Šešioliktas skyrius

Karūnuotųjų varžovų laikai baigiasi

1, 2. Kaip pasikeitė šiaurės karalius po Antrojo pasaulinio karo?

APIE Jungtinių Valstijų ir Rusijos politinį klimatą prancūzų filosofas ir istorikas Aleksis de Tokvilis 1835 metais rašė: „Amerikoje veiklos pagrindas yra laisvė, Rusijoje — vergovė. Jųdviejų... skirtingi ir keliai; tačiau kiekvienai jų Apvaizdos, matyt, skirta kada nors laikyti rankose pusės pasaulio likimus.“ Ar pasitvirtino ši prognozė po Antrojo pasaulinio karo? Istorikas Dž. M. Robertsas rašo: „Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pasaulio likimus iš tiesų lėmė dvi didelės ir labai skirtingos valdžios: Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.“

² Per abu pasaulinius karus Vokietija buvo didžiausias pietų karaliaus — Britanijos ir Amerikos — priešas. Ji atliko šiaurės karaliaus vaidmenį. Tačiau Antrasis pasaulinis karas tautą padalijo. Dabar Vakarų Vokietija ėjo išvien su pietų karaliumi, o Rytų Vokietija šliejosi prie kito galiūno — komunistinio tautų bloko, kuriame svarbiausią vietą užėmė Tarybų Sąjunga. Šis blokas, naujas šiaurės karalius, labai priešinosi Britanijos ir Amerikos aljansui. O jųdviejų varžybos 1948—1989 metais buvo virtusios šaltuoju karu. Ankstesnis šiaurės karalius, Vokietija, ėmėsi žygių „prieš šventąją sandorą“ (Danieliaus 11:28, 30). Kaip žiūrės į sandorą komunistinis blokas?

TIKRIEJI KRIKŠČIONYS AUKOJASI IR IŠTVERIA

3, 4. Kas yra tie „neištikimieji sandorai“ ir kokius ryšius jie palaikė su šiaurės karaliumi?

³ „Pataikavimu jis [šiaurės karalius] suvedžios neištikimuosius sandorai, — sakė angelas, — bet savo Dievui ištikimieji žmonės bus ištvermingi ir imsis žygių. Išmintingieji padės daugeliui žmonių tai suprasti, tačiau jie kurį laiką bus kalavijo ir liepsnos auka, kentės nelaisvę ir apiplėšimą“ (Danieliaus 11:32, 33).

⁴ „Neištikimieji sandorai“, aišku, yra krikščioniškojo pasaulio bažnyčių vadovai. Jie dedasi krikščionimis, bet apgėdina patį krikščionybės vardą. Knygoje Religion in the Soviet Union Valteris Kolarzas rašo: „[Per Antrąjį pasaulinį karą] tarybų valdžia traukė savo pusėn Bažnyčią, kad ši remtų tėvynės gynybą materialiai ir moraliai.“ Bažnyčios vadovai po karo stengėsi išlaikyti tuos draugiškus santykius, nors šiaurės karalius varė ateizmo politiką. Krikščionija dar labiau susidėjo su pasauliu, ir Jehova laikė ją bjauria atskala (Jono 17:16; Jokūbo 4:4).

5, 6. Kas buvo „savo Dievui ištikimi žmonės“ ir kaip jiems sekėsi šiaurės karaliaus žemėse?

⁵ Ką galima pasakyti apie tikruosius krikščionis — „savo Dievui ištikimus žmones“, „išmintinguosius“? Šiaurės karaliaus valdose gyvenantys krikščionys buvo „klusnūs viešajai valdžiai“, kaip pridera, bet nėjo su pasauliu (Romiečiams 13:1; Jono 18:36). Jie rūpinosi atiduoti, „kas ciesoriaus, ciesoriui“ ir „kas Dievo — Dievui“ (Mato 22:21). Todėl jų ištikimybė buvo mėginama (2 Timotiejui 3:12).

⁶ Tikrieji krikščionys ‛aukojosi’ ir ‛ištvėrė’. Aukojosi ta prasme, kad kentė aršų persekiojimą ir kai kurie net žuvo. Tačiau ištvėrė: dauguma liko ištikimi. Jie, kaip ir Jėzus, nugalėjo pasaulį (Jono 16:33). Jie niekada nenustojo skelbti Karalystės, netgi kalėjimuose bei koncentracijos stovyklose. Taip jie ‛padėjo daugeliui žmonių suprasti’ tiesą. Nors šiaurės karaliaus žemėse Jehovos Liudytojai buvo persekiojami, jų vis daugėjo. „Išmintingųjų“ lojali tarnyba neliko bevaisė: tuose kraštuose irgi augo „milžiniška minia“ (Apreiškimas 7:9-14).

JEHOVOS TAUTA IŠGRYNINTA

 7. Kokios ‛mažos pagalbos’ susilaukė krikščionys šiaurės karaliaus valdose?

⁷ „Kai jie [Dievo tautos žmonės] taps auka, mažai pagalbos tesusilauks“, — sakė angelas (Danieliaus 11:34a). Antrąjį pasaulinį karą laimėjus pietų karaliui, jo priešininko valdose krikščionys lengviau atsikvėpė. (Palygink Apreiškimo 12:15, 16.) Tarpais atsigaudavo ir tie, kuriuos persekiojo naujas šiaurės karalius. Šaltajam karui baigiantis, daugelis vadovų suprato, kad ištikimieji krikščionys nepavojingi, ir įteisino jų veiklą. Pagalbon atėjo dar daugiau žmonių, būtent tie, kurie atsiliepė į pateptųjų kvietimą ir įsiliejo į milžinišką minią (Mato 25:34-40).

 8. Kaip kai kurie dėjosi prie Dievo tautos „veidmainiaudami“?

⁸ Šaltojo karo metais ne visi atėjo tarnauti Dievui iš gerų paskatų. Angelas įspėjo: „Daugelis prisidės prie jų tik veidmainiaudami“ (Danieliaus 11:34b, Brb red.). Daug kas domėjosi tiesa, bet nenorėjo pasiaukoti Dievui. Dar kiti apsimetė įtikėję gerąja žinia, o iš tikrųjų dirbo valdžios šnipais. Iš vienos šalies pranešama: „Tarp tų beprincipių asmenų būta ir prisiekusių komunistų. Jie įsigavo į Viešpaties organizaciją, demonstravo didelį uolumą ir net gavo aukštas tarnybines pareigas.“

 9. Kodėl Jehova leido kai kuriems ištikimiems krikščionims ‛kristi’ įsibrovėlių išduotiems?

⁹ Toliau angelas kalbėjo: „Kai kurie išmintingųjų kris, kad būtų išmėginti ugnyje, išgryninti ir padaryti švarūs iki laiko pabaigos, nes iki paskirto meto dar likęs tarpsnis“ (Danieliaus 11:35). Įsibrovėliai išdavė valdžioms kai kuriuos tikinčiuosius. Jehova leido šitokiems dalykams nutikti, kad jo tauta būtų ištaurinta, išgryninta. Jėzus „kentėjimuose išmoko klusnumo“; Liudytojai irgi užsigrūdino tikėjimo išbandymuose (Žydams 5:8; Jokūbo 1:2, 3; palygink Malachijo 3:3, Brb red.). Taigi jie yra ‛išmėginti, išgryninti, padaryti švarūs’.

10. Ką reiškia pasakymas „iki laiko pabaigos“?

¹⁰ Jehovos žmonės krenta ir esti mėginami „iki laiko pabaigos“. Žinoma, jie bus persekiojami, kol baigsis ši sugedusi santvarka. Tačiau per šiaurės karaliaus įsikišimą Dievo tauta turėjo būti gryninama ir švarinama „iki paskirto meto“. Galima daryti išvadą, kad Danieliaus 11:35 minima „laiko pabaiga“ — tai pabaiga laikotarpio, reikalingo Dievo tautai išgryninti šiaurės karaliaus puolimu. Matyt, Jehovos garbintojai krito tiktai iki Jo paskirto meto.

KARALIUS AUKŠTINASI

11. Kaip, anot angelo, šiaurės karalius žiūrėjo į Jehovos visavaldystę?

¹¹ Apie šiaurės karalių angelas kalbėjo: „Karalius elgsis, kaip jam patiks. Save išaukštindamas ir laikydamas didesniu už bet kokį dievą, jis [nepripažins Jehovos visavaldystės ir] kalbės baisius dalykus prieš dievų Dievą. Jam seksis tik tol, iki nebus užbaigtas pykčio metas ir nebus įvykdyta, kas nuspręsta. Jis nereikš pagarbos savo protėvių dievams ar moterų pamiltajam [„ir nepaisys, ko trokšta moterys“, NW], — jokiam dievui jis pagarbos nereikš, nes patį save laikys didesniu už visus“ (Danieliaus 11:36, 37).

12, 13. a) Kaip šiaurės karalius atmetė „savo protėvių dievus“? b) Kas buvo „moterys“, kurių ‛troškimų’ nepaisė šiaurės karalius? c) Kokį „dievą“ garbino šiaurės karalius?

¹² Pranašiškieji žodžiai tikrai išsipildė, nes šiaurės karalius atmetė „savo protėvių dievus“, kaip antai krikščioniškojo pasaulio Trejybę. Komunistinis blokas atvirai propagavo ateizmą. Taigi šiaurės karalius pasidarė dievu, ‛patį save laikydamas didesniu už visus’. Jis nepaisė, „ko trokšta moterys“, — keliaklupsčiaujančios šalys, jo režimo tarnaitės (pavyzdžiui, Šiaurės Vietnamas), — ir elgėsi, ‛kaip jam patiko’.

¹³ Toliau angelas pranašavo: „Vietoj jų jis garbins tvirtovių dievą, — dievą, kurio jo protėviai nepažinojo, garbins auksu ir sidabru, brangakmeniais ir vertingomis atnašomis“ (Danieliaus 11:38). Faktai rodo, jog šiaurės karalius pasikliovė šiuolaikiniu moksliniu militarizmu — „tvirtovių dievu“. Tam „dievui“ jis dėjo ant aukuro didžiulius turtus, kad tik apsisaugotų.

14. Kaip šiaurės karalius ‛sėkmingai veikė’?

¹⁴ „Ginti tvirtovėms jis pastatys svetimo dievo tautą. [„Su svetimu dievu jis sėkmingai veiks prieš stipriausias tvirtoves“, NW.] Kas tik jį pripažins, tuos jis padarys turtingesnius, paskirs juos valdyti daugelį ir apdalys žeme kaip atpildu“ (Danieliaus 11:39). Pasitikėdamas militaristiniu „svetimu dievu“, šiaurės karalius labai „sėkmingai“ veikė ir demonstravo didelę karinę jėgą „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1). Savo ideologijos šalininkams jis atsilygindavo politine, finansine ir tarpais karine parama.

‛STUMDYMASIS’ PABAIGOS LAIKU

15. Kaip pietų karalius ‛stumdėsi’ su šiaurės karaliumi?

¹⁵ „Atėjus laiko pabaigai, pietų karalius su juo susiims [„stumdysis“, NW]“, — sakė angelas Danieliui (Danieliaus 11:40a). Ar pietų karalius ‛stumdė’ šiaurės karalių „pabaigos metu“? (Danieliaus 12:4, 9) Taip! Baudžiamoji taikos sutartis, po Pirmojo pasaulinio karo primesta tuometiniam šiaurės karaliui Vokietijai, buvo tikras ‛stumtelėjimas’, paskata kerštauti. O laimėjęs Antrąjį pasaulinį karą, pietų karalius nutaikė į varžovą baisius branduolinius ginklus ir sukūrė priešišką karinį aljansą — galingąją Šiaurės Atlanto Sąjungą (NATO). Apie NATO paskirtį vienas britų istorikas sako: „Tai buvo pagrindinis įrankis ‛pažaboti’ TSRS: manyta, kad ji kelia didžiausią grėsmę Europos taikai. NATO misija truko 40 metų ir neabejotinai pavyko.“ Šaltajame kare pietų karalius ‛stumdė’ varžovą moderniu šnipinėjimu ir diplomatiniais bei kariniais išpuoliais.

16. Kaip šiaurės karalius reagavo, stumdomas pietų karaliaus?

¹⁶ Kaip reagavo šiaurės karalius? „Bet šiaurės karalius puls jį kaip viesulas su karo vežimais, raiteliais ir su laivų daugybe. Jis užtvindys šalis ir pereis jas tarsi potvynis“ (Danieliaus 11:40b). Paskutinių dienų istorija byloja apie ekspansyvų šiaurės karaliaus būdą. Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinis „karalius“ lyg potvynis įsiveržė į gretimas valstybes. Karui nuščiuvus, jo įpėdinis sukūrė galingą imperiją. Šaltojo karo metais šiaurės karalius kovėsi su varžovu netiesiogiai: rėmė karus bei maištus Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Jis persekiojo tikruosius krikščionis ir trukdė jų veiklą, bet anaiptol nesustabdė. Kariniais ir politiniais išpuoliais jis paėmė keletą šalių savo įtakos sferon. Taip išsipildė angelo pranašystė: „Jis įžygiuos į gražųjį kraštą [Jehovos tautos dvasinę valdą], žus jame dešimtys tūkstančių [„daug šalių bus nugalėta“, ŠR]“ (Danieliaus 11:41a).

17. Kokių ribų neperžengė šiaurės karaliaus ekspansija?

¹⁷ Šiaurės karalius vis dėlto neužkariavo pasaulio. Angelas pranašavo: „Edomas ir Moabas bei didžioji amoniečių dalis išsigelbės iš jo nagų“ (Danieliaus 11:41b). Edomas, Moabas ir Amonas senovėje skyrė pietų karaliaus (Egipto) ir šiaurės karaliaus (Sirijos) žemes. Šiais laikais jie vaizduoja valstybes bei organizacijas, į kurias šiaurės karalius kėsinosi, bet neįstengė paimti.

EGIPTAS NEIŠSIGELBSTI

18, 19. Kaip pietų karalius jautė varžovo įtaką?

¹⁸ Toliau Jehovos angelas kalbėjo: „Jis [šiaurės karalius] išties ranką prieš kitus kraštus, ir Egipto šalis neišsigelbės. Jis užvaldys Egipto aukso ir sidabro lobius bei brangenybes, libiai ir etiopai seks paskui jį“ (Danieliaus 11:42, 43, Brb red.). Šiaurės karaliaus ekspansionistinė politika pridarė žalos net pietų karaliui, „Egiptui“. Pavyzdžiui, jis skaudžiai pralaimėjo Vietname. O ką pasakytume apie „libius ir etiopus“? Senovinio Egipto kaimynės gali vaizduoti tautas, kurios geografiniu požiūriu yra šiuolaikinio „Egipto“ (pietų karaliaus) kaimynės. Kartais jos ‛sekė paskui’ šiaurės karalių.

¹⁹ Ar šiaurės karalius valdė ‛Egipto lobius’? Iš tiesų nuo jo labai priklausė, kaip pietų karalius panaudos savo finansinius išteklius. Baimindamasis varžovo, pietų karalius negailėjo lėšų didžiulei armijai, laivynui ir oro pajėgoms. Tad galima sakyti, kad šiaurės karalius ‛valdė’ pietų karaliaus turtus.

PASKUTINIS ŽYGIS

20. Kaip angelas nupasakojo paskutinį šiaurės karaliaus žygį?

²⁰ Šiaurės karaliaus ir pietų karaliaus varžybos — karo, ekonomikos ir visose kitose sferose — eina į pabaigą. Jehovos angelas nupasakojo, koks konfliktas dar turi įsižiebti: „Kai pranešimai iš rytų ir šiaurės ims jį [šiaurės karalių] gąsdinti, didžio įniršio perimtas, jis išžygiuos žudyti ir sunaikinti daugelį. Savo rūmų palapines statysis tarp jūros ir garbingo šventojo kalno, tačiau gaus galą ir nebus, kas jam padėtų“ (Danieliaus 11:44, 45).

21. Ko dar nežinome apie šiaurės karalių?

²¹ Šiaurės karalių ištiko krachas: 1991 metų gruodį žlugo Tarybų Sąjunga. Kas karaliaus, kai pildysis Danieliaus 11:44, 45? Gal kuri nors buvusios Tarybų Sąjungos respublika? O gal karalius pasikeis, kaip jau ne sykį yra buvę? Vis daugiau valstybių kuria branduolinį ginklą, — gal prasidės naujos ginklavimosi varžybos ir tada iškils šiaurės karalius? Tik laikas parodys. Būtų neišmintinga spėlioti. Kai šiaurės karalius leisis į paskutinį žygį, visi įžvalgūs Biblijos tyrinėtojai akivaizdžiai matys, kad pranašystė pildosi. (Žiūrėk rėmelį „Danieliaus 11 skyriuje išpranašautieji karaliai“, puslapis 284.)

22. Kokių klausimų kyla apie paskutinį šiaurės karaliaus puolimą?

²² Vis dėlto mes žinome, ką šiaurės karalius netrukus darys. Išgirdęs pranešimus „iš rytų ir šiaurės“, jis išžygiuos ‛žudyti daugelio’. Ką jis puls? Kokie „pranešimai“ jį išjudins?

NERAMIŲ PRANEŠIMŲ IŠGĄSDINTAS

23. a) Kas ypatinga turi įvykti prieš Armagedoną? b) Kas yra „karaliai iš saulėtekio šalies“?

²³ Pažiūrėkime, kokia baigtis Apreiškimo knygoje pranašaujama didžiajai Babelei — pasaulinei klaidingos religijos imperijai. Iki prasidedant „didžiosios visagalio Dievo dienos kovai“, Armagedonui, teisingojo garbinimo priešininkė „bus sudeginta ugnimi“ (Apreiškimas 16:14, 16; 18:2-8). Jos pražūčiai skirtas šeštasis Dievo įniršio dubuo yra išliejamas į simbolinį Eufratą. Upė išdžiūsta, kad „pasidarytų kelias karaliams iš saulėtekio šalies“ (Apreiškimas 16:12). Kas tie karaliai? Pats Jehova Dievas ir Jėzus Kristus! (Palygink Izaijo 41:2; 46:10, 11.)

24. Koks Jehovos paraginimas gali išjudinti šiaurės karalių?

²⁴ Apreiškimo knygoje vaizdžiai aprašoma didžiosios Babelės žūtis: „Tie dešimt ragų, kuriuos matei [karaliai, viešpataujantys pabaigos laiku], ir žvėris [Jungtinės Tautos], — jie ims nekęsti ištvirkėlės, nuplėš jos drabužius ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje“ (Apreiškimas 17:16). Kodėl valdovai sunaikins didžiąją Babelę? Todėl, kad ‛Dievas įkvepia jų širdyse norą vykdyti jo sumanymą’ (Apreiškimas 17:17). Tarp valdovų esama ir šiaurės karaliaus. Žinia „iš rytų“ gali būti Jehovos paraginimas: jis įkvepia žmonijos vadovams norą sunaikinti didžiąją religinę paleistuvę.

25. a) Koks yra šiaurės karaliaus taikinys? b) Kur šiaurės karalius ‛statosi savo rūmų palapines’?

²⁵ Tačiau ant ko ypač taikosi išlieti pyktį šiaurės karalius? Jis „savo rūmų palapines statysis tarp [„didžiosios“, NW] jūros ir garbingo šventojo kalno“, — sako angelas. Danieliaus laikais „didžioji“ buvo Viduržemio jūra, o šventasis kalnas — Sionas, kur anksčiau stovėjo Dievo šventykla. Vadinas, kai pildysis pranašystė, įsiutęs šiaurės karalius atžygiuos prieš Dievo tautą. Kalbant perkeltine prasme, „tarp jūros ir garbingo šventojo kalno“ yra Jehovos pateptųjų tarnų dvasinė valda. Jie išbrido iš „jūros“ — žmonijos, kuriai Dievas svetimas, ir turi viltį valdyti dangiškajame Siono kalne su Jėzumi Kristumi (Izaijo 57:20; Žydams 12:22; Apreiškimas 14:1).

26. Kas, pasak Ezechielio pranašystės, gali siųsti žinią „iš... šiaurės“?

²⁶ Ezechielis, Danieliaus amžininkas, irgi pranašavo antpuolį prieš Dievo tautą „dienų baigmėje“. Jis aiškino, kad kovą pradės Gogas iš Magogo, tai yra Šėtonas Velnias (Ezechielio 38:14, 16). Iš kur, vaizdžiai tariant, ateina Gogas? „Iš savo vietos tolimiausiame šiaurės pakraštyje“, — sako Ezechielio lūpomis Jehova (Ezechielio 38:15). Kad ir kokia arši būtų ataka, Jehovos tautai negresia žūtis. Norėdamas sutriuškinti Gogo pajėgas, Jehova imsis strateginio manevro ir pakurstys šį stulbinantį susirėmimą. Taigi Jehova sako Šėtonui: „Įversiu kablius tau į nasrus, išvesiu tave... Pakelsiu tave iš tolimiausios šiaurės ir vesiu tave į Izraelio kalnus“ (Ezechielio 38:4; 39:2). Kaip matome, Jehova siųs žinią „iš... šiaurės“ ir supykdys šiaurės karalių. O kas bus pranešta „iš rytų ir šiaurės“, tik Dievas nuspręs ir laikas parodys.

27. a) Kodėl Gogas paragins tautas, tarp jų ir šiaurės karalių, pulti Jehovos tautą? b) Kuo baigsis Gogo ataka?

²⁷ „Dievo Izraelis“ ir „milžiniška minia“ „kitų avių“, išėję iš piktojo pasaulio, klestėte klesti, todėl Gogas ir ruošiasi smarkiam puolimui (Galatams 6:16; Apreiškimas 7:9; Jono 10:16; 17:15, 16; 1 Jono 5:19). Jis šnairuoja į „tautą, surinktą iš tautų, nuolat turtėjančią [dvasiškai]“ (Ezechielio 38:12). Krikščionių dvasinę valdą Gogas laiko „beginklių kaimų kraštu“, lengvu grobiu, ir iš kailio neriasi trokšdamas susidoroti su jais ir pavergti visą žmoniją. Bet veltui stengiasi (Ezechielio 38:11, 18; 39:4). Užpuolę Jehovos tautą, žemės karaliai, tarp jų ir šiaurės karalius, „gaus galą“.

‛KARALIUS GAUS GALĄ’

28. Ką mes žinome apie šiaurės karaliaus ir pietų karaliaus ateitį?

²⁸ Į paskutinį žygį šiaurės karalius išsiruošia ne prieš pietų karalių. Tad žūva ne nuo varžovo rankos. Ir pietų karalių pražudo ne šiaurės karalius. „Ne žmonių rankos“ jį sutriuškina, o Dievo Karalystėa (Danieliaus 8:25). Per Armagedono kovą Dievo Karalystė pašalins visus žemės karalius, neišsisuks nė šiaurės karalius (Danieliaus 2:44). Viskas prasidės nuo įvykių, aprašytų Danieliaus 11:44, 45, ir tada užvirs lemtingoji kova. Kai šiaurės karalių ištiks galas, tikrai „nebus, kas jam padėtų“!

[Išnaša]

KAIP TU SUPRATAI?

• Kaip pasikeitė šiaurės karalius po Antrojo pasaulinio karo?

• Kas galiausiai nutiks šiaurės karaliui ir pietų karaliui?

• Kuo tau buvo naudinga įsiklausyti į Danieliaus pranašystę apie dviejų karalių varžybas?

[Schema/iliustracija 284 puslapyje]

DANIELIAUS 11 SKYRIUJE IŠPRANAŠAUTIEJI KARALIAI

Danieliaus 11:5 Seleukas I Nikatoras Ptolemėjas I

Danieliaus 11:7-9 Seleukas II Ptolemėjas III

Danieliaus 11:10-12 Antiochas III Ptolemėjas IV

Danieliaus 11:20 Augustas

Danieliaus 11:21-24 Tiberijus

[Išnaša]

[Iliustracija per visą 271-ą puslapį]

[Iliustracijos 279 puslapyje]

Pietų karalius ‛stumdė’ varžovą moderniu šnipinėjimu ir grasinimais imtis karo veiksmų