraelio“ likutis, pateko į nelaisvę — panašiai kaip Izraelis į Babiloną (Galatams 6:16). Ji kentė dvasinę tremtį didžiojoje Babelėje, pasauliniame klaidingų religijų sūkuryje, kuriame žymiausia ir peiktiniausia yra krikščionija. Vis dėlto Jehovos žodžiai Ezechieliui rodė, kad jie nebuvo palikti. Jis pasakė: „Aš surinksiu jus iš tautų ir sujungsiu iš šalių, kuriose jūs esate išsklaidyti, ir duosiu jums Israėlio žemę“ (Ezechielio 11:17). Kad įvykdytų tą pažadą senovės Izraeliui, Jehova pažadino persą Kyrą ir šis nuvertė Babilono pasaulinę galybę bei atvėrė kelią Izraelio likučiui sugrįžti į savo šalį. O kaip šiandien?
7. Koks 1919 metų įvykis parodė, kad Jėzus veikė prieš didžiąją Babelę? Paaiškink.
7 Šio amžiaus pradžioje buvo veiksmingai parodyta, kad veikė Didesnysis Kyras. Kas jis buvo? Ne kas kitas kaip Jėzus Kristus, nuo 1914 metų sėdįs dangiškosios Karalystės soste. Šis didysis Karalius parodė palankumą savo pateptiesiems broliams žemėje — pateptieji krikščionys 1919 metais buvo išleisti iš dvasinės nelaisvės ir sugrįžo į savo „šalį“, savo dvasinę valdą (Izaijo 66:8, ŠvR; Apreiškimas 18:4). Taigi buvo šiuolaikinis Ezechielio 11:17 išsipildymas. Kad senovės laikais izraelitams būtų atvertas kelias grįžti į savo šalį, turėjo žlugti Babilonas. Dabartiniais laikais Dievo Izraelio atkūrimas buvo įrodymas, kad didžioji Babelė krito vadovaujant Didesniajam Kyrui. Apie tą kritimą antrasis angelas, paminėtas Apreiškimo 14 skyriuje, paskelbė šauksmu: „Krito didžioji Babelė, kuri savo paleistuvingo įniršio vynu apgirdė visas tautas!“ (Apreiškimas 14:8) Koks pasikeitimas didžiajai Babelei, ypač krikščionijai! Ir kokia palaima tikriesiems krikščionims!
8. Kaip Ezechielio knygoje aprašoma Dievo tautos laimė po jos išlaisvinimo 1919 metais?
8 Ezechielio 11:18-20 skaitome, kaip pranašas aprašo atkurtosios Dievo tautos laimę. Pirmą kartą šie jo žodžiai išsipildė, kai Izraelis buvo išvalytas Ezdro ir Nehemijo dienomis. Šiais laikais pranašystė išsipildė panašiai. Pažiūrėkime kaip. Jehova sako: „Jie įeis [į savo šalį] ir pašalins iš ten visus jos papiktinimus ir visas jos nuobodas.“ Kaip ir buvo išpranašauta, nuo 1919 metų Jehova išvalė savo tautą ir vėl sustiprino ją tarnauti jam. Iš savo dvasinės aplinkos ji pradėjo šalinti visus babiloniškus papročius bei doktrinas, dėl kurių ji buvo susiteršusi jo akyse.
9. Kokių akivaizdžių palaimų Jehova suteikė savo tautai nuo 1919 metų?
9 Toliau, pagal 19-ąją eilutę, Jehova tęsia: „Aš duosiu jiems vieną širdį ir suteiksiu į jų vidų naują dvasią; aš atimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems kūno širdį.“ Pagal tuos žodžius, 1919 metais Jehova suvienijo savo pateptuosius tarnus, taip sakant, davė jiems „vieną širdį“, kad jie tarnautų jam „petys į petį“ (Sofonijo 3:9). Be to, Jehova davė savo tautai šventosios dvasios, kad sustiprintų ją liudyti ir kad ji parodytų puikius vaisius, išvardytus Galatams 5:22, 23. Ir vietoj nejautrios akmeninės širdies Jehova davė jiems švelnią, nuolaidžią, paklusnią širdį — tokią, kuri atsilieptų į jo valią.
10. Kodėl nuo 1919 metų Jehova laimina savo atkurtą tautą?
10 Kodėl jis taip padarė? Jehova pats paaiškina. Ezechielio 11:20 skaitome: „Kad jie elgtųsi pagal mano įsakymus, sergėtų mano teises ir jų laikytųsi, kad jie būtų man tauta ir aš būčiau jiems Dievas.“ Dievo Izraelis išmoko paklusti Jehovos įstatymui, o ne laikytis savo paties idėjų. Jie išmoko vykdyti Dievo valią nebijodami žmonių. Taigi jie skyrėsi nuo krikščioniškojo pasaulio tariamųjų krikščionių. Jie buvo Jehovos tauta. Tokiais jais Jehova buvo pasiruošęs pasinaudoti kaip savo skelbėju, savo „ištikimu bei protingu vergu“ (Mato 24:45-47, NW).
Dievo skelbėjų laimė
11. Kaip Izaijo knygoje aprašoma Jehovos tautos laimė?
11 Ar gali įsivaizduoti, kokie jie buvo laimingi, supratę savo privilegijuotą padėtį? Kaip grupė, jie atkartojo žodžius iš Izaijo 61:10: „Aš džiaugte džiaugsiuos Viešpačiu, ir mano siela linksminsis mano Dievu.“ Jiems išsipildė Izaijo 35:10 pažadas: „Viešpaties atpirktieji sugrįš ir ateis į Sioną su šlovinimo giesme; amžina linksmybė apvainikuos jų galvą; jiems teks džiaugsmo ir linksmybės, o skausmas ir vaitojimas bėgs šalin.“ Tokie laimingi buvo Jehovos dieviškosios taikos skelbėjai tais 1919 metais, kai pradėjo skelbti gerąją naujieną visai žmonijai. Nuo tada iki šios dienos jie nepaliaujamai vykdo šią užduotį ir jų laimė didėja. Savo Kalno pamoksle Jėzus pasakė: „Palaiminti taikadariai, nes jie bus vadinami Dievo sūnumis“ (Mato 5:9, NTP). Šio teiginio teisingumą pateptųjų „Dievo sūnų“ likutis patiria nuo 1919 metų iki šiandien.
12, 13. a) Kas prisidėjo prie Dievo Izraelio tarnauti Jehovai ir kokį darbą jie dirbo? b) Kokį didelį džiaugsmą patyrė Jehovos pateptieji tarnai?
12 Metams bėgant Dievo Izraelio narių skaičius didėjo iki 1930-ųjų, kada likusių pateptųjų surinkimas artėjo prie galo. Ar gerosios naujienos skelbėjų skaičius tada nustojo didėti? Jokiu būdu. Jau buvo pradėjusi atsirasti milžiniška minia krikščionių, turinčių žemišką viltį, ir jie prisidėjo prie savo pateptųjų brolių skelbimo darbe. Apaštalas Jonas matė šią milžinišką minią regėjime; įsidėmėtina, kaip jis apibūdina juos: „Jie stovi prieš Dievo sostą ir tarnauja jam dieną naktį“ (Apreiškimas 7:15). Taip, milžiniškos minios nariai užsiėmė Dievo tarnyba. Todėl, kai nuo 1935 metų pateptųjų ėmė mažėti, šie ištikimi palydovai tęsė liudijimo darbą su didėjančia energija.
13 Taip išsipildė Izaijo 60:3, 4: „Tautos vaikščios tavo šviesoje ir karaliai — tavo užtekėjusiame skaistume. Pakelk aplinkui savo akis ir žiūrėk: visi šitie renkasi, tau ateina; tavo sūnūs ateina iš tolo ir tavo dukterys keliasi iš visų pusių.“ Apie tai, kiek džiaugsmo šie įvykiai suteikė Dievo Izraeliui, nuostabiai aprašyta Izaijo 60:5 (Brb red.): „Tu tai matysi ir spindėsi iš džiaugsmo; tavo širdis sudrebės ir išsiplės, kai jūros pilnybės gręšis į tave ir pagonių stiprybė ateis pas tave.“
Jehovos organizacija veikia
14. a) Kokius dangiškus dalykus regėjo Ezechielis ir kokį nurodymą jis gavo? b) Ką šiais laikais suvokia Jehovos tarnai ir kokią jie jaučia pareigą?
14 613 m. p. m. e. Ezechielis regėjime matė Jehovos dangiškąją organizaciją, kuri buvo panaši į judantį vežimą (Ezechielio 1:4—2:1b). Tada Jehova pasakė jam: „Žmogaus sūnau, eik pas Israėlio namus ir kalbėk jiems mano žodžius“ (Ezechielio 3:4). Šiais 1997 metais mes suvokiame, kad Jehovos dangiškoji organizacija toliau nesustodama veikia, kad įvykdytų Dievo tikslus. Taigi mes vis jaučiamės paskatinti kalbėti kitiems apie tuos tikslus. Ezechielis savo laiku kalbėjo tiesiogiai Jehovos įkvėptus žodžius. Šiandien mes kalbame iš Jehovos įkvėpto Žodžio, Biblijos. O kokia puiki žinia žmonijai yra toje knygoje! Daugelis yra susirūpinę ateitimi, o Biblija rodo, jog padėtis daug blogesnė, — ir kartu daug geresnė, — negu jie įsivaizduoja.
15. Kodėl padėtis yra blogesnė, negu daugelis šiandien mano?
15 Kaip sužinojome iš ankstesnių straipsnių, padėtis blogesnė, nes krikščionija ir visos kitos klaidingos religijos bus greit visiškai sunaikintos, kaip kad Jeruzalė 607 m. p. m. e. Be to, visa pasaulio politinė sistema, pavaizduota Apreiškimo knygoje laukiniu žvėrimi su septyniomis galvomis ir dešimčia ragų, greit bus pašalinta, kaip buvo pašalintos daugelis Jeruzalės kaimyninių pagoniškų tautų (Apreiškimas 13:1, 2; 19:19-21). Ezechielio dienomis Jehova gyvai pavaizdavo siaubą, kurį sukėlė artėjantis Jeruzalės sunaikinimas. Bet jo žodžiai įgaus dar didesnę reikšmę, kai žmonės suvoks, jog šio pasaulio sunaikinimas neišvengiamas. Jehova pasakė Ezechieliui: „Tu, žmogaus sūnau, dūsauk sutrintomis strėnomis ir dūsauk karčiame skausme jų akivaizdoje. Kai jie tau sakys: Ko tu dūsauji? tark: Dėl gando [„žinios“, Brb red.]; nes jis ateina, ir visos širdys džius, visos rankos nusvirs, kiekviena dvasia susilpnės ir per visus kelius tekės vandenys; štai ateina ir įvyks, sako Viešpats Dievas“ (Ezechielio 21:6, 7; Mato 24:30). Neišvengiamai artėja šiurpulingi įvykiai. Mūsų didelis susirūpinimas kitais žmonėmis skatina mus skelbti perspėjimą, pasakoti „žinią“ apie kilsiantį Jehovos įniršį.
16. Kodėl romiesiems padėtis geresnė, negu daugelis mano?
16 O romiesiems padėtis daug geresnė, negu įsivaizduoja dauguma žmonių. Kodėl? Todėl, kad Jėzus mirė už mūsų nuodėmes ir dabar valdo kaip Dievo Karalystės Karalius (1 Timotiejui 1:15; Apreiškimas 11:15). Ta dangiškoji Karalystė greit pašalins, atrodo, neišsprendžiamas žmonijos problemas. Mirtis, ligos, korupcija, badas ir nusikaltimai liks praeityje, o Dievo Karalystė netrukdoma valdys žemės rojų (Apreiškimas 21:3, 4). Žmonija gėrėsis Dievo taika — taikingais santykiais su Jehova Dievu ir tarp savęs (Psalmių 71:7).
17. Koks gausėjimas džiugina Dievo taikos skelbėjų širdis?
17 Kai kuriose pasaulio šalyse nepaprastai daug romiųjų atsiliepia į šią Dievo taikos žinią. Vienas iš pavyzdžių yra Ukraina, kuri pastaraisiais metais pranešė apie 17 procentų skelbėjų pagausėjimą. Mozambike prieaugis buvo 17 procentų, Lietuvoje — 29 procentai. Rusijoje prieaugis — 31 procentas, o Albanijoje skelbėjų padaugėjo 52 procentais. Tas padidėjimas — tai dešimtys tūkstančių nuoširdžių žmonių, kurie norėdami džiaugtis Dievo taika, stojo teisingumo pusėn. Toks spartus augimas džiugina visą krikščionių broliją.
18. Koks bus mūsų požiūris, nesvarbu, ar žmonės klauso, ar ne?
18 Ar ten, kur tu gyveni, žmonės irgi reaguoja taip palankiai? Jeigu taip, mes džiaugiamės kartu su tavimi. Tačiau kai kuriose vietose reikia uoliai skelbti daug daug valandų, kol surandamas bent vienas besidomintis asmuo. Ar tarnaujantys tose teritorijose nuleidžia rankas ir nusimena? Ne. Jehovos Liudytojai atsimena, ką Dievas pasakė Ezechieliui, kai pirmą kartą pavedė šiam jaunam pranašui skelbti savo tėvynainiams žydams: „Ar jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų“ (Ezechielio 2:5, Brb red.). Kaip ir Ezechielis, mes nenustojame kalbėti žmonėms apie Dievo taiką, ar jie atsiliepia, ar ne. Mes esame sujaudinti, kai jie klausosi. Jeigu jie atsisako, šaiposi iš mūsų, net persekioja mus, mes ištveriame. Mes mylime Jehovą, o Biblijoje sakoma: „Meilė... visa ištveria“ (1 Korintiečiams 13:4, 7). Kadangi kantriai skelbiame, žmonės žino, kas yra Jehovos Liudytojai. Jie žino, kokia mūsų žinia. Kai ateis galas, jie žinos, kad Jehovos Liudytojai norėjo padėti jiems džiaugtis Dievo taika.
19. Kokią didžią privilegiją mes branginame kaip tikrojo Dievo tarnai?
19 Ar yra didesnė privilegija kaip tarnauti Jehovai? Ne! Didžiausią laimę mums teikia mūsų santykiai su Dievu ir žinojimas, kad vykdome jo valią. „Palaiminta tauta, kuri moka džiūgauti; jie vaikščioja, Viešpatie, tavo veido šviesoje“ (Psalmių 88:16). Visada branginkime džiaugsmą būdami Dievo taikos žmonijai skelbėjai. Stropiai dalyvaukime šiame darbe, kol Jehova pasakys, kad jis baigtas.
Ar tu prisimeni?
◻ Kas šiandien yra Dievo taikos skelbėjai?
◻ Iš kur žinome, kad didžioji Babelė krito 1919 metais?
◻ Koks yra didžiausias „milžiniškos minios“ rūpestis?
◻ Kodėl ateitis niūresnė, negu mano šiandien daugelis žmonių?
◻ Kodėl nuoširdiesiems ateitis gali būti geresnė, negu jie įsivaizduoja?
[Iliustracijos 21 puslapyje]
Matydami žmonių visuomenės sugedimą, daugelis nujaučia kažką negera
[Iliustracijos 23 puslapyje]
Dievo taikos skelbėjai šiandien yra laimingiausi žmonės žemėje