Didesnės naujosios sandoros palaimos

„[Jėzus] yra ir geresnės sandoros tarpininkas“ (ŽYDAMS 8:6, NTP).

 1. Kas pasirodė esanti Edene pažadėta „moters sėkla“ ir kaip jai buvo ‛įgelta į kulnį’?

PO ADOMO ir Ievos nuodėmės Ievą suklaidinusiam Šėtonui Jehova paskelbė nuosprendį: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“ (Pradžios 3:15, Brb red.). Edene pažadėtoji Sėkla galiausiai pasirodė, kai 29 m. e. m. Jėzus buvo pakrikštytas Jordano upėje. Jam mirus ant kančių stulpo 33 m. e. m., išsipildė dalis tos senovės laikų pranašystės. Šėtonas Sėklai ‛įgėlė į kulnį’.

 2. Kuo, paties Jėzaus žodžiais tariant, jo mirtis naudinga žmonijai?

² Laimei, ta žaizda, nors kankinamai skausminga, nekamavo ilgai. Jėzus buvo prikeltas iš mirusiųjų nemirtinga dvasia ir įžengė pas Tėvą į dangų, kur pateikė savo pralieto kraujo vertę kaip „išpirką už daugelį“. Taigi pasitvirtino jo paties žodžiai: „‛Turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.’ — Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Mato 20:28; Jono 3:14-16; Žydams 9:12-14). Naujoji sandora yra pati svarbiausia Jėzaus pranašystės išsipildyme.

Naujoji sandora

 3. Kada pirmą kartą tapo aišku, kad naujoji sandora veikia?

³ Prieš pat savo mirtį Jėzus pasakė savo pasekėjams, kad tas pralietas kraujas yra „[naujosios] Sandoros kraujas“ (Mato 26:28; Luko 22:20). Praėjus dešimčiai dienų po jo įžengimo į dangų, naujoji sandora pradėjo akivaizdžiai veikti, kai šventoji dvasia buvo išlieta Jeruzalėje aukštutiniame kambaryje susirinkusiems 120 mokinių (Apaštalų darbai 1:15; 2:1-4). Tų 120 mokinių priėmimas į naująją sandorą rodė, kad „pirmoji“, tai yra Įstatymo sandora, dabar jau pasenusi (Žydams 8:13).

 4. Ar senoji sandora nepasisekė? Paaiškink.

⁴ Ar senoji sandora buvo nesėkminga? Visiškai ne. Tiesa, kadangi ji dabar buvo pakeista, kūniškasis Izraelis daugiau nebebuvo Dievo išrinktoji tauta (Mato 23:38). Bet taip atsitiko dėl Izraelio nepaklusnumo ir Jehovos Pateptojo atmetimo (Išėjimo 19:5; Apaštalų darbai 2:22, 23). Tačiau iki pakeitimo Įstatymas daug ką įgyvendino. Šimtmečiais jis nurodė, kaip kreiptis į Dievą, ir saugojo nuo klaidingos religijos. Jame buvo naujosios sandoros atspindžių, o jo reikalaujamos nuolatinės aukos liudijo, kad žmogui būtinai reikia išpirkimo iš nuodėmės ir mirties. Iš tiesų Įstatymas buvo „auklėtojas, vedęs į Kristų“ (Galatams 3:19, 24; Romiečiams 3:20; 4:15; 5:12; Žydams 10:1, 2). Tačiau pažadėtos Abraomui palaimos galėjo būti visiškai įgyvendintos tik per naująją sandorą.

Tautos palaimintos per Abraomo Sėklą

5, 6. Abraomo sandorai išsipildant svarbiausia dvasine prasme, kas yra Abraomo Sėkla ir kokia tauta pirmoji turėjo būti per ją palaiminta?

⁵ Jehova pažadėjo Abraomui: „Tavo palikuonyse [„per tavo sėklą“, NW] bus palaimintos visos žemės tautos“ (Pradžios 22:18). Esant senajai sandorai, daug nuoširdžių svetimtaučių buvo palaiminti dėl to, kad bendravo su Izraeliu, Abraomo tautine sėkla. Tačiau, išsipildant pranašystei svarbiausia dvasine prasme, Abraomo Sėkla buvo vienas tobulas žmogus. Paulius paaiškino tai sakydamas: „Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui [„sėklai“, NW]. Nėra pasakyta ‛ir palikuonims [„sėkloms“, NW]’, ne daugiskaita, bet kaip apie vieną: ir tavo palikuoniui [„sėklai“, NW], tai yra Kristui“ (Galatams 3:16).

⁶ Taigi Jėzus yra Abraomo Sėkla ir per Jį tautos palaiminamos daug labiau negu kažkada kūniškasis Izraelis. Iš tiesų pirmoji taip palaiminta tauta buvo pats Izraelis. Tuoj po 33 m. e. m. Sekminių apaštalas Petras pasakė grupei žydų: „Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų protėviais tardamas Abraomui: ‛Tavo palikuonyse [„per tavo sėklą“, NW] bus palaimintos visos žemės giminės.’ Dievas pirmiausia jums pažadino ir pasiuntė savo tarną, kad jis atneštų jums palaimą, atitraukdamas kiekvieną nuo jo nusikaltimų“ (Apaštalų darbai 3:25, 26).

 7. Kokios tautos buvo palaimintos per Jėzų, Abraomo Sėklą?

⁷ Netrukus taip palaiminti buvo samariečiai, o vėliau ir nežydai (Apaštalų darbai 8:14-17; 10:34-48). Kažkuriuo laiku tarp 50 ir 52 m. e. m. Paulius rašė krikščionims į Galatiją Mažojoje Azijoje: „Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu nuteisina pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui gerą naujieną: ‛Tavyje bus palaimintos visos tautos.’ Taip tikintys žmonės susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu“ (Galatams 3:8, 9; Pradžios 12:3). Nors daugelis krikščionių Galatijoje buvo iš „pagonių“, jie buvo palaiminti dėl tikėjimo Jėzumi. Kaip?

 8. Ką Pauliaus dienų krikščionims reiškė būti palaimintiems per Abraomo Sėklą ir kiek asmenų galiausiai gaus tokį palaiminimą?

⁸ Krikščionims galatams, nepriklausomai nuo jų kilmės, Paulius pasakė: „Jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys [„sėkla“, NW] bei paveldėtojai pagal pažadą“ (Galatams 3:29). Būti palaimintiems per Abraomo Sėklą tiems galatams reiškė būti naujosios sandoros dalyviais ir bendrapaveldžiais su Jėzumi, Jėzaus partneriais Abraomo sėkloje. Mes nežinome, kiek žmonių buvo senovės Izraelio tautoje. Tik žinome, kad jie buvo „nesuskaitomi kaip jūros smilčių daugybė“ (3 Karalių 4:20). Tačiau mums pasakyta, kad dvasinę sėklą galiausiai sudarys 144000 Jėzui artimų draugų (Apreiškimas 7:4; 14:1). Tie 144000 ateina iš žmonijos „visų genčių, kalbų, tautų ir giminių“ ir teikia Abraomo sandoros palaimas dar kitiems žmonėms (Apreiškimas 5:9).

Išsipildo pranašystė

 9. Kaip Jehovos įstatymas yra naujosios sandoros narių širdyse?

⁹ Pranašaudamas apie naująją sandorą Jeremijas rašė: „Štai kokia bus sandora, kurią aš padarysiu su Israėlio namais po anų dienų, sako Viešpats: Aš duosiu savo įstatymą į jų vidurius ir įrašysiu jį į jų širdį“ (Jeremijo 31:33). Tai tų, kurie yra naujojoje sandoroje, apibūdinimas: jie tarnauja Jehovai iš meilės (Jono 13:35; Žydams 1:9). Jehovos įstatymas įrašytas jų širdyse ir jie karštai trokšta vykdyti jo valią. Tiesa, senovės Izraelyje kai kurie ištikimieji labai mėgo Jehovos įstatymą (Psalmių 118:97). Tačiau daugelis nemėgo. Vis dėlto jie liko tautos nariais. Niekas negali pasilikti naujojoje sandoroje, jeigu Dievo įstatymas nėra įrašytas jo širdyje.

10, 11. Kaip naujosios sandoros nariams Jehova ‛bus jų Dievas’ ir kaip jie visi pažins jį?

¹⁰ Apie tuos, kurie yra naujojoje sandoroje, Jehova toliau pasakė: „Aš būsiu jiems Dievas ir jie bus man tauta“ (Jeremijo 31:33). Senovės Izraelyje daugelis garbino tautų dievus, bet liko izraelitais. Remdamasis naująja sandora, Jehova vietoj kūniškojo Izraelio įkūrė dvasinę tautą, „Dievo Izraelį“ (Galatams 6:16; Mato 21:43; Romiečiams 9:6-8). Tačiau niekas nebegali priklausyti naujajai dvasinei tautai, jeigu nustoja garbinti Jehovą ir tik jį.

¹¹ Jehova dar pasakė: „Visi pažins mane nuo mažiausio iki didžiausiam“ (Jeremijo 31:34). Izraelyje daugelis iš esmės atmetė Jehovą sakydami: „Viešpats nepadarys gera ir nepadarys pikta“ (Sofonijo 1:12). Jeigu asmuo ignoruoja Jehovą ar teršia tyrą garbinimą, jis nebegali būti Dievo Izraelio narys (Mato 6:24; Kolosiečiams 3:5). Dvasiniai izraelitai yra „žmonės, kurie pažįsta savo Dievą“ (Danieliaus 11:32, Brb red.). Jie džiaugiasi galėdami ‛pažinti vienintelį tikrąjį Dievą ir Jėzų — Mesiją’ (Jono 17:3). Pažindami Jėzų, jie geriau pažįsta Dievą, nes Jėzus unikaliu būdu „[Dievą] atskleidė“ (Jono 1:18; 14:9-11).

12, 13. a) Kuo remdamasis Jehova atleidžia nuodėmes esantiems naujojoje sandoroje? b) Kuo naujoji sandora pranašesnė už senąją, kalbant apie nuodėmių atleidimą?

¹² Galiausiai Jehova pažadėjo: „Aš dovanosiu jų neteisybę ir nebeatsiminsiu daugiau jų nuodėmės“ (Jeremijo 31:34b). Mozės įstatyme buvo šimtai užrašytų taisyklių, kurių izraelitai buvo skatinami laikytis (Pakartoto Įstatymo 28:1, 2, 15). Visi pažeidusieji Įstatymą aukodavo aukas savo nuodėmėms padengti (Kunigų 4:1-7; 16:1-31). Daug žydų ėmė manyti galį būti išteisinti savo daromais Įstatymo darbais. Bet krikščionys suvokia, jog jie niekada negali užsitarnauti teisumo savo pačių darbais. Jie nesugeba išvengti nuodėmės (Romiečiams 5:12). Naujojoje sandoroje teisi padėtis Dievo akyse įmanoma tik Jėzaus aukos pagrindu. Tačiau tokia padėtis yra dovana, Dievo neužtarnautas gerumas (Romiečiams 3:20, 23, 24). Jehova vis tiek reikalauja paklusnumo iš savo tarnų. Paulius sako, kad naujosios sandoros nariai yra ‛surišti Kristaus įstatymu’ (1 Korintiečiams 9:21).

¹³ Taigi ir už krikščionių nuodėmes yra paaukota auka, tik daug vertingesnė už Įstatymo sandoros aukas. Paulius rašė: „Kiekvienas [Įstatymo sandoros] kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių. O [Jėzus], paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje“ (Žydams 10:11, 12). Kadangi naujosios sandoros krikščionys parodo tikėjimą Jėzaus auka, Jehova skelbia juos esant teisius, be nuodėmės, ir todėl tinkamus būti pateptais jo dvasiniais sūnumis (Romiečiams 5:1; 8:33, 34; Žydams 10:14-18). Jeigu jie dėl žmogiško netobulumo nusideda, tai gali prašyti Jehovos atleidimo ir Jehova atleidžia jiems Jėzaus aukos pagrindu (1 Jono 2:1, 2). Tačiau nusidėdami tyčia, jie praranda savo teisią padėtį bei privilegiją būti naujosios sandoros nariais (Žydams 2:2, 3; 6:4-8; 10:26-31).

Senoji ir naujoji sandoros

14. Kokio apipjaustymo reikalavo Įstatymo sandora? naujoji sandora?

¹⁴ Remiantis senąja sandora, vyriškos lyties atstovus apipjaustydavo, ir tai buvo jų pavaldumo Įstatymui ženklas (Kunigų 12:2, 3; Galatams 5:3). Įkūrus krikščionių susirinkimą kai kurie manė, kad krikščionys nežydai irgi turėtų būti apipjaustomi. Bet, vadovaujami Dievo Žodžio ir šventosios dvasios, apaštalai bei vyresnieji Jeruzalėje suprato, kad to nereikia (Apaštalų darbai 15:1, 5, 28, 29). Po keleto metų Paulius pasakė: „Ne tas yra tikras žydas, kuris viešai laikomas žydu, ir ne tas tikras apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne. Anaiptol! Tiktai tas yra žydas, kuris toksai viduje, ir tiktai tuomet yra apipjaustymas, kai širdis apipjaustyta dvasioje, o ne pagal raidę“ (Romiečiams 2:28, 29). Fizinis apipjaustymas, netgi kūniškiesiems žydams, nebeturėjo jokios dvasinės vertės Jehovos akyse. Esantieji naujojoje sandoroje turi apsipjaustyti ne kūną, o širdį. Jeigu jų mąstymas, troškimai ir motyvai kuo nors nepatinka Jehovai ar yra netyri jo akyse, jie turi atmesti juos.a Šiandien yra daug pavyzdžių, kaip šventosios dvasios galia taip pakeitė žmonių mąstymą (1 Korintiečiams 6:9-11; Galatams 5:22-24; Efeziečiams 4:22-24).

15. Kaip kūniškasis Izraelis ir Dievo Izraelis palyginami karaliavimo atžvilgiu?

¹⁵ Remiantis Įstatymo sandora, Jehova buvo Izraelio Karalius, o laikui bėgant savo visavaldystę jis išreiškė per Jeruzalėje valdžiusius žmogiškus karalius (Izaijo 33:22). Jehova yra ir Dievo Izraelio, dvasinio Izraelio, Karalius; nuo 33 m. e. m. jis valdo per Jėzų Kristų, gavusį „visą valdžią danguje ir žemėje“ (Mato 28:18; Efeziečiams 1:19-23; Kolosiečiams 1:13, 14). Šiandien Dievo Izraelis pripažįsta Jėzų Dievo dangiškosios Karalystės, įkurtos 1914 metais, Karaliumi. Jėzus yra daug geresnis Karalius net už Ezekiją, Joziją ir kitus ištikimus senovės Izraelio karalius (Žydams 1:8, 9; Apreiškimas 11:15).

16. Kokia kunigija yra Dievo Izraelis?

¹⁶ Izraelis buvo ne tik karalystė, bet turėjo ir pateptuosius kunigus. 33 m. e. m. Dievo Izraelis pakeitė kūniškąjį Izraelį ir tapo Jehovos „tarnu“, jo „liudytojais“ (Izaijo 43:10). Jehovos žodžiai Izraeliui, užrašyti Izaijo 43:21 bei Išėjimo 19:5, 6 (Brb red.), nuo tada taikomi dvasiniam Dievo Izraeliui. Dievo naujoji dvasinė tauta dabar buvo „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis“, turinti ‛išgarsinti šlovingus [Jehovos] darbus’ (1 Petro 2:9). Visi Dievo Izraelio nariai, vyrai ir moterys, sudaro bendrą kunigiją (Galatams 3:28, 29). Kaip antrinė Abraomo sėklos dalis, jie dabar sako: „Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta“ (Pakartoto Įstatymo 32:43, Brb red.). Dvasinio Izraelio nariai, dar tebesantys žemėje, sudaro „ištikimą bei protingą vergą“ (Mato 24:45-47, NW). Tik bendradarbiaujant su jais įmanoma atlikti Dievui priimtiną šventą tarnybą.

Dievo Karalystė — visiškas išsipildymas

17. Kokį gimimą patiria naujosios sandoros nariai?

¹⁷ Izraelitai, gimę po 1513 m. p. m. e., jau nuo gimimo dienos priklausydavo Įstatymo sandorai. Tie, kuriuos Jehova priima į naująją sandorą, irgi gimsta — šiuo atveju dvasine prasme. Jėzus užsiminė apie tai fariziejui Nikodemui sakydamas: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės“ (Jono 3:3). Pirmieji iš netobulų žmonių, patyrę tokį naują gimimą per 33 m. e. m. Sekmines, buvo 120 mokinių. Naujosios sandoros pagrindu paskelbti teisūs, jie gavo šventąją dvasią kaip savo karališkojo paveldėjimo „[„išankstinį“, NW] laidą“ (Efeziečiams 1:14). Jie „gimė iš dvasios“, kad taptų įsūnyti Dievo, kuris padarė juos Jėzaus broliais ir per tai „Kristaus bendraįpėdiniais“ (Jono 3:6; Romiečiams 8:16, 17). Jų ‛atgimimas’ atvėrė kelią nuostabiai perspektyvai.

18. Į kokią nuostabią perspektyvą atveria duris gimimas iš naujo tiems, kurie yra naujojoje sandoroje?

¹⁸ Jau būdamas naujosios sandoros tarpininkas, Jėzus sudarė su savo pasekėjais kitą sandorą sakydamas: „Aš sudarau su jumis sandorą dėl karalystės, kaip ir mano Tėvas sudarė sandorą su manimi“ (Luko 22:29, NW). Ta Karalystės sandora paruošė kelią išsipildymui reikšmingos vizijos, užrašytos Danieliaus 7:13, 14, 22, 27. Danielius regėjo, kaip „Ilgaamžis“, Jehova Dievas, davė karališką valdžią „tarsi žmogaus sūnui“. Paskui Danielius matė, kad „šventieji gavo viešpatavimą“. Jėzus yra tas „tarsi žmogaus sūnus“, 1914 metais gavęs iš Jehovos Dievo dangiškąją Karalystę. Dvasia pateptieji jo mokiniai yra „šventieji“, kurie kartu su juo gauna tą Karalystę (1 Tesalonikiečiams 2:12b). Kaip?

19, 20. a) Kokį galutinį šlovingą Jehovos pažado Abraomui išsipildymą patirs esantieji naujojoje sandoroje? b) Kokį klausimą dar turime apsvarstyti?

¹⁹ Po savo mirties tie pateptieji, taip kaip Jėzus, yra prikeliami iš numirusiųjų nemirtingomis dvasiomis, kad tarnautų su juo karaliais bei kunigais danguje (1 Korintiečiams 15:50-53; Apreiškimas 20:4, 6). Kokia didinga viltis! „Jie viešpataus žemei“, o ne tik Kanaano šalyje (Apreiškimas 5:10, NW). Ar jie „užims savo priešų vartus“? (Pradžios 22:17, Brb red.) Taip, ir galutinai tai įvyks, kai jie matys priešiškos religinės ištvirkėlės, didžiosios Babelės, sunaikinimą, kai tie prikelti pateptieji kartu su Jėzumi ganys tautas „geležine lazda“ ir kada sutriuškins Šėtono galvą. Taip jie prisidės išpildant paskutinę Pradžios 3:15 (Brb red.) užrašytos pranašystės dalį (Apreiškimas 2:26-28a; 17:14; 18:20, 21; Romiečiams 16:20).

²⁰ Tačiau galėtume paklausti, ar Abraomo bei naujoji sandoros liečia tik 144000 ištikimų sielų? Ne, ir kiti, neįeinantys į šias sandoras, bus palaiminti per juos, kaip pamatysime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar tu prisimeni?

◻ Kada pirmą kartą tapo aišku, jog naujoji sandora veikia?

◻ Kas buvo įgyvendinta per senąją sandorą?

◻ Kas yra pirmutinė Abraomo Sėkla ir kokia seka tautos buvo palaimintos per tą Sėklą?

◻ Kaip galiausiai 144000 išsipildys Abraomo sandora bei naujoji sandora?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Esantiems naujojoje sandoroje nuodėmių atleidimas turi didesnę reikšmę negu buvusiems senojoje