Pirma, pranašystėje pasakyta, kad mirusiųjų kaulai „labai sudžiūvę“ (Ez 37:2, 11). Vadinasi, tie žmonės buvo mirę jau senų senovėje. Antra, mirusieji atgijo palaipsniui, ne vienu akimirksniu. Iš pradžių pasigirdo triukšmas ir barškėjimas, kaulai ėmė rinktis vienas prie kito. Tada ant jų atsirado sausgyslės ir raumenys, paskui viskas apsitraukė oda. Galiausiai „į juos įėjo dvasia“ ir „jie atgijo“. Atgijusius žmones Jehova įkurdino jų krašte. Visam tam, aišku, reikėjo nemažai laiko (Ez 37:7–10, 14).

Bet iš Ezechielio pranašystės supratome, kad Dievo tarnai turės atgyti, išsivaduoti iš klaidingos religijos gniaužtų. Kada ir kaip tai įvyko? Krikščionių bendruomenės atkūrimas buvo laipsniškas. Pranašystėje minimas „barškėjimas“ pasigirdo likus keletui amžių iki pabaigos meto. Nors melagingi religiniai mokymai tebevyravo, atsirasdavo vienas kitas Dievui atsidavęs žmogus, tvirtai stojantis už tiesą. Tokie asmenys nuoširdžiai tyrinėdavo Bibliją ir pasakodavo kitiems, ką sužinoję. Kai kurie ėmėsi versti Dievo Žodį į žmonėms suprantamas kalbas.