Šeštas skyrius

Didžiojo medžio paslaptis atskleista

 1. Kas nutiko karaliui Nebukadnecarui ir kokie kyla klausimai?

JEHOVA leido karaliui Nebukadnecarui tapti pasaulio valdovu. Jis pasidarė Babilono monarchas ir turėjo didelius turtus, ištaigingą stalą, didingus rūmus — visas materialines gėrybes, kokių tik geidė. Bet staiga buvo pažemintas. Pamišęs Nebukadnecaras elgėsi it žvėris! Nuvytas nuo karališkojo stalo ir išvarytas iš rūmų, jis gyveno laukuose ir ėdė žolę kaip jautis. Kodėl užklupo tokia nelaimė? Ir kodėl tai turėtų mus dominti? (Palygink Jobo 12:17-19; Ekleziasto 6:1, 2.)

KARALIUS PAŠLOVINA AUKŠČIAUSIĄJĮ

2, 3. Ko Babilono karalius linkėjo savo pavaldiniams ir koks buvo jo požiūris į Aukščiausiąjį Dievą?

² Atgavęs protą, Nebukadnecaras tuojau išsiuntinėjo po savo karalystę nuostabų pranešimą, kas buvo nutikę. Jehova įkvėpė pranašą Danielių tiksliai aprašyti įvykius. Pradedama tokiais žodžiais: „Karalius Nebukadnezaras visų kalbų tautoms ir gentims, gyvenančioms žemėje. Teklesti jūsų gerovė! Ženklus ir nuostabius darbus aukščiausiojo Dievo man malonu paskelbti. Kokie didingi yra jo ženklai, kokie galingi jo nuostabūs darbai! Jo karalystė yra amžina karalystė ir jo viešpatavimas tveria per kartų kartas“ (Danieliaus 3:31-33 [4:1-3]).

³ Nebukadnecaro pavaldiniai gyveno visoje „žemėje“ — jo imperija apėmė daugumą Biblijos kraštų. Apie Danieliaus Dievą karalius sakė: „Jo karalystė yra amžina.“ Kaip šie žodžiai išaukštino Jehovą Babilono imperijoje! O Nebukadnecarui jau antrą sykį buvo paliudyta, kad tik Dievo Karalystė „tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44).

 4. Kaip Nebukadnecarui prasidėjo Jehovos „ženklai ir nuostabūs darbai“?

⁴ Kokių „ženklų ir nuostabių darbų“ padarė „aukščiausiasis Dievas“? Pirmiausia pats karalius kai ką patyrė ir pasakojo: „Aš, Nebukadnezaras, buvau patogiai savo namuose ir jaučiausi laimingas savo rūmuose, kai sapnavau mane išgąsdinusį sapną. Mane, gulintį lovoje, apėmę vaizdiniai ir man į galvą atėję regėjimai sukėlė klaiką“ (Danieliaus 4:1, 2 [4:4, 5]). Ką darė Babilono karalius, sukrėstas sapno?

 5. Kuo Nebukadnecaras laikė Danielių ir kodėl?

⁵ Nebukadnecaras sušaukė Babilono išminčius ir papasakojo jiems, ką sapnavęs. Tačiau kaip jie apvylė! Jie nepajėgė išaiškinti sapno. Pranešime priduriama: „Galų gale atėjo pas mane Danielis, — tas, kuris yra vadinamas Beltešazaru, mano dievo vardu, ir yra apdovanotas šventųjų dievų dvasia, — ir jam aš papasakojau savo sapną“ (Danieliaus 4:3-5 [4:6-8]). Rūmuose Danielių minėjo Beltšacaro vardu, o netikra dievybė, karaliaus pavadinta „mano dievu“, — tai Belis, Nebojas arba Mardukas. Politeisto Nebukadnecaro požiūriu, Danielius turėjo „šventųjų dievų dvasią“. Ir kadangi Danielius buvo visų Babilono išminčių seniūnas, karalius kreipėsi į jį „magų galva“ (Danieliaus 2:48; 4:6 [4:9]; palygink Danieliaus 1:20). Aišku, ištikimasis Danielius niekada nesiliovė garbinti Jehovos ir neėmė žyniauti (Kunigų 19:26; Pakartoto Įstatymo 18:10-12).

DIDELIS MEDIS

6, 7. Kaip nupasakotum Nebukadnecaro sapną?

⁶ Kokį išgąstingą sapną sapnavo Babilono karalius? „Lovoje man atėjo į galvą tokie regėjimai, — sakė Nebukadnecaras. — Mačiau medį žemės viduryje, jis buvo labai aukštas. Medis augo vis aukštesnis ir vis tvirtesnis, — jo viršūnė pasiekė dangų. Jis buvo matomas iš visų žemės pakraščių. Jo lapai buvo gražūs pažiūrėti, vaisiai gausūs, — maisto jame buvo visiems. Po juo laukų žvėrys rado paunksmę, jo šakose krovėsi lizdus padangių paukščiai, — visi gyvūnai iš jo maitinosi“ (Danieliaus 4:7-9 [4:10-12]). Yra žinių, kad Nebukadnecarui patiko didžiuliai Libano kedrai. Jis nuvyko apžiūrėti jų ir parsigabeno medienos į Babiloną. Bet jis nematė nieko panašaus į susapnuotą medį. Šis augo ypatingoje vietoje, „žemės viduryje“, buvo matomas iš visų žemės kampelių ir toks vaisingas, kad išmaitino visa, kas gyva.

⁷ Sapnas tuo nesibaigė ir Nebukadnecaras toliau pasakojo: „Kai lovoje nesilioviau stebėti regėjimus, ateinančius man į galvą, pamačiau nužengiantį iš dangaus šventąjį Budėtoją. Jis, garsiai šaukdamas, liepė: ‛Nukirskite medį ir nukapokite jo šakas, nubraukykite jo lapus ir išmėtykite jo vaisius. Tenubėga šalin iš po jo žvėrys, teišlaksto nuo jo šakų paukščiai. Bet palikite žemėse jo kelmą su šaknimis, — surištas geležies ir žalvario grandine, teguli jis gležnoje lauko žolėje, temaudo jį rasa iš dangaus, tebūna jo dalia su gyvuliais, ėdančiais laukų žolę!’“ (Danieliaus 4:10-12 [4:13-15])

 8. Kas buvo „Budėtojas“?

⁸ Gerąsias ir blogąsias dvasines būtybes babiloniečiai įsivaizdavo savaip. O kas buvo šis „Budėtojas“, arba sargybinis, nužengęs iš dangaus? Jis, pavadintas „šventuoju“, buvo teisus angelas, Dievo atstovas. (Palygink Psalmių 103:20, 21.) Įsivaizduok, kokie klausimai nedavė ramybės Nebukadnecarui! Kam reikėjo nukirsti medį? Kokia nauda iš šaknų, apkaustytų geležimi ir žalvariu, kad neleistų atžalų? Iš tiesų, kam reikalingas kelmas?

 9. Ką iš esmės pasakė sargybinis ir kokie kyla klausimai?

⁹ Nebukadnecarui turbūt labai mįslingi atrodė sargybinio žodžiai: „Tebūna perkeista jo žmogiška širdis, tebūna jam duota širdis žvėries ir tepraslenka pro jį septyni laikai. Tai nuspręsta Budėtojų įsaku, o šis sprendimas duotas šventųjų įsakymu, kad visi gyvūnai [„gyvieji“, ŠR] žinotų, jog Aukščiausiasis valdo žmonių karalystę, duoda ją, kam nori, ir jai valdyti paskiria net žemos kilmės žmones [„žemiausią žmogų“, ŠR]“ (Danieliaus 4:13, 14 [4:16, 17]). Kelmas neturi žmogaus širdies. Tad kaip galima duoti jam žvėries širdį? Kas yra „septyni laikai“? Ir kaip visa tai siejasi su „žmonių karalystės“ valdymu? Aišku, Nebukadnecaras norėjo žinoti.

BLOGA NAUJIENA KARALIUI

10. a) Kam taikomas Šventajame Rašte medžio įvaizdis? b) Ką vaizduoja didysis medis?

¹⁰ Perpratęs sapną, Danielius akimirką apstulbo, paskui išsigando. Nebukadnecaro paragintas viską išaiškinti, pranašas sakė: „Mano valdove, tas sapnas turėtų būti tiems, kurie tavęs nekenčia, ir jo išaiškinimas tavo priešams! Medis, kurį matei augantį vis didesnį ir tvirtesnį, ... esi tu, o karaliau! Tu tapai didis ir galingas. Tavo didybė išaugo ir siekia dangų, o tavo valdžia lig žemės pakraščių“ (Danieliaus 4:15-19 [4:18-22]). Šventajame Rašte medžio įvaizdis taikomas asmenims, valdovams arba karalystėms (Psalmių 1:3; Jeremijo 17:7, 8; Ezechielio 31 skyrius). Lyg milžiniškas medis, regėtas sapne, Nebukadnecaras ‛augo vis didesnis ir tvirtesnis’ — pasaulinės imperijos galva. Tačiau didysis medis vaizduoja visos žmonių karalystės „valdžią lig žemės pakraščių“. Vadinasi, jis simbolizuoja Jehovos visavaldystę, ypač žemėje (Danieliaus 4:14 [4:17]).

11. Kaip karaliaus sapnas rodė, kad jis bus pažemintas?

¹¹ Nebukadnecaro laukė pažeminimas. Turėdamas tai omenyje, Danielius pridūrė: „Kadangi karalius matė šventą Budėtoją, nužengiantį iš dangaus ir sakantį: ‛Nukirskite ir sunaikinkite medį, bet palikite žemėse jo kelmą su šaknimis, surištą geležies ir žalvario grandine, lauko žolėje; temaudo jį rasa iš dangaus, tebūna jo dalia su gyvuliais, ėdančiais laukų žolę, kol praslinks pro jį septyni laikai’ — toks yra išaiškinimas, o karaliau, ir tai yra Aukščiausiojo sprendimas, atėjęs mano valdovui karaliui“ (Danieliaus 4:20, 21 [4:23, 24]). Tikrai reikėjo drąsos pranešti šitą žinią galingajam karaliui!

12. Kas turėjo ištikti Nebukadnecarą?

¹² Kas ištiks Nebukadnecarą? Įsivaizduok, kaip jį sujaudino tolesni Danieliaus žodžiai: „Tu būsi išguitas iš žmonių tarpo, tavo buveinė bus su laukų žvėrimis, turėsi ėsti žolę kaip jautis, būsi maudomas rasos iš dangaus, ir septyni laikai praslinks, kol tu pripažinsi, kad Aukščiausiasis valdo žmonių karalystę ir duoda ją, kam nori“ (Danieliaus 4:22 [4:25]). Matyt, patys Nebukadnecaro dvariškiai ‛išguis jį iš žmonių tarpo’. Bet ar juo rūpinsis gailestingi kerdžiai arba piemenys? Ne, Dievas paskelbė, kad Nebukadnecaras gyvens su „laukų žvėrimis“ ir maitinsis augalais.

13. Ką sapnas pranašavo pasaulio valdovui Nebukadnecarui?

¹³ Kaip buvo nukirstas medis, taip Nebukadnecaras turėjo būti nuverstas nuo sosto — netekti pasaulinės valdžios, bet tik laikinai. Danielius aiškino: „Įsakymas palikti medžio kelmą su šaknimis reiškia, kad tavo karalystė bus tau atkurta, kai tu pripažinsi, jog Dangus yra visavaldis“ (Danieliaus 4:23 [4:26]). Nukirstojo medžio kelmas Nebukadnecaro sapne paliekamas su apkaustais, kad neaugtų. Panašiai liksiąs ir Babilono karalius — it „kelmas“, apkaustytas „septyniems laikams“, kad nevešėtų. Pasaulio valdovo Nebukadnecaro padėtis būsianti tokia, kaip ano apkaustyto kelmo. Sostas būsiąs išsaugotas per visus septynis laikus. Jehova pasirūpinsiąs, kad tuo tarpu niekas nepasidarytų Babilono vienvaldis vietoj Nebukadnecaro, nors sūnus Evil Merodachas galbūt pavadavo jį.

14. Ką daryti Danielius ragino Nebukadnecarą?

¹⁴ Turėdamas omenyje, kas išpranašauta apie Nebukadnecarą, Danielius drąsiai ragino: „Todėl, o karaliau, tebūna tau malonus mano patarimas: išpirk savo nuodėmes teisumo darbais ir savo nusikaltimus gailestingumu vargšams. Tuomet tavo gerovė bus patvari“ (Danieliaus 4:24 [4:27]). Jei Nebukadnecaras būtų liovęsis nuodėmiauti — engti žmones ir didžiuotis, jo reikalai gal būtų pakrypę visai kita linkme. Juk maždaug prieš du šimtmečius Jehova buvo nusprendęs pražudyti Asirijos sostinės Ninevės gyventojus, bet nepražudė, nes karalius ir pavaldiniai atgailavo (Jonos 3:4, 10; Luko 11:32). O išdidusis Nebukadnecaras? Ar jis pasikeis?

SAPNAS IŠSIPILDO PIRMĄ KARTĄ

15. a) Kokia liko Nebukadnecaro mąstysena? b) Ką sužinome apie Nebukadnecaro darbus iš rašytinių šaltinių?

¹⁵ Nebukadnecaras liko išdidus. Nuo to karto, kai sapnavo medį, praslinkus dvylikai mėnesių, jis vaikštinėjo ant rūmų stogo ir puikavosi: „Argi nešaunus tas Babilonas, kurį pasistačiau didele galybe kaip karališką buveinę savo didenybės garbei?“ (Danieliaus 4:25-27 [4:28-30]) Babiloną (Babelį) įkūrė Nimrodas, o šlovės jam suteikė Nebukadnecaras (Pradžios 10:8-10). Viename dantiraščio tekste šis monarchas giriasi: „Nebukadnecaras, Babilono karalius, Esagilos ir Ezidos atkūrėjas, Nabopolasaro sūnus esu aš. ... Esagilos ir Babilono įtvirtinimus aš sustiprinau ir savo viešpatavimo vardą įamžinau“ (Archaeology and the Bible, Džordžas A. Bartonas, 1949, puslapiai 478—479). Kitame įraše minima apytikriai 20 šventyklų, kurias jis restauravo arba atstatė. „Valdant Nebukadnecarui, — sakoma veikale The World Book Encyclopedia, — Babilonas virto vienu puošniausių senovės miestų. Dokumentuose jis retai teužsimena apie karo žygius, bet rašo apie savo statybas ir atsidavimą Babilonijos dievams. Nebukadnecaras tikriausiai pastatė ir Babilono Kabančiuosius sodus, vieną iš septynių senovės pasaulio stebuklų.“

16. Kaip Nebukadnecaras netrukus turėjo būti pažemintas?

¹⁶ Nors išdidusis Nebukadnecaras gyrėsi, tuojau turėjo būti pažemintas. Įkvėptame pranešime skaitome: „Šiems žodžiams dar nenusprūdus nuo lūpų, pasigirdo balsas iš dangaus: ‛Tau, karaliau Nebukadnezarai, žodis. Atimta iš tavęs karalystė! Tu būsi išguitas iš žmonių tarpo, tavo buveinė bus su laukų žvėrimis, turėsi ėsti žolę kaip jautis, ir septyni laikai praslinks, kol pripažinsi, kad Aukščiausiasis valdo žmonių karalystę ir duoda ją, kam nori’“ (Danieliaus 4:28, 29 [4:31, 32]).

17. Kas nutiko išdidžiajam Nebukadnecarui ir į kokią padėtį jis tuojau pateko?

¹⁷ Nebukadnecarui bematant pasimaišė protas. Išguitas iš žmonių tarpo, jis mito augalais „kaip jautis“. Tarp lauko žvėrių jis tikrai nesėdėjo dykas žolėse lyg rojuje ir nesimėgavo kasdien gaiviu vėjeliu. Dabartinėje Irako teritorijoje, kur plyti Babilono griuvėsiai, vasaros mėnesiais temperatūra pakyla iki 50 laipsnių Celsijaus, o žiemą užeina šalčiai. Neprižiūrimi ir susivėlę, visokių orų matę ilgi Nebukadnecaro plaukai priminė erelio plunksnas, nekirpti nagai panėšėjo į paukščio nagus (Danieliaus 4:30 [4:33]). Koks pažeminimas išdidžiajam pasaulio valdovui!

18. Kaip buvo su Babilono sostu per septynis laikus?

¹⁸ Nebukadnecaro sapne didysis medis buvo nukirstas ir kelmas apkaustytas, kad neaugtų septynis laikus. Taip ir Nebukadnecaras „buvo nuverstas nuo karališkojo sosto“, kai Jehova ištiko jį pamišimu (Danieliaus 5:20). Šitaip žmogaus širdis karaliui buvo pakeista jaučio širdimi. Vis dėlto Dievas išsaugojo Nebukadnecarui sostą iki septynių laikų pabaigos. Vyriausybės galvos pareigas, ko gero, laikinai ėjo Evil Merodachas, o Danielius tarnavo „visos Babilono srities valdytoju bei visų Babilono išminčių seniūnu“. Trys jo draugai hebrajai irgi tvarkė Babilono srities reikalus (Danieliaus 1:11-19; 2:48, 49; 3:30). Šie keturi tremtiniai laukė, kada Nebukadnecaras atgaus protą ir vėl ims karaliauti supratęs, jog „Aukščiausiasis valdo žmonių karalystę ir duoda ją, kam nori“.

NEBUKADNECARUI GRĮŽTA PROTAS

19. Ką suvokė Babilono karalius Nebukadnecaras, kai Jehova grąžino jam protą?

¹⁹ Praėjus septyniems laikams, Jehova grąžino Nebukadnecarui protą. Tada karalius pripažino Aukščiausiąjį Dievą: „Praslinkus tam laikui, aš, Nebukadnezaras, pakėliau akis į dangų, ir sugrįžo man protas. Aš šlovinau Aukščiausiąjį, garbinau ir aukštinau tą, kuris gyvena per amžius, nes jo valdžia yra amžina valdžia ir jo karalystė tveria per kartų kartas. O visi žemės gyventojai yra tarsi niekas, tik jis daro, ką nori, dangaus galybei ir žemės gyventojams. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti jo ranką ar jam sakyti: ‛Ką tu darai?’“ (Danieliaus 4:31, 32 [4:34, 35]) Taip, Nebukadnecaras suprato, kad Aukščiausiasis tikrai yra žmonių karalystės Visavaldis.

20, 21. a) Ką Nebukadnecaro gyvenime atitiko metalinių kelmo apkaustų nuėmimas sapne? b) Ką pripažino Nebukadnecaras? Ar dėl to jis pasidarė Jehovos garbintojas?

²⁰ Nebukadnecarui atgauti sostą buvo tarsi medžiui išsilaisvinti iš apkaustų sapne. Apie šią permainą jis sakė: „Tuo metu sugrįžo man protas, o didenybė ir spindesys buvo man sugrąžinti mano karalystės garbei. Mano patarėjai ir didžiūnai mane suieškojo, aš buvau sugrąžintas į savo karalystę, ir man buvo suteikta net daugiau didybės“ (Danieliaus 4:33 [4:36]). Jei anksčiau kurie nors dvariškiai niekino pamišusį karalių, tai dabar itin paslaugiai jį „suieškojo“.

²¹ Kokių „ženklų ir nuostabių darbų“ padarė Aukščiausiasis Dievas! Suprantama, kodėl atgavęs protą Babilono karalius sakė: „Dabar aš, Nebukadnezaras, šlovinu, aukštinu ir garbinu Dangaus Karalių, nes visi jo darbai yra teisingi ir jo keliai teisūs, — jis gali pažeminti įžūliai besielgiančius“ (Danieliaus 3:32; 4:34 [4:2, 37]). Tai pripažinęs, pagonis Nebukadnecaras vis dėlto nepasidarė Jehovos garbintojas.

AR GALIMA PAGRĮSTI MOKSLIŠKAI?

22. Su kokia liga siejama Nebukadnecaro beprotystė, tačiau kokia yra tikroji jo pamišimo priežastis?

²² Kai kas Nebukadnecaro pamišimą sieja su likantropija. Viename medicinos žodyne sakoma: „LIKANTROPIJA... kilo iš žodžių [lyʹkos] lupus — vilkas ir [anʹthro·pos] homo — žmogus. Šitaip vadinama liga, kai žmogus mano esąs gyvulys ir mėgdžioja jo balsą, kūno laikyseną bei elgesį. Toks asmuo paprastai įsivaizduoja virtęs vilku, šunimi arba kate; kartais — jaučiu kaip Nebukadnecaras“ (Dictionnaire des sciences médicales, par une société de médicins et de chirurgiens, Paryžius, 1818, tomas 29, puslapis 246). Likantropijos ir Nebukadnecaro beprotystės simptomai panašūs. Bet psichikos liga šiuo atveju buvo Dievo skirta, tad jos negalima įvardyti jokia žinoma negalia.

23. Kokie pasaulietiniai duomenys patvirtina, kad Nebukadnecaras neteko proto?

²³ Mokslininkas Džonas E. Goldingėjus, remdamasis dar keliais šaltiniais, patvirtina, kad Nebukadnecaras neteko proto ir vėl jį atgavo. Pavyzdžiui, mokslininkas teigia: „Vienoje dantiraščio nuotrupoje, matyt, užsimenama apie kažkokį Nebukadnecaro psichikos sutrikimą ir galbūt apie nerūpestingumą bei pasišalinimą iš Babilono.“ Goldingėjus mini „Babilono Jobu“ pavadintą dokumentą, jo žodžiais tariant, „liudijantį apie Dievo bausmes, ligą, pažeminimą, pastangas išsiaiškinti baisingą sapną, griuvimą — tarsi medžio, išvarymą, maitinimąsi žole, proto netektį, panašumą į jautį, Marduko siųstą lietų, sudarkytus nagus, ilgus plaukus, plunksnų dangalą, paskui — apie atgautą protą ir už tai šlovinamą dievą“.

SEPTYNI LAIKAI MUMS REIKŠMINGI

24. a) Ką simbolizuoja didysis sapno medis? b) Kas buvo suvaržyta septyniems laikams ir kaip tai įvyko?

²⁴ Nebukadnecaras, prilygintas didžiajam medžiui, buvo pasaulio valdymo simbolis. Bet prisimink: medis vaizduoja viešpatavimą ir visavaldystę, daug didesnę už Babilono karaliaus valdžią. Jis simbolizuoja Jehovos, „Dangaus Karaliaus“, visavaldystę, ypač žemėje. Iki babiloniečiams sunaikinant Jeruzalę, ten „Viešpaties soste“ sėdėjo Dovydas ir jo įpėdiniai. Toji karalystė buvo visuotinės Dievo valdžios atstovybė žemėje (1 Kronikų 29:23). Dievas pats „nukirto“ ir „apkaustė“ savo visavaldystę: pasitelkęs Nebukadnecarą, 607 m. p. m. e. nuniokojo Jeruzalę. Taip Dievo viešpatavimas žemėje per Dovydo linijos karalystę buvo suvaržytas septyniems laikams. Kiek truko tie septyni laikai? Kada jie prasidėjo ir kas ženklino jų pabaigą?

25, 26. a) Kiek Nebukadnecarui truko „septyni laikai“ ir kodėl tu taip atsakai? b) Kada ir kaip prasidėjo „septyni laikai“, sapnui pildantis didesniu mastu?

²⁵ Nebukadnecarui netekus proto, „jo plaukai užaugo taip ilgi, kaip erelių plunksnos, o jo nagai tapo kaip paukščių nagai“ (Danieliaus 4:30 [4:33]). Tai užtruko ilgiau nei septynias dienas ar septynias savaites. Įvairiuose vertimuose yra minimi „septyni laikai“; kiti galimi variantai — „paskirtieji (nustatytieji) laikai“ arba „laikotarpiai“ (Danieliaus 4:13, 20, 22, 29 [4:16, 23, 25, 32]). Viename senosios graikų kalbos vertime (Septuagintoje) yra pasakymas „septyneri metai“. Pirmojo amžiaus žydų istorikas Juozapas Flavijus „septynis laikus“ prilygino „septyneriems metams“ („Žydų senovė“, rusų k., X knyga, 10 skyrius, 6 poskyris). Kai kurie hebraistai šiuos „laikus“ irgi mano esant „metus“. An American Translation, Today’s English Version ir Džeimso Mofato vertime rašoma „septyneri metai“.

²⁶ Matyt, „septyni laikai“ Nebukadnecarui truko septynerius mėnulio metus. Pranašystėje metai turi vidutiniškai 360 dienų, arba 12 mėnesių po 30 dienų. (Palygink Apreiškimo 12:6, 14.) Taigi karaliaus „septyni laikai“, arba septyneri metai, buvo septyniskart po 360 dienų, arba 2520 dienų. O kaip su didesniuoju sapno išsipildymu? Išpranašautieji „septyni laikai“ truko daug ilgiau nei 2520 dienų. Tai patvirtino Jėzus: „Jeruzalę mindžios tautos, kol baigsis nustatytieji tautų laikai“ (Luko 21:24, NW). ‛Mindžioti’ pradėta 607 m. p. m. e., kai Jeruzalė buvo sugriauta ir Jude nebeliko įvaizdinės Dievo karalystės. O kada liautasi mindžioti? „Visų dalykų atnaujinimo metu“, kai Dievo visavaldystė vėl akivaizdi žemėje per simbolinę Jeruzalę — Dievo Karalystę (Apaštalų darbai 3:21).

27. Kodėl galėtumei sakyti, kad „septyni laikai“, prasidėję 607 m. p. m. e., nesibaigė po 2520 paprastų dienų?

²⁷ Jei nuo Jeruzalės sunaikinimo 607 m. p. m. e. atskaičiuotume 2520 paprastų dienų, gautume 600-uosius metus p. m. e., o jiems Šventasis Raštas neteikia jokios reikšmės. Netgi 537 m. p. m. e., kai išlaisvinti žydai sugrįžo į Judą, Jehovos visavaldystei nebuvo atstovaujama žemėje. Juk Zorobabelis, Dovydo sosto įpėdinis, buvo paskirtas ne karaliumi, o tik Judo provincijos vietininku Persijos imperijoje.

28. a) Kokią taisyklę reikia taikyti 2520-čiai dienų, sudarančių pranašiškus „septynis laikus“? b) Kiek truko išpranašautieji „septyni laikai“? Kada jie prasidėjo ir kada baigėsi?

²⁸ Kadangi „septyni laikai“ yra pranašiški, 2520-čiai dienų turime taikyti Šventraščio taisyklę: „Po vieną dieną už kiekvienus metus.“ Ši taisyklė nustatoma pranašystėje apie babiloniečių apgultį prieš Jeruzalę (Ezechielio 4:6, 7; palygink Skaičių 14:34). Tad „septyni laikai“, kuriais nežydų valdžios viešpatavo žemėje be Dievo Karalystės įsiterpimo, truko 2520 metų. Jie prasidėjo 607 m. p. m. e. septintą mėnesį pagal mėnulio kalendorių (tišrio 15-ąją), kai buvo nuniokotas Judas ir Jeruzalė (2 Karalių 25:8, 9, 25, 26). Nuo tada iki 1 m. p. m. e. yra 606 metai. Dar 1914 metų — iki 1914 m. e. m. Vadinasi, „septyni laikai“, arba 2520 metų, suėjo 1914 m. e. m. tišrio 15-ąją, arba spalio 4—5 dienomis.

29. Kas yra „žemiausias žmogus“ ir ko Jehova ėmėsi, kad pasodintų jį į sostą?

²⁹ Tais metais baigėsi „nustatytieji tautų laikai“ ir Dievas davė valdžią „žemiausiam žmogui“ — Jėzui Kristui, kurį priešai taip paniekino, kad net prikalė prie kančių stulpo (Danieliaus 4:14, ŠR [4:17]). Norėdamas pasodinti sostan Karalių Mesiją, Jehova nuėmė nuo savo visavaldystės „kelmo“ simbolinius geležies ir žalvario apkaustus. Aukščiausiasis Dievas leido augti karališkajai „atžalai“ — Dievo visavaldystės išraiškai žemėje per dangaus Karalystę, valdomą svarbiausiojo Dovydo Įpėdinio Jėzaus Kristaus (Izaijo 11:1, 2; Jobo 14:7-9; Ezechielio 21:27, Brb red.). Kokie mes dėkingi Jehovai, kad viskas išėjo į gera ir buvo atskleista didžiojo medžio paslaptis!

KAIP TU SUPRATAI?

• Ką simbolizavo didysis medis Nebukadnecaro sapne?

• Kas ištiko Nebukadnecarą, kai jo sapnas pildėsi pirmąjį kartą?

• Ką Nebukadnecaras pripažino, kai išsipildė jo sapnas?

• Kiek truko „septyni laikai“? Kada jie prasidėjo ir kada baigėsi, pranašiškam sapnui pildantis didesniu mastu?

[Iliustracija per visą 83-ią puslapį]

[Iliustracija per visą 91-ą puslapį]