Dievo Karalystės vizijos tampa realybe

„Jūs gerai darote, laikydamiesi [pranašų žodžio] tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje.“ (2 PETRO 1:19)

 1. Koks kontrastas matomas dabartiniame pasaulyje?

KRIZĖ po krizės — toks pagrindinis šio pasaulio bruožas. Problemos — pradedant ekologinėmis nelaimėmis ir baigiant globaliniu terorizmu, — atrodo, neišsprendžiamos. Čia bejėgės netgi religijos. Tiesą sakant, kurstydamos fanatizmą, neapykantą, nacionalizmą ir taip skaldydamos žmoniją, padėtį jos net pablogina. Kaip išpranašauta, „tautas dengia tamsybės“. (Izaijo 60:2) Vis dėlto milijonai į ateitį žvelgia ramiai. Kodėl? Nes kreipia dėmesį į Dievo pranašišką žodį, „tarsi žiburį, šviečiantį tamsioje vietoje“. Tas žodis, arba žinia, pateikta Biblijoje, yra jiems kelrodis. (2 Petro 1:19)

 2. Remiantis Danieliaus pranašyste apie „paskirtą laiką“, kam suteikiama dvasinė įžvalga?

² Pranašui Danieliui apie paskutines dienas buvo pasakyta: „Padėk antspaudą ant knygos iki paskirtam laikui; daugelis ją tyrinės, ir žinojimas padaugės“ (Skv). „Daugelis bus išgryninti, padaryti švarūs ir išmėginti ugnyje, tačiau nedorėliai ir toliau nedorai elgsis. Nė vienas nedorėlių to nesupras, o išmintingieji supras.“ (Danieliaus 12:4, 10) Išmintis, arba dvasinė įžvalga, suteikiama tik tiems, kurie stropiai tyrinėja Šventąjį Raštą, laikosi Dievo normų, stengiasi vykdyti jo valią. (Mato 13:11-15; 1 Jono 5:20)

 3. Kokią svarbią tiesą Biblijos tyrinėtojai įžvelgė XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje?

³ XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje, dar prieš prasidedant „paskutinių dienų“ laikotarpiui, Jehova Dievas ėmė aiškiau nušviesti „dangaus karalystės slėpinius“. (2 Timotiejui 3:1-5; Mato 13:11) Tuomet viena Biblijos tyrinėtojų grupė įžvelgė, jog Kristaus sugrįžimas — priešingai, negu manė dauguma, — bus nematomas. Gavęs valdžią danguje, Jėzus sugrįš ta prasme, kad atkreips dėmesį į žemę. Iš regimo sudėtinio ženklo jo mokiniai supras, kad nematomas Jėzaus karaliavimas prasidėjo. (Mato 24:3-14)

Vizija tampa realybe

 4. Kaip Jehova stiprina dabartinių savo tarnų tikėjimą?

⁴ Per atsimainymo viziją Kristus pasirodė karališkoje šlovėje. (Mato 17:1-9) Tai sustiprino Petro, Jokūbo ir Jono tikėjimą, nes daugelis tada buvo palikę Jėzų, jam neišpildžius nebiblinių lūkesčių. Ir šiuo pabaigos laiku Jehova stiprina savo tarnų tikėjimą vis aiškiau nušviesdamas tos įspūdingos vizijos bei su ja susijusių pranašysčių išsipildymą. Aptarkime keletą tikrove tapusių dalykų.

 5. Kas buvo Aušrinė? Kada ir kaip ji ‘užtekėjo’?

⁵ Nurodydamas atsimainymą apaštalas Petras rašė: „Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir... užtekės aušrinė.“ (2 Petro 1:19) Ta simbolinė Aušrinė, arba „žėrinti aušrinė žvaigždė“, yra pašlovintas Jėzus Kristus. (Apreiškimo 22:16) Jis ‘užtekėjo’ 1914 metais, kai Dievo Karalystė gimė danguje ir prasidėjo nauja era. (Apreiškimo 11:15) Atsimainymo regėjime Jėzus kalbėjosi su Moze ir Eliju. Ką šiedu vaizdavo?

6, 7. Ką atsimainyme vaizduoja Mozė su Eliju ir kokių svarbių detalių Raštas atskleidžia apie tuos, kam jie atstovauja?

⁶ Kadangi Mozė ir Elijas pasirodė šlovėje kartu su Kristumi, šie du ištikimi liudytojai turi vaizduoti tuos, kurie karaliaus drauge su juo. Supratimas, kad Jėzus turi bendravaldžių, derinasi su pranašo Danieliaus vizija apie Mesijo vainikavimą karaliumi. Danielius matė „tarsi žmogaus sūnų“, gaunantį „amžiną valdžią“ iš „Ilgaamžio“ — Jehovos Dievo. Bet įsidėmėk, ką Danielius mato paskui: „Karalystė, valdžia ir didybė visų karalysčių po dangumi bus atiduota Aukščiausiojo šventiesiems.“ (Danieliaus 7:13, 14, 27) Taigi daugiau kaip penkis šimtus metų iki atsimainymo Dievas atskleidė, kad šlovingą Karalystę kartu su Jėzumi valdys „šventieji“.

⁷ Kas tie Danieliaus vizijoje minimi šventieji? Turėdamas juos omenyje, apaštalas Paulius sako: „Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Mes Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.“ (Romiečiams 8:16, 17) Vadinasi, tie šventieji yra dvasia pateptieji Jėzaus mokiniai. Apreiškime Jonui Jėzus pažada: „Nugalėtojui aš leisiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, panašiai kaip aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo jo soste.“ Prikelti ‘nugalėtojai’ — iš viso 144000 — drauge su Jėzumi valdys žemę. (Apreiškimo 3:21; 5:9, 10; 14:1, 3, 4; 1 Korintiečiams 15:53)

 8. Kuo panašus Mozės ir Elijo bei Jėzaus pateptųjų mokinių darbas? Kokie to darbo vaisiai?

⁸ Kodėl tad pateptuosius krikščionis vaizduoja Mozė ir Elijas? Todėl, kad tie krikščionys, būdami kūne, atlieka panašų į jų darbą. Pavyzdžiui, tarnauja Jehovos liudytojais, nors yra persekiojami. (Izaijo 43:10; Apaštalų darbų 8:1-8; Apreiškimo 11:2-12) Kaip Mozė bei Elijas, jie drąsiai demaskuoja klaidingą garbinimą, o nuoširdžius žmones ragina išimtinai atsiduoti Dievui. (Išėjimo 32:19, 20; Pakartoto Įstatymo 4:22-24; 1 Karalių 18:18-40) Ar jų tarnyba duoda vaisių? Be jokios abejonės! Jie ne tik padėjo surinkti visus pateptuosius, bet pagelbsti milijonams „kitų avių“ noriai paklusti Jėzui Kristui. (Jono 10:16; Apreiškimo 7:4)

Kristaus pergalė

 9. Kaip Apreiškimo 6:2 atskleidžiama, kas yra Jėzus šiandien?

⁹ Jėzus šiandien nebe tas, kokį matė jojant ant asiliuko. Jis — galingas Karalius, vaizduojamas raiteliu ant žirgo. Biblijoje tai — kovotojo įvaizdis. (Patarlių 21:31) „Štai pasirodė baltas žirgas, — sakoma Apreiškimo 6:2, — ir ant jo raitelis su kilpiniu rankoje. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų.“ Be to, apie Jėzų psalmininkas Dovydas rašė: „Viešpats išplės tavo galybės skeptrą nuo Siono: ‘Valdyk tave supančius priešus!’“ (Psalmyno 110:2)

10. a) Kaip išjojęs nugalėti Jėzus laimėjo šlovingą pergalę? b) Kokios įtakos Kristaus pirmoji pergalė turėjo pasauliui?

¹⁰ Pirmą pergalę Jėzus laimėjo prieš galingiausius priešus — Šėtoną ir demonus: iš dangaus numetė juos į žemę. Žinodamos, kad liko mažai laiko, šios piktos dvasios lieja įniršį ant žmonių — sukelia didelį vargą. Tą vargą Apreiškimo knygoje vaizduoja kiti trys raiteliai. (Apreiškimo 6:3-8; 12:7-12) Remiantis pranašyste apie ‘ženklą, liudijantį Jėzų čia jau esant ir šią santvarką baigiantis’ (NW), tie raiteliai reiškia karą, badą ir marą. (Mato 24:3, 7; Luko 21:7-11) Šių nelaimių sukelti kentėjimai, tarsi gimdymo skausmai, vis stiprės, kol Kristus pasieks galutinę pergalę — nušluos visus Šėtono matomosios organizacijos likučius.a (Mato 24:8)

11. Kaip krikščionių susirinkimo istorija liudija, jog Kristus karaliauja?

¹¹ Jėzaus karaliavimas matomas ir iš to, kad jis išsaugojo krikščionių susirinkimą. Dėl to visoje žemėje skelbiama Karalystės naujiena. Nepaisant žiauraus didžiosios Babelės — pasaulinės klaidingos religijos imperijos — bei tironiškų valdžių priešinimosi, skelbimo darbas ne tik tęsiamas, bet ir pasiekė neregėtą mastą. (Apreiškimo 17:5, 6) Koks akivaizdus įrodymas! Kristus valdo! (Psalmyno 110:3, Brb)

12. Kodėl dauguma žmonių nesuvokia, kad Kristus nematomai valdo?

¹² Deja, dauguma, tarp jų — milijonai vadinamųjų krikščionių, nemato, jog svarbūs dabartiniai įvykiai yra besipildančių neregimybių atspindys. Tie žmonės išjuokia skelbiančius Dievo Karalystę. (2 Petro 3:3, 4) Kodėl? Todėl, kad Šėtonas aptemdė jų protus. (2 Korintiečiams 4:3, 4) Pradėjęs skleisti dvasinę tamsą prieš daug šimtmečių, vadinamuosius krikščionis jis net paskatino atmesti brangią Karalystės viltį.

Karalystės viltis atmesta

13. Kokios buvo dvasinės tamsos pasekmės?

¹³ Jėzus išpranašavo, jog atskalūnai tarsi kviečiuose pasėtos raugės prasiskverbs į krikščionių susirinkimą ir daugelį suklaidins. (Mato 13:24-30, 36-43; Apaštalų darbų 20:29-31; Judo 4) Per laiką tie vadinamieji krikščionys perėmė pagoniškas šventes, apeigas bei doktrinas ir net paskelbė jas „krikščioniškomis“. Pavyzdžiui, Kalėdų papročiai kilę iš pagonių dievybių Mitros bei Saturno garbinimo. Tačiau kas paskatino vadinamuosius krikščionis laikytis minėtų nekrikščioniškų papročių? Vienoje enciklopedijoje teigiama: „Kalėdos, Jėzaus Kristaus gimimo šventė, buvo įkurta blėstant vilčiai, kad Kristus greit sugrįš“ (The New Encyclopædia Britannica).

14. Kaip Origenas bei Augustinas savo mokymais iškraipė tiesą apie Karalystę?

¹⁴ Pagalvok taip pat, kaip iškraipyta žodžio „karalystė“ reikšmė. Pasak vieno šaltinio, trečiojo šimtmečio teologas „Origenas pakeitė krikščionių sampratą apie ‘karalystę’ — ją imta suvokti kaip Dievo valdžią širdyje“. Kuo Origenas grindė savo mokymą? Ne Šventuoju Raštu, o „filosofija bei pasaulio požiūriu, visiškai kitokiu nei Jėzaus ir ankstyvosios bažnyčios“ (The Kingdom of God in 20th-Century Interpretation). Traktate De Civitate Dei (Apie Dievo valstybę) Augustinas (354—430 m. e. m.) teigė, kad Dievo Karalystė yra pati Bažnyčia. Toks nebiblinis mokymas krikščionijos bažnyčioms tapo pretekstu griebtis politinės valdžios. Taip jos valdė daugelį šimtmečių, kartais netgi žiauriai. (Apreiškimo 17:5, 18)

15. Kaip žodžiai Galatams 6:7 išsipildo daugeliui krikščionijos bažnyčių?

¹⁵ Šiandien bažnyčios pjauna, ką pasėjo. (Galatams 6:7) Jos praranda ne tik galią, bet ir lankytojus. Tokia tendencija itin akivaizdi Europoje. Pasak vieno religinio žurnalo, „didžiosios Europos katedros dabar yra ne garbinimo namai, o turistų lankomi muziejai“ (Christianity Today). Panašiai yra ir kitose pasaulio dalyse. Ką tai sako apie klaidingą religiją? Ar ji išnyks tik todėl, kad nebeturi rėmėjų? Kaip tai atsilieps teisingam garbinimui?

Būkite pasirengę didžiajai Dievo dienai

16. Kodėl augantis priešiškumas didžiajai Babelei yra reikšmingas?

¹⁶ Kaip dūmai ir pelenai, staiga pasipylę iš užgesusio vulkano, reiškia gresiantį išsiveržimą, taip didėjantis priešiškumas religijai rodo jos artėjantį galą. Netrukus Jehova paskatins politinius elementus vieningai demaskuoti ir nusiaubti dvasinę ištvirkėlę, didžiąją Bãbelę. (Apreiškimo 17:15-17; 18:21) Ar tas bei kiti didžio suspaudimo įvykiai išgąsdins krikščionis? (Mato 24:21) Tikrai ne! Dievui šalinant blogį, jie džiūgaus. (Apreiškimo 18:20; 19:1, 2) Mums pavyzdys tai, kas pirmajame amžiuje atsitiko Jeruzalei bei ten gyvenusiems krikščionims.

17. Kodėl ištikimi Jehovos tarnai gali be baimės laukti šios santvarkos galo?

¹⁷ Kai romėnų pajėgos 66 m. e. m. apgulė Jeruzalę, dvasiškai budrūs krikščionys nei nustebo, nei išsigando. Būdami geri Dievo Žodžio tyrinėtojai, jie suprato, jog „prisiartino jos nuniokojimas“. (Luko 21:20) Taip pat žinojo, kad Dievas atvers jiems kelią pasitraukti į saugią vietą. Vos atsiradus galimybei, krikščionys bėgo. (Danieliaus 9:26; Mato 24:15-19; Luko 21:21) Šiandien tie, kas pažįsta Dievą ir klauso jo Sūnaus, pasitikėdami laukia šios santvarkos galo. (2 Tesalonikiečiams 1:6-9) Prasidėjus didžiam suspaudimui jie džiugiai ‘atsities ir pakels galvas, nes išvadavimas arti’. (Luko 21:28)

18. Kuo baigsis Gogo išpuolis prieš Jehovos tarnus?

¹⁸ Žlugus didžiajai Babelei Šėtonas, Gogas iš Magogo, visas jėgas mes prieš taikius Jehovos liudytojus. Jo ordos, kaip „debesis, uždengiantis žemę“, tikėsis lengvos pergalės. Tačiau patirs triuškinamą smūgį! (Ezechielio 38:14-16, 18-23) Apaštalas Jonas rašo: „Aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis... Iš raitelio burnos ėjo dviašmenis kalavijas, kuriuo jis ištiks tautas.“ Tas nenugalimas „Karalių Karalius“ išgelbės atsidavusius Jehovos garbintojus ir sunaikins visus jų priešus. (Apreiškimo 19:11-21) Kokia įspūdinga atsimainymo išsipildymo kulminacija!

19. Kaip aiški Kristaus pergalė paveiks jo ištikimus mokinius ir ką daryti jie turi dabar?

¹⁹ Jėzus ‘tą dieną kels susižavėjimą visuose, kurie įtikėjo’. (2 Tesalonikiečiams 1:10, Brb) Ar nori būti tarp tų, kas pagarbiai stovės Dievo pergalingo Sūnaus pusėje? Tuomet stiprink savo tikėjimą ir ‘būk pasirengęs, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsi’. (Mato 24:43, 44)

Būkime blaivūs

20. a) Kaip galime parodyti, jog vertiname Dievo paskirtą „ištikimą ir protingą vergą“? b) Ką turėtume pasvarstyti?

²⁰ „Ištikimas ir protingas vergas“ nuolat ragina Dievo tarnus būti dvasiškai budrius ir blaiviai mąstyti. (Mato 24:45, 46; Jr; 1 Tesalonikiečiams 5:6) Ar vertini šiuos aktualius priminimus? Ar padeda jie pasirinkti, kas svarbiau? Kodėl nepasvarsčius: ar mano dvasinis regėjimas toks aiškus, kad matau Dievo Sūnų valdantį danguje? ar regiu jį pasiruošusį įvykdyti nuosprendį didžiajai Babelei bei likusiai Šėtono santvarkai?

21. Kodėl kai kurių dvasinis regėjimas nusilpo ir ko jie turi skubiai imtis?

²¹ Kai kurie Jehovos tautos nariai savo dvasiniam regėjimui leido nusilpti. Galbūt jiems, kaip pirmiesiems Jėzaus mokiniams, pritrūko kantrybės ar ištvermės? Gal prislėgė gyvenimo rūpesčiai, materializmas, persekiojimas? (Mato 13:3-8, 18-23; Luko 21:34-36) O gal kai kam sunku suprasti „ištikimo ir protingo vergo“ leidinius? Jeigu taip atsitiko tau, raginame vėl imtis uoliai studijuoti Dievo Žodį ir nuolankiai melsti Jehovą padėti atnaujinti su juo tvirtus, artimus ryšius. (2 Petro 3:11-15)

22. Kaip tave paveikė atsimainymo regėjimo bei su juo susijusių pranašysčių apsvarstymas?

²² Atsimainymo regėjimas Jėzaus mokiniams buvo duotas tada, kai reikėjo padrąsinimo. Šiandien mus stiprina kai kas daug didingesnio — to įspūdingo regėjimo bei kitų su juo susijusių pranašysčių išsipildymas. Apmąstydami tikrove tapusias vizijas bei jų reikšmę ateityje, visa širdimi pritarkime apaštalo Jono žodžiams: „Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!“ (Apreiškimo 22:20)

[Išnaša]

Ar prisimeni?

• Ką XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje maža Biblijos tyrinėtojų grupė išsiaiškino apie Kristaus sugrįžimą?

• Kaip išsipildė atsimainymo regėjimas?

• Ką reiškia Jėzaus pergalingas jojimas pasauliui ir krikščionių susirinkimui?

• Ką turime daryti norėdami būti tarp tų, kurie išliks Jėzui nugalėjus?

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Vizija tampa tikrove

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Ar žinai, kas įvyko Kristui išjojus nugalėti?