Dešimtas skyrius
Kas išdrįs pakilti prieš vadų Vadą?
1, 2. Kodėl mums rūpi regėjimas, kurį Danielius matė trečiais Belšacaro valdymo metais?
JEHOVOS šventykla Jeruzalėje sugriauta prieš penkiasdešimt septynerius metus. Dabar Belšacaras ir jo tėvas Nabonidas drauge valdo Babilono imperiją — trečiąją pasaulinę valstybę, minimą Biblijoje.a Dievo pranašas Danielius gyvena Babilono tremtyje. Ir štai „trečiaisiais karaliaus Belšazaro viešpatavimo metais“ Jehova siunčia Danieliui regėjimą ir apreiškia kai ką apie teisingojo garbinimo atkūrimą (Danieliaus 8:1).
2 Pranašiškas regėjimas labai paveikė Danielių; jis itin domina ir mus, gyvenančius „baigmės metu“. Angelas Gabrielius kalba Danieliui: „Tikėk manimi, aš tau pasakysiu, kas įvyks vėliau pykčio laiku, nes tai liečia nustatytą baigmės metą“ (Danieliaus 8:16, 17, 19, 27). Dabar dėmesingai apsvarstykime, ką Danielius matė ir kuo tai reikšminga mums šiandieną.
DVIRAGIS AVINAS
3, 4. Kokį gyvulį Danielius regėjo stovintį ant upės kranto ir ką jis simbolizuoja?
3 „Šiame regėjime, — rašo Danielius, — mačiau save Šušano tvirtovėje, esančioje Elamo srityje. Aš buvau prie Ulajo upės“ (Danieliaus 8:2). Nepasakyta, ar Danielius iš tikrųjų buvo Elamo sostinėje Šušane (Sūzuose), maždaug už 350 kilometrų į rytus nuo Babilono, ar tik regėjo ten esąs.
4 Toliau Danielius pasakoja: „Pakėliau akis ir išvydau palei upę stovintį aviną. Jis turėjo du ragus“ (Danieliaus 8:3a). Danieliui nereikia ilgai spėlioti, ką vaizduoja avinas. Angelas Gabrielius pasako: „Avinas, turintis du ragus, kurį regėjai, tai Medijos ir Persijos karaliai“ (Danieliaus 8:20). Medai kilo iš aukštumų į rytus nuo Asirijos, o persai kitados buvo klajokliai ir laikėsi į šiaurę nuo Persijos įlankos. Bet, Medijos ir Persijos imperijai augant, jos gyventojai ypač pamėgo prabangą.
5. Kaip ragas, ‛išdygęs vėliau’, užaugo ilgesnis?
5 „Abu ragai buvo ilgi, — praneša Danielius, — bet vienas ilgesnis už kitą, nors ilgasis ir buvo vėliau išdygęs“ (Danieliaus 8:3b). Ilgasis ragas, išdygęs vėliau, vaizduoja persus, o kitas — medus. Iš pradžių dominavo medai. Tačiau 550 m. p. m. e. Persijos valdovas Kyras lengvai įveikė Medijos karalių Astiagą. Kyras susiejo abiejų tautų papročius ir įstatymus, suvienijo karalystes ir užkariavo daugiau žemių. Nuo šiol imperija buvo dvinarė.
AVINAS ĮSIGALI
6, 7. Kodėl sakoma, kad „visi žvėrys buvo bejėgiai... pasipriešinti“ avinui?
6 Danielius dar pasakoja apie aviną: „Aš mačiau aviną badant ragais į vakarus, į šiaurę ir į pietus. Visi žvėrys buvo bejėgiai jam pasipriešinti, nebuvo nė vieno, kas būtų galėjęs išsigelbėti iš jo galybės. Jis darė, kaip jam patiko, ir tapo galingas“ (Danieliaus 8:4).
7 Ankstesniame Danieliaus regėjime Babiloną vaizdavo laukinis žvėris iš jūros, panašus į liūtą su erelio sparnais (Danieliaus 7:4, 17). Jis nepajėgė pasipriešinti naujojo regėjimo „avinui“. Babilonas 539 m. p. m. e. atiteko Kyrui Didžiajam. Paskui beveik 50 metų „visi žvėrys“, arba politinės valdžios, buvo bejėgiai atsilaikyti prieš Medijos ir Persijos imperiją — ketvirtąją pasaulinę valstybę, išpranašautą Biblijoje.
8, 9. a) Kaip „avinas“ ‛badė ragais į vakarus, į šiaurę ir į pietus’? b) Kas Esteros knygoje sakoma apie Persijos karaliaus Darijaus I įpėdinį?
8 Medijos ir Persijos imperija „iš rytų“ darė, ką norėjo, ir ‛badė ragais į vakarus, į šiaurę ir į pietus’ (Izaijo 46:11). Karalius Kambizas II, paveldėjęs sostą iš Kyro Didžiojo, užgrobė Egiptą. Jo įpėdinis Persijos karalius Darijus I 513 m. p. m. e. patraukė per Bosforo sąsiaurį į vakarus, į Europą, ir įsiveržė Trakijon (sostinė Bizantijas, dabar Stambulas). 508 m. p. m. e. jis užėmė Trakiją ir 496 m. p. m. e. įveikė Makedoniją. Vadinasi, Darijui viešpataujant, Medijos ir Persijos „avinas“ jau turėjo pasiglemžęs žemių trijose pusėse: šiaurėje (Babiloniją ir Asiriją), vakaruose (Mažąją Aziją) ir pietuose (Egiptą).
9 Biblija paliudija, kokia didelė buvo Medijos ir Persijos imperija, kai kalba apie Darijaus įpėdinį Kserksą I — „Ahasuerą, kuris valdė šimtą ir dvidešimt septynias sritis nuo Indijos iki Etiopijos“ (Esteros 1:1). Bet šioji didžiulė imperija turėjo užleisti vietą kitai, ir Danieliaus regėjimas atskleidžia įdomių faktų, stiprinančių tikėjimą Dievo pranašišku žodžiu.
OŽYS PARBLOŠKIA AVINĄ
10. Koks gyvulys parbloškė „aviną“ Danieliaus regėjime?
10 Įsivaizduok, kaip Danielius stebisi reginiu. Pranešime sakoma: „Man besvarstant, staiga pasirodė iš vakarų ožys, atskubantis skersai visos žemės veidą, net nepaliesdamas žemės. Ožys turėjo iškilų ragą tarp akių. Jis prilėkė prie ano dviragio avino, kurį buvau matęs stovintį palei upę, ir įsibėgėjęs užpuolė jį visa savo įniršio jėga. Aš mačiau jį, kai pripuolė prie avino ir niršo ant jo, smogė ir nulaužė jam abu ragus. Avinas buvo bejėgis jam pasipriešinti. Parbloškęs aviną ant žemės, ožys trypė jį kojomis, nebuvo nė vieno, kas būtų galėjęs išgelbėti aviną iš jo galybės“ (Danieliaus 8:5-7). Ką visa tai reiškia?
11. a) Kaip angelas Gabrielius išaiškino „ožio“ ir „didžiojo rago“ reikšmę? b) Ką vaizdavo krintantis į akis ragas?
11 Nei Danieliui, nei mums nereikia laužyti galvos, ką reiškia regėjimas. „Ožys yra Graikijos karalius, o didysis ragas jam tarp akių yra pirmasis karalius“, — praneša Danieliui angelas Gabrielius (Danieliaus 8:21). Paskutinis Persijos imperijos valdovas Darijus III (Kodomanas) buvo karūnuotas 336 m. p. m. e. Tais pačiais metais Aleksandras tapo Makedonijos karaliumi. Istorija rodo, kad Aleksandras Didysis ir buvo tas išpranašautas pirmas „Graikijos karalius“. Pakilęs „iš vakarų“ 334 m. p. m. e., Aleksandras sparčiai žygiavo. Tarytum „nepaliesdamas žemės“, jis užkariavo kraštus ir parbloškė „aviną“. Medija ir Persija viešpatavo beveik du šimtmečius, o dabar jų vieton stojo Graikija — penktoji pasaulinė imperija, minima Biblijoje. Kaip nuostabiai išsipildė Dievo pranašystė!
12. Kaip simboliniam ožiui „didysis ragas“ buvo „nulaužtas“ ir kokie keturi ragai išdygo jo vietoje?
12 Bet Aleksandro valdžia turėjo būti trumpalaikė. Regėjimas aiškiai rodo: „Ogi ožys tapo nepaprastai galingas, bet, jam pasiekus patį galingumą, jo didysis ragas buvo nulaužtas, o jo vietoje išdygo keturi iškilūs ragai, atkreipti į keturių padangių vėjų kryptis“ (Danieliaus 8:8). Pranašystę Gabrielius aiškina taip: „Vienas buvo nulaužtas, ir keturi jo vietoje išdygę reiškia, kad keturios karalystės kils iš jo tautos, bet neturės jo galybės“ (Danieliaus 8:22). Kaip ir išpranašauta, pačioje šlovingos karjeros viršūnėje Aleksandras buvo „nulaužtas“, tai yra mirė, išgyvenęs vos 32 metus. Keturi jo karvedžiai paskui pasidalijo didžiulę imperiją.
PASLAPTINGAS MAŽASIS RAGAS
13. Kas išaugo vienam iš keturių ragų ir ką darė?
13 Kita regėjimo dalis aprėpia daugiau kaip 2200 metų ir pildosi ligi pat mūsų laikų. Danielius rašo: „Iš vieno jų [keturių ragų] išdygo kitas ragas, mažutis, bet ilgainiui jis išaugo nepaprastai didelis pietų link, rytų link ir gražiojo krašto link. Augdamas pasiekė net dangaus galybę, nubloškė iš dangaus galybės žemėn keletą žvaigždžių ir jas sumindžiojo. Net su pačiu galybės vadu jis įžūliai elgėsi, iš jo atėmė kasdienę deginamąją auką ir išardė jo šventąją buveinę. ... Jam buvo perduota galybė drauge su nuolatine deginamąja auka. Jis [„nuodėmiaudamas“, ŠvR] nudrėbė žemėn tiesą, ir ką tik darė, jam sekėsi“ (Danieliaus 8:9-12).
14. Kaip angelas Gabrielius apibūdina simbolinio mažojo rago veiklą ir kas nutiks tam ragui?
14 Kad suprastume pacituotųjų žodžių reikšmę, turime dėmesingai klausyti Dievo angelo. Paminėjęs keturias karalystes, kilsiančias iš Aleksandro imperijos, angelas Gabrielius sako: „Jų valdymo pabaigoje, kai nusidėjėliai bus pasiekę savo saiką, iškils įžūlus [„nuožmios išvaizdos“, NW] karalius, gudrus suktybe. Jis bus stiprus ir galingas, nors ir ne savo jėga, ir neš baisų sunaikinimą. Viskas, ką jis darys, jam seksis, sunaikins galingas tautas ir šventuosius, Dievo tautą. Jis klastingai mokės pasinaudoti apgaule ir bus įžūlios širdies. Be įspėjimo sunaikins daugelį, pakils net prieš vadų Vadą. Bet bus palaužtas, ir ne žmonių rankomis“ (Danieliaus 8:23-25).
15. Ką angelas liepė Danieliui padaryti su regėjimu?
15 Angelas Danieliui sako: „O tu užantspauduok regėjimą, nes jis apreiškia tolimas dienas“ (Danieliaus 8:26). Ši regėjimo dalis „apreiškia tolimas dienas“, ir Danieliui liepta ‛užantspauduoti regėjimą’. Matyt, Danielius jo neperprato. O dabar „tolimos dienos“ jau tikrai atėjusios. Tad kyla klausimas: ką apie pranašiškojo regėjimo išsipildymą byloja pasaulio istorija?
MAŽUTIS RAGAS SUSTIPRĖJA
16. a) Kuriam iš simbolinių ragų išaugo mažasis ragas? b) Kaip, pagal Biblijos pranašystes, Roma tapo šeštąja pasaulio imperija, tačiau kodėl ji nebuvo simbolinis mažasis ragas?
16 Istorija rodo, kad mažasis ragas išaugo vienam iš keturių simbolinių ragų, vakariniam. Šis vaizdavo helenistinę karo vado Kasandro karalystę, susidedančią iš Makedonijos ir Graikijos. Ilgainiui ją prarijo Mažosios Azijos ir Trakijos karalystė, valdoma karvedžio Lisimacho. Antrajame amžiuje prieš mūsų erą helenistinio pasaulio vakarus užkariavo Roma. Iki 30 m. p. m. e. ji pasigrobė visas helenistines karalystes ir iškilo kaip šeštoji pasaulinė imperija, išpranašauta Biblijoje. Bet Romos imperija nebuvo Danieliaus regėtas mažasis ragas, nes „nustatyto baigmės meto“ nesulaukė (Danieliaus 8:19).
17. a) Kokie ryšiai siejo Britaniją ir Romos imperiją? b) Kaip Britanijos imperija susijusi su helenistine Makedonijos ir Graikijos karalyste?
17 Tad kas, sprendžiant iš istorijos, yra agresyvusis „nuožmios išvaizdos“ karalius? Britanija buvo šiaurvakarinė Romos imperijos atžala. Iki penktojo m. e. amžiaus pradžios dabartinėje Britanijos teritorijoje buvo Romos provincijos. Ilgainiui Romos imperija sunyko, tačiau graikų ir romėnų civilizacija neprarado įtakos nei Britanijoje, nei kituose Europos kraštuose, kur viešpatavo Roma. Pasak Nobelio premijos laureato, Meksikos poeto ir rašytojo Oktavijaus Paso, „Romos imperijai žlungant, jos vietoje įsigalėjo Bažnyčia“. Pasas dar pridūrė: „Bažnyčios tėvai ir vėlesnių amžių mokslininkai į krikščionybės doktriną įskiepijo graikų filosofiją.“ XX amžiaus filosofas ir matematikas Bertranas Raselas pareiškė: „Vakarų civilizacija — graikiškos kilmės; ji laikosi ant filosofijos ir mokslo tradicijų pamato, padėto prieš du su puse tūkstančio metų Milete [graikiškame Mažosios Azijos mieste].“ Vadinas, galima sakyti, kad Britanijos imperijos kultūra užgimė helenistinėje Makedonijos ir Graikijos karalystėje.
18. Kas yra mažasis ragas, „baigmės metu“ tapęs ‛nuožmios išvaizdos karaliumi’? Paaiškink.
18 Iki 1763 m. e. m. Britanijos imperija įveikė galingas varžoves — Ispaniją ir Prancūziją. Dabar Britanija pasirodė esanti jūrų valdovė ir septintoji pasaulinė valstybė, išpranašauta Biblijoje. Trylika Amerikos kolonijų, 1776 metais atsiskyrusių nuo jos, įkūrė Jungtines Amerikos Valstijas, bet Britanijos imperija paskui išsiplėtė ir vis tiek aprėpė ketvirtadalį pasaulio, viešpatavo ketvirčiui žmonijos. Septintoji pasaulio imperija dar labiau sustiprėjo, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ėmė bendradarbiauti su Britanija. Taip atsirado Britanijos ir Amerikos dvinarė pasaulio galybė. Kalbant apie ekonomikos ir karo reikalus, ji iš tiesų tapo ‛nuožmios išvaizdos karaliumi’. Vadinasi, mažasis ragas, „baigmės metu“ pasidaręs nuožmiu politiniu galiūnu, yra Britanijos ir Amerikos pasaulinė valdžia.
19. Kas yra „gražusis kraštas“, minimas regėjime?
19 Danielius matė, kad mažasis ragas „išaugo nepaprastai didelis“ link „gražiojo krašto“ (Danieliaus 8:9). Pažadėtoji žemė, Jehovos duota išrinktajai tautai, buvo tokia graži, kad ją vadino „puikiausia iš visų kraštų“, visos žemės puošmena (Ezechielio 20:6, 15). Tiesa, 1917 metų gruodžio 9 dieną Britanija užgrobė Jeruzalę, ir 1920 metais Tautų Sąjunga perdavė Palestinos valdymo mandatą Didžiajai Britanijai (galiojo iki 1948 metų gegužės 14 dienos). Bet regėjimas yra pranašiškas, daugiausia simbolinis. Ir „gražusis kraštas“, paminėtas regėjime, simbolizuoja ne Jeruzalę, o žemiškąjį būvį tų žmonių, kuriuos Dievas laiko šventais, viešpataujant septintajai galybei. Pažiūrėkim, kaip Britanijos ir Amerikos pasaulinė valdžia grasina šventiesiems.
IŠARDYTA „JO ŠVENTOJI BUVEINĖ“
20. Kokią „dangaus galybę“ ir „žvaigždes“ stengiasi nublokšti mažasis ragas?
20 Mažasis ragas „pasiekė net dangaus galybę, nubloškė iš dangaus galybės žemėn keletą žvaigždžių“. Angelas paaiškino, kad „dangaus galybė“ ir „žvaigždės“, kurias stengiasi nublokšti mažiukas ragas, yra „šventieji, Dievo tauta“ (Danieliaus 8:10, 24). „Šventieji“ — dvasia patepti krikščionys. Per naująją sandorą, sutvirtintą Jėzaus krauju, jie užmezgė ryšius su Dievu, todėl yra pašventinti, apvalyti ir paskirti tarnauti Dievui (Žydams 10:10; 13:20). Jehova paskyrė jiems, kaip ir savo Sūnui, dangiškąjį paveldą, todėl jie šventi Dievo akyse (Efeziečiams 1:3, 11, 18-20). Vadinasi, „dangaus galybė“ iš Danieliaus regėjimo yra 144 000 „šventųjų“, būsimų dangiškųjų Avinėlio bendravaldžių, likutis žemėje (Apreiškimas 14:1-5).
21. Kas yra „šventovėje“, kurią užsimojo nuniokoti septintoji pasaulio valdžia?
21 Šiandieną 144 000 pateptųjų likutis žemėje atstovauja „dangaus Jeruzalei“ — Dievo Karalystei, palygintai su miestu, — ir jos šventyklai (Žydams 12:22, 28; 13:14). Ta prasme jie yra „šventovėje“, kurią užsimojo sumindyti ir nuniokoti septintoji pasaulinė valdžia (Danieliaus 8:13). Šventovę Danielius dar vadino „šventąja [Jehovos] buveine“ ir sakė, kad mažasis ragas „iš jo [Jehovos] atėmė kasdienę deginamąją auką ir išardė jo šventąją buveinę. ... Jam [mažajam ragui] buvo perduota galybė drauge su nuolatine deginamąja auka. Jis [„nuodėmiaudamas“, ŠvR] nudrėbė žemėn tiesą, ir ką tik darė, jam sekėsi“ (Danieliaus 8:11, 12). Kaip visa tai išsipildė?
22. Kokią akivaizdžią „nuodėmę“ per Antrąjį pasaulinį karą padarė septintoji pasaulio valdžia?
22 Ką Jehovos Liudytojai patyrė per Antrąjį pasaulinį karą? Jie buvo įnirtingai persekiojami! Pirmiausia — nacistinėse ir fašistinėse šalyse. Bet netrukus ‛tiesa buvo nudrėbta žemėn’ visur, kur tik viešpatavo ‛stiprus ir galingas mažasis ragas’. Karalystės skelbėjų „galybė“ ir jos skleidžiama „geroji naujiena“ atsidūrė už įstatymo ribų beveik visoje Britanijos tautų sandraugoje (Morkaus 13:10, NW). Valstybės neatleido Jehovos Liudytojų nuo karo prievolės ir neparodė pagarbos jų teokratinei užduočiai — Dievo tarnybai. Jungtinėse Valstijose ištikimieji Jehovos tarnai kentė smurtinius išpuolius ir visokius pažeminimus. Septintoji pasaulinė valdžia iš tikrųjų stengėsi pašalinti šlovinimo auką — „lūpų vaisių“, kurį kaip „kasdienę deginamąją auką“ Jehovai atnašauja jo tauta (Žydams 13:15). Tad ši pasaulinė imperija ‛nuodėmiavo’: įsiveržė į teisėtą Aukščiausiojo Dievo sritį — „jo šventąją buveinę“.
23. a) Kaip Britanijos ir Amerikos pasaulinė valdžia pakilo „prieš vadų Vadą“ per Antrąjį pasaulinį karą? b)Kas yra „vadų Vadas“?
23 Persekiodamas „šventuosius“ per Antrąjį pasaulinį karą, mažasis ragas įžūliai elgėsi „su pačiu galybės vadu“. Arba, pasak angelo Gabrieliaus, pakilo „prieš vadų Vadą“ (Danieliaus 8:11, 25). Titulas „vadų Vadas“ tinka tik Jehovai Dievui. Hebrajų kalboje žodis sar, išverstas „vadas“, yra giminingas veiksmažodžiui „viešpatauti“. Jis taikytinas tiek karaliaus sūnui, tiek karališko rango asmeniui, tiek vadui. Danieliaus knygoje minimi ir didžiūnai [sar] angelai, pavyzdžiui, Mykolas. Dievas yra visų tokių didžiūnų, arba vadų, Vyriausiasis Vadas (Danieliaus 10:13, 21; palygink Psalmių 83:19). Ar ateitų į galvą mintis, kad kas nors gali pakilti prieš Jehovą — vadų Vadą?
„ŠVENTOVĖ“ APVALOMA
24. Kas mums laiduojama Danieliaus 8:14?
24 Vadų Vadui niekas nepajėgia pasipriešinti, netgi „nuožmios išvaizdos“ karalius — Britanijos ir Amerikos pasaulinė valdžia! Ji veltui stengiasi nusiaubti Dievo šventyklą. Siųstasis angelas sako, kad po „dviejų tūkstančių trijų šimtų vakarų ir rytmečių... šventovė bus apvalyta [„šventovei bus sugrąžinta gera būklė“, NW]“, kitaip tariant, ji „pasirodys nugalėtoja“ (Danieliaus 8:13, 14; 8:14, The New English Bible).
25. Kiek trunka išpranašautasis 2300 dienų laikotarpis ir su kuo jis turi būti susijęs?
25 Išpranašautojo laikotarpio trukmė — 2300 dienų. Čia turimi omenyje pranašiški 360 dienų metai (Apreiškimas 11:2, 3; 12:6, 14). Tad šios 2300 dienų prilygsta 6 metams, 4 mėnesiams ir 20 dienų. Kada būta šio laikotarpio? XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Dievo tauta kentė vis didesnį persekiojimą įvairiose šalyse. Per Antrąjį pasaulinį karą Jehovos Liudytojai buvo aršiai persekiojami Britanijos ir Amerikos dvinarės pasaulio galybės valdose. Kodėl? Todėl, kad atkakliai ‛klausė Dievo labiau negu žmonių’ (Apaštalų darbai 5:29). Kaip matome, turi būti sąsaja tarp karo ir 2300 dienų.b Kyla klausimas: kada išpranašautasis laikotarpis prasidėjo ir kada baigėsi?
26. a) Nuo kada anksčiausiai reikėtų skaičiuoti 2300 dienų? b) Kada baigėsi 2300 dienų laikotarpis?
26 „Šventovei“ turėjo būti „sugrąžinta gera būklė“, — vadinasi, 2300 dienų prasidėjo tuomet, kai Dievas ją dar matė esant „gerą“. Ankstyviausia data — 1938 metų birželio 1-oji; Sargybos bokštas tąsyk išspausdino straipsnį „Organizacija“, pirmąją dalį. O antroji dalis išėjo 1938 metų birželio 15-osios numeryje. Jei 2300 dienų (6 metus, 4 mėnesius ir 20 dienų pagal hebrajų kalendorių) skaičiuotume nuo 1938 metų birželio 1-osios arba 15-osios, gautume 1944 metų spalio 8-ąją arba 22-ąją. Pitsberge (Pensilvanija, JAV) 1944 metų rugsėjo 30-ąją ir spalio 1-ąją buvo surengta specialioji asamblėja. Pirmą sambūrio dieną Sargybos bokšto bendrijos prezidentas kalbėjo tema „Šiandieninė teokratijos tvarka“. Per kasmetinį Bendrijos narių susitikimą spalio 2-ąją buvo pataisyti Bendrijos įstatai, kad kuo labiau atitiktų teokratijos principus įstatymo rėmuose. Netrukus organizacija išspausdino patikslintus biblinius reikalavimus, taigi Jehovos Liudytojų susirinkimuose buvo dar labiau įtvirtinta teokratinė tvarka.
27. Kas rodo, kad persekiojimai varžė „kasdienę deginamąją auką“ per Antrąjį pasaulinį karą?
27 Kai 1939-aisiais kilo Antrasis pasaulinis karas, 2300 dienų persekiojimai labai varžė „kasdienės deginamosios aukos“ atnašavimą Dievo šventykloje. Sargybos bokšto bendrija 1938 metais organizavo Liudytojų pasaulinį darbą per 39 filialus, bet iki 1943 metų teliko 21 filialas. Ir Karalystės skelbėjų tuo tarpu mažai tedaugėjo.
28, 29. a) Kokių pokyčių būta Jehovos organizacijoje, baigiantis Antrajam pasauliniam karui? b) Ką galima pasakyti apie piktą priešo užmojį nusiaubti ir sunaikinti „šventovę“?
28 Kaip jau minėjome, paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais Jehovos Liudytojai vėl parodė ryžtą aukštinti Dievo viešpatavimą tarnaudami jam teokratinėje organizacijoje. Todėl 1944 metais jie ėmėsi pertvarkyti savo veiklą ir vadovavimo struktūrą. Tų metų spalio 15 dienos Sargybos bokšte išėjo straipsnis „Pasirengę galutiniam darbui“. Šitokie tarnybiniai straipsniai bylojo, kad 2300 dienų baigėsi ir „šventovei“ yra „sugrąžinta gera būklė“.
29 Nors pagiežingas priešas užsimojo nusiaubti ir sunaikinti „šventovę“, nieko nelaimėjo. Nugalėtojais tapo „šventieji“, tebesą žemėje, ir jų palydovų „milžiniška minia“ (Apreiškimas 7:9). Teokratijos požiūriu tvarkingoje šventykloje toliau šventai tarnaujama Jehovai.
30. Kas netrukus nutiks ‛nuožmios išvaizdos karaliui’?
30 Britanijos ir Amerikos galybė dar laikosi tvirtai. Tačiau ji ‛bus palaužta, ir ne žmonių rankomis’, — sakė angelas Gabrielius (Danieliaus 8:25). Biblijoje išpranašautą septintąją pasaulinę valdžią — ‛nuožmios išvaizdos karalių’ tuojau sutriuškins ne žmogus, o antžmogiška jėga Armagedone (Danieliaus 2:44; Apreiškimas 16:14, 16). Tik pagalvok, tada bus išteisinta Jehovos Dievo, vadų Vado, visavaldystė!
[Išnašos]
a Ypatingą svarbą Biblija teikia šioms septynioms pasaulio imperijoms: Egiptui, Asirijai, Babilonijai, Medijai ir Persijai, Graikijai, Romai ir Britanijos bei Amerikos dvinarei pasaulio galybei. Visos jos vertos dėmesio, nes turėjo ryšių su Jehovos tauta.
b Danieliaus 7:25 irgi kalbama apie laikotarpį, kai ‛neduodama ramybės Aukščiausiojo šventiesiems’. Šios knygos 9 skyriuje paaiškinta, jog tai susiję su Pirmuoju pasauliniu karu.
KAIP TU SUPRATAI?
• Ką vaizduoja
„avinas“ su „dviem ragais“?
„ožys“ su „didžiuoju ragu“?
keturi ragai, išdygę „didžiojo rago“ vietoje?
mažutis ragas, išaugęs vienam iš keturių ragų?
• Kaip Britanijos ir Amerikos pasaulinė valdžia stengėsi nusiaubti „šventovę“ per Antrąjį pasaulinį karą? Ar pavyko?
[Žemėlapis/iliustracija 166 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Medijos ir Persijos imperija
MAKEDONIJA
EGIPTAS
Memfis
ETIOPIJA
Jeruzalė
Babilonas
Ekbatana
Sūzai
Persepolis
INDIJA
[Žemėlapis/iliustracija 169 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Graikijos imperija
MAKEDONIJA
EGIPTAS
Babilonas
Indo upė
[Žemėlapis 172 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Romos imperija
BRITANIJA
ITALIJA
Roma
Jeruzalė
EGIPTAS
[Iliustracija per visą 164-ą puslapį]
[Iliustracijos 174 puslapyje]
Kai kurie įžymūs Britanijos ir Amerikos pasaulinės valdžios veikėjai:
1. Džordžas Vašingtonas, pirmasis JAV prezidentas (1789—1797)
2. Britanijos karalienė Viktorija (1837—1901)
3. Vudras Vilsonas, JAV prezidentas (1913—1921)
4. Deividas Loidas Džordžas, Britanijos ministras pirmininkas (1916—1922)
5. Vinstonas Čerčilis, Britanijos ministras pirmininkas (1940—1945, 1951—1955)
6. Franklinas D. Ruzveltas, JAV prezidentas (1933—1945)