Jie vykdė Jehovos valią

Danielius nepaliaudamas tarnavo Dievui

RETAI tebūna, kad istorijos eiga pasikeičia staiga. Tačiau taip įvyko 539 m. p. m. e., kai medai ir persai per kelias valandas nuvertė Babilono imperiją. Iki to laiko Jehovos pranašas Danielius jau beveik 80 metų buvo išgyvenęs Babilone kaip žydų tremtinys. Tikriausiai Danieliui buvo per 90, kai jis susidūrė su vienu iš didžiausių jo ištikimybės Dievui išbandymų.

Babilonui žlugus, iš pradžių atrodė, kad Danieliui viskas sekasi gerai. Naujasis karalius buvo medas Darijus, 62-jų metų amžiaus žmogus, palankus Danieliui. Vienas iš pirmųjų karaliumi tapusio Darijaus veiksmų buvo 120 satrapų paskyrimas ir aukštų pareigūnų rango suteikimas trims vyrams.a Danielius buvo vienas iš tų trijų išrinktųjų. Pastebėjęs išskirtinius Danieliaus sugebėjimus, Darijus netgi ketino suteikti jam vyriausiojo ministro statusą! Tačiau kaip tik tuo metu vienas įvykis netikėtai pakeitė karaliaus planus.

Klastingas planas

Su Danieliumi paskirtieji aukšti pareigūnai, lydimi didelės satrapų grupės, kreipėsi į karalių su viliojančiu pasiūlymu. Jie maldavo Darijų išleisti įstatymą, pagal kurį „kiekvienas, kurs kreiptųsi su kuriuo nors prašymu į bet kurį dievą ar žmogų trijų dešimtų dienų laikotarpyje, o ne į tave, karaliau, būtų įmestas į liūtų duobę“ (Danieliaus 6:7). Darijui galbūt atrodė, kad šie žmonės nori parodyti jam savo ištikimybę. Jis galbūt taip pat manė, kad šis įstatymas padėtų jam, svetimšaliui, sustiprinti savo, kaip karalystės vadovo, poziciją.

Tačiau tie aukšti pareigūnai ir satrapai pasiūlė išleisti šį įsaką ne karaliaus labui. Jie „ieškojo progos prikišti Daniėliui ką nors iš karaliaus šalies, tačiau negalėjo rasti jokios priežasties ir priekaišto, nes jis buvo ištikimas ir nebuvo galima rasti jame jokios kaltės ar priekaišto“. Tad šie klastingi vyrai samprotavo: „Nerasime šitame Daniėlyje jokios progos, jei nebent jo Dievo įstatyme“ (Danieliaus 6:4, 5). Žinodami, kad Danielius kasdien meldžiasi Jehovai, jie siekė tai padaryti mirtimi baustinu nusikaltimu.

Galbūt tie aukšti pareigūnai ir satrapai jautė priešiškumą Danieliui už tai, kad šis ‛perviršijo visus kunigaikščius ir vietininkus, nes jame buvo gausesnė Dievo dvasia, ir karalius manė paskirti jį visai karalystei’ (Danieliaus 6:3, 4). Danieliaus sąžiningumas galbūt tapo nepageidautinu varžtu korupcijai ir kyšininkavimui. Kaip bebūtų, tie vyrai įkalbėjo karalių pasirašyti įsaką ir taip padaryti jį dalimi „medų ir persų įstatymo, kuris neatšaukiamas“ (Danieliaus 6:8, 9, NW).

Danielius išlieka tvirtas

Ar sužinojęs naują įsaką Danielius nustojo melstis Jehovai? Tikrai ne! Atsiklaupęs savo namo palėpėje jis tris kartus per dieną meldėsi Dievui, „kaip kad ir anksčiau paprastai darydavo“ (Danieliaus 6:10). Jam besimeldžiant, jo priešai „rado, kad Daniėlis meldžiasi ir maldauja savo Dievą“ (Danieliaus 6:11). Kai jie pranešė tai karaliui, Darijus nusiminė, kad jo pasirašytas įstatymas liečia Danielių. „Iki saulės sėdimui [karalius] stengėsi išgelbėti jį“, — pranešama pasakojime. Tačiau netgi karalius negalėjo atšaukti įstatymo, kurį buvo paskelbęs. Tad Danielius buvo įmestas į liūtų duobę — tikriausiai kokią iškasą ar požemį. „Tavo Dievas, kurį visuomet [„nepaliaudamas“, ŠvR] garbini, jis išgelbės tave“ — karalius užtikrino Danielių (Danieliaus 6:12-16).

Po bemiegės nakties ir pasninkavimo Darijus nuskubėjo prie duobės. Danielius buvo gyvas ir sveikas! Karalius nedelsdamas ėmėsi veiksmų. Jis pelnytai nubaudė Danieliaus priešus ir jų šeimas įmesdamas juos į liūtų duobę. Darijus taip pat pranešė visose savo valdose, kad „visoje valstybėje ir mano karalystėje [žmonės] drebėtų ir bijotų Daniėlio Dievo“ (Danieliaus 6:17-27).

Pamoka mums

Danielius parodė puikų ištikimybės pavyzdį. Netgi karalius, kuris negarbino Jehovos, pastebėjo, jog Danielius tarnavo Jam „nepaliaudamas“ (Danieliaus 6:16, 20, Brb red.). Aramėjiško žodžio, išversto žodžiu „nepaliaudamas“, pagrindinė forma iš esmės reiškia „judėti ratu“. Juo išreiškiamas nuolatinis veiksmas. Kaip puikiai šis žodis apibūdina nepalaužiamą Danieliaus ištikimybę Jehovai!

Danielius išsiugdė ištikimybę jau seniai prieš įmetant jį į liūtų duobę. Būdamas jaunas belaisvis Babilone, jis atsisakė valgyti ir gerti tai, kas buvo uždrausta Mozės įstatyme arba sutepta pagonišku ritualu (Danieliaus 1:8). Vėliau jis drąsiai skelbė Dievo pranešimą Babilono karaliui Nabuchodonosarui (Danieliaus 4:19-25). Likus tik kelioms valandoms iki Babilono žlugimo, Danielius be baimės skelbė Dievo nuosprendį karaliui Baltazarui (Danieliaus 5:22-28). Tad kai Danieliui grėsė liūtų duobė, jis toliau laikėsi ištikimybės, kurią buvo išsiugdęs.

Tu taip pat gali nepaliaudamas tarnauti Jehovai. Gal esi jaunuolis? Tuomet dabar stenkis išsiugdyti ištikimybę atmesdamas blogas šio pasaulio draugijas ir gadinantį elgesį. Jeigu jau kurį laiką tarnauji Dievui, išlaikyk geležinę ištvermę. Nepasiduok, nes kiekvienas išbandymas, kurį patiriame, mums yra proga parodyti Jehovai, kad esame pasiryžę tarnauti jam nepaliaudami (Filipiečiams 4:11-13).

[Išnaša]