Septynioliktas skyrius

Tikrieji garbintojai, atpažįstami pabaigos metu

 1. Ką nepaprasta, pasak Danieliaus knygos 7 skyriaus, turėjo patirti maža taikių žmonių grupelė mūsų dienomis?

MAŽĄ taikių žmonių grupelę aršiai puola galinga pasaulinė valdžia. Jie ištveria ir net suklesti, — ne savo jėgomis, o Jehovos Dievo branginami ir globojami. Visa tai buvo išpranašauta Danieliaus 7 skyriuje ir išsipildė XX amžiaus pradžioje. Kas tie žmonės? Tame pačiame skyriuje jie vadinami Jehovos Dievo — „Aukščiausiojo šventaisiais“ ir sakoma, kad jie drauge valdys Mesijo Karalystę! (Danieliaus 7:13, 14, 18, 21, 22, 25-27)

 2. a) Kaip Jehova vertina savo pateptuosius tarnus? b) Ką būtų išmintinga daryti šiais laikais?

² Iš Danieliaus 11 skyriaus sužinojome, jog šiaurės karalius pakils prieš tų dievobaimingų žmonių saugią dvasinę sritį ir tada gaus galą (Danieliaus 11:45; palygink Ezechielio 38:18-23). Taip, Jehova labai saugo savo ištikimus pateptuosius. Psalmių 105:14, 15 sakoma: „Karaliùs už juos [Jehova] barė: ‛Nelieskite mano pateptųjų, neskriauskite mano pranašų!’“ Tad ar nesutiksi, kad šiais neramiais laikais gausėjančiai „milžiniškai miniai“ išmintinga kuo artimiau bendradarbiauti su šventaisiais? (Apreiškimas 7:9; Zacharijo 8:23) Romiems lyg avys žmonėms Jėzus Kristus taip ir patarė daryti — bendradarbiauti su jo pateptaisiais dvasiniais broliais, padėti jiems tarnyboje (Mato 25:31-46; Galatams 3:29).

 3. a) Kodėl nelengva rasti pateptuosius Jėzaus sekėjus ir likti su jais? b) Kaip mums padės Danieliaus knygos 12 skyrius?

³ O Dievo Priešas, Šėtonas, visomis išgalėmis kovoja su pateptaisiais. Jis skatina klaidatikystę ir pripildo pasaulį netikrų krikščionių. Todėl daug žmonių eina klystkeliais. Kiti neteko vilties surasti tikrosios religijos atstovų (Mato 7:15, 21-23; Apreiškimas 12:9, 17). Netgi „mažosios kaimenės“ bendradarbiams reikia ryžtingai sergėti savo tikėjimą, nes pasaulis tik ir žiūri, kaip jį sugriauti (Luko 12:32). O tu ar suieškojai „Aukščiausiojo šventuosius“? Ar bendradarbiauji su jais? Ar turi tvirtų įrodymų, kad tai Dievo išrinktieji? Jei taip, gali dar tvirčiau tikėti ir pagelbėti kitiems susivokti pasaulio religijų sumaištyje. Danieliaus knygos 12 skyrius yra šių gyvybinių žinių lobynas.

GALINGASIS DIDŽIŪNAS STOJA Į KOVĄ

 4. a) Kokie du dalykai Danieliaus 12:1 išpranašauti apie Mykolą? b) Ką Danielius paprastai turi omenyje sakydamas, jog monarchas „stovi“?

⁴ Danieliaus 12:1 skaitome: „Anuo metu pasirodys Michaelis, galingasis didžiūnas, tavo tautos sargas [„kuris stovi dėl tavo tautos sūnų“, NW].“ Šioje eilutėje apie Mykolą pasakyta, kad: pirma, jis „stovi“ (veiksmas tęsiasi kurį laiką), antra, jis „pasirodys“ (tai įvyks tuo laiku). Iš pradžių norime sužinoti, kokiu laikotarpiu Mykolas „stovi dėl [Danieliaus] tautos sūnų“. Prisimink, jog Mykolu vadinamas danguje viešpataujantis Jėzus. Kai sakoma, kad jis „stovi“, mes pagalvojame, kokiame dar kontekste Danielius vartoja šį žodį. Dažniausiai — kalbėdamas apie karalius ir atėjimą į valdžią (Danieliaus 11:2-4, 7, 20, 21).

5, 6. a) Kokiu laikotarpiu stovi Mykolas? b) Kada ir kaip Mykolas ‛pasirodo’ ir kas įvyksta?

⁵ Akivaizdu, angelas čia paminėjo laikotarpį, apibrėžtą kitose Biblijos pranašystėse. Jėzus jį vadino savo „dalyvavimu“ (graikiškai pa·rū·siʹa) — karaliavimu danguje (Mato 24:37-39, NW). Šis laikotarpis dar vadinamas „paskutinėmis dienomis“, „pabaigos metu“ (2 Timotiejui 3:1; Danieliaus 12:4, 9). Jis prasidėjo 1914 metais, ir nuo tada Mykolas stovi kaip Karalius danguje. (Palygink Izaijo 11:10, ŠR; Apreiškimas 12:7-9.)

⁶ O kada Mykolas ‛pasirodo’? Kai pakyla ir imasi ypatingų žygių. Tai Jėzus darys ateityje. Apreiškimo 19:11-16 Jėzus yra pranašiškai aprašomas kaip galingas Karalius Mesijas, jojantis priešaky angelų kariuomenės ir naikinantis Dievo priešus. Danieliaus 12:1 sakoma: „Užeis metas tokių vargų, kokių dar nėra niekad buvę nuo to laiko, kai atsirado tautos.“ Per išpranašautąjį „didelį suspaudimą“ Kristus, vyriausiasis Jehovos nuosprendžio vykdytojas, padarys galą visai šiai sugedusiai santvarkai (Mato 24:21; Jeremijo 25:33; 2 Tesalonikiečiams 1:6-8; Apreiškimas 7:14; 16:14, 16).

 7. a) Kokią viltį puoselėja visi ištikimieji, laukdami ‛vargų meto’? b) Kas yra Jehovos knyga ir kodėl gyvybiškai svarbu būti įrašytam į ją?

⁷ Kas laukia tikinčiųjų tomis sielvarto dienomis? Danieliui buvo pasakyta: „Anuo metu tavo tauta bus išgelbėta, — visi, kurie tik yra rasti įrašyti knygoje.“ (Palygink Luko 21:34-36.) Kokioje knygoje? Trumpai tariant, Jehovos Dievo atmintyje. Jis prisimena, kas vykdo jo valią (Malachijo 3:16; Žydams 6:10). Tie žmonės, kurie įrašyti į gyvenimo knygą, yra saugiausi pasaulyje, nes juos globoja Dievas. Kad ir kaip jie nukentėtų, žala gali būti ir bus atitaisyta. Net jeigu jie mirtų nesulaukę ‛vargų meto’, Jehova saugotų juos beribėje atmintyje. Jis prisimins ir prikels juos Jėzaus Kristaus Tūkstantmẽčio valdymo laikais (Apaštalų darbai 24:15; Apreiškimas 20:4-6).

ŠVENTIEJI ‛ATSIBUNDA’

 8. Kokią nuostabią perspektyvą atveria Danieliaus 12:2?

⁸ Prikėlimo viltis tikrai paguodžia. Danieliaus 12:2 ji irgi minima: „Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus — kai kurie amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinajai negarbei.“ (Palygink Izaijo 26:19.) Šie žodžiai, ko gero, primena jaudinantį Jėzaus Kristaus pažadą, kad bus visuotinis prikėlimas (Jono 5:28, 29). Nuostabi viltis! Tik pagalvok: grįš gyventi mylimi draugai ir šeimos nariai, kurių nebėra! Tačiau Danieliaus knygoje pirmiausia žadamas kitoks prikėlimas — jau įvykęs. Kaip suprasti?

 9. a) Kodėl protinga manyti, jog Danieliaus 12:2 išsipildo paskutinėmis dienomis? b) Koks prikėlimas čia pranašaujamas ir iš kur tai žinome?

⁹ Pažiūrėkime kontekstą. Pirmojoje 12 skyriaus eilutėje, kaip išsiaiškinome, kalbama ne vien apie šios santvarkos pabaigą, bet apie visą paskutinių dienų laikotarpį. Didžioji skyriaus dalis išsipildo ne būsimame žemės rojuje, o pabaigos laiku. Ar dabar būta prikėlimo? Apaštalas Paulius rašė, kad „priklausantys Kristui“ yra prikeliami „jo atėjimo [„dalyvavimo“ NW] metu“. Tačiau gyventi danguje mirusieji keliami „negendantys“ (1 Korintiečiams 15:23, 52). Nė vienas iš jų neprikeliamas „gėdai ir amžinajai negarbei“, išpranašautai Danieliaus 12:2. Gal esama kitokio prikėlimo? Biblijoje kartais kalbama apie dvasinį prikėlimą. Pavyzdžiui, toks atgijimas, arba prikėlimas, pranašaujamas Ezechielio knygoje ir Apreiškime (Ezechielio 37:1-14; Apreiškimas 11:3, 7, 11).

10. a) Kokia prasme pateptųjų likutis buvo prikeltas pabaigos metu? b) Kodėl galima sakyti, jog kai kurie pateptieji atsibudo „gėdai ir amžinajai negarbei“?

¹⁰ Ar pabaigos laiku Dievo pateptieji tarnai atgijo dvasiškai? Taip! Istorijos faktai rodo, kad 1918 metais ištikimų krikščionių likutis buvo aršiai puolamas, net jų organizuota viešoji tarnyba nutrūko. Paskui, 1919 metais, jie visai netikėtai atsigavo dvasiškai. Kaip tik toks prikėlimas ir pranašaujamas Danieliaus 12:2. Nors tada ir vėliau daugelis ‛atsibudo’ dvasia, ne visi, deja, išliko dvasiškai gyvi. Tie, kurie pabudę atmetė Karalių Mesiją ir paliko Dievo tarnybą, užsitraukė Danieliaus 12:2 minimą „gėdą ir amžinąją negarbę“ (Žydams 6:4-6). O ištikimi pateptieji, atgimę dvasiškai, griebėsi veiklos ir palaikė Karalių Mesiją. Jų ištikimybės vaisius, kaip sakoma pranašystėje, yra „amžinasis gyvenimas“. Nors jiems ir priešinamasi, šiandieną lengva atpažinti juos iš dvasinio gyvybingumo.

JIE ‛ŠVYTI TARSI ŽVAIGŽDĖS’

11. Kas šiandieną yra „išmintingieji“ ir kokia prasme jie švyti tarsi žvaigždės?

¹¹ Kitos dvi Danieliaus 12 skyriaus eilutės dar labiau padeda atpažinti „Aukščiausiojo šventuosius“. 3-ioje eilutėje angelas sako Danieliui: „Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius.“ Kas šiandien yra tie „išmintingieji“? Suprantama, „Aukščiausiojo šventieji“. Ne kas kitas, o ištikimų pateptųjų likutis suvokė, kad Mykolas, Galingasis Didžiūnas, stovi kaip Karalius nuo 1914 metų. Skelbdami tokias tiesas ir krikščioniškai elgdamiesi, jie ‛spindi tarsi žiburiai’ dvasinės tamsos pasaulyje (Filipiečiams 2:15; Jono 8:12). Apie juos Jėzus pranašavo: „Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje“ (Mato 13:43).

12. a) Kaip pateptieji ‛veda daugelį į teisumą’ pabaigos metu? b) Kaip pateptieji ves daugelį į teisumą ir ‛švytės tarsi žvaigždės’ Kristaus Tūkstantmečio valdymo laikais?

¹² Danieliaus 12:3 pasakyta, ką pateptieji krikščionys darys pabaigos laiku. Jie ‛ves daugelį į teisumą’. Pateptųjų likutis ėmėsi rinkti trūkstamus Kristaus bendraįpėdžius, kurių iš viso 144 000 (Romiečiams 8:16, 17; Apreiškimas 7:3, 4). Užbaigę tą darbą — matyt, XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje — jie pradėjo rinkti „kitų avių“ „milžinišką minią“ (Jono 10:16; Apreiškimas 7:9). Šie žmonės irgi tiki Jėzaus Kristaus išperkamąja auka. Todėl jie tyri Jehovos akyse. Dabar jų yra milijonai. Jie puoselėja viltį pergyventi piktojo pasaulio sunaikinimą. Jėzus Kristus, su 144 000 bendrakaralių ir kunigų valdydamas tūkstantį metų, išlies klusniai žmonijai išpirkos palaimas ir padės visiems tikintiesiems atsikratyti paveldėtos iš Adomo nuodėmės (2 Petro 3:13; Apreiškimas 7:13, 14; 20:5, 6). Tada pateptieji tikrai ‛ves daugelį į teisumą’ ir ‛švytės tarsi žvaigždės’ danguje. Ar tu brangini viltį gyventi žemėje, valdomoje Kristaus ir jo bendrakaralių šlovingos dangiškosios vyriausybės? Kokia privilegija skelbti gerąją žinią apie Dievo Karalystę drauge su „šventaisiais“! (Mato 24:14)

JIE ‛TYRINĖJA KNYGĄ’

13. Kokia prasme Danieliaus knygos žodžiai buvo užantspauduoti ir laikomi paslaptyje?

¹³ Angelo kalba, prasidėjusi nuo Danieliaus 10:20, dabar baigiasi šiltais žodžiais: „O tu, Danieli, laikyk paslaptyje šiuos žodžius ir užantspauduok knygą iki pabaigos meto. Daugelis ją tyrinės, ir žinojimas padaugės“ (Danieliaus 12:4a; 12:4b, ŠR). Ką įkvėptas Danielius parašė, daugiausia buvo paslaptis, užantspauduota žmogaus protui. Paskui pats Danielius sakė: „Aš tai girdėjau, bet negalėjau suprasti“ (Danieliaus 12:8). Daug šimtmečių Danieliaus knygą slėpė „antspaudai“. O dabar?

14. a) Kas ir ką ‛tyrinėja’ „pabaigos metu“? b) Kas rodo, kad Jehova laimina tokį ‛tyrinėjimą’?

¹⁴ Mums privilegija gyventi „pabaigos metu“, nupasakotu Danieliaus knygoje. Kaip išpranašauta, daugelis ištikimųjų ‛tyrinėja’ Dievo Žodį ir, Jehovos laiminami, įgauna tikrų žinių. Ištikimi pateptieji Jehovos Liudytojai įžvalgiai suvokia, jog žmogaus Sūnus karaliauja nuo 1914 metų, atpažįsta Danieliaus išpranašautuosius žvėris, perspėja apie „klaikiąją pabaisą“, — tai vos keli pavyzdžiai (Danieliaus 11:31). Vadinasi, „Aukščiausiojo šventieji“ pasižymi plačiomis žiniomis. Tačiau Danieliui buvo apreikšta ir daugiau skiriamųjų požymių.

JIE YRA ‛NAIKINAMI’

15. Ko dabar klausia angelas ir ką primena šis klausimas?

¹⁵ Prisiminkime, angelas kalbėjo Danieliui prie „didžiosios upės“ — Hidekelio, dar vadinamo Tigru (Danieliaus 10:4). Dabar Danielius regi tris angelus ir sako: „Aš, Danielis, žiūriu ir matau: stovi du kiti vyrai, vienas ant šito upės kranto, o antras ant kito. Vienas jų tarė vyrui, vilkinčiam drobiniais ir stovinčiam ant upės vandenų: ‛Kaip ilgai iki šių nuostabiųjų dalykų pabaigos?’“ (Danieliaus 12:5, 6) Angelo klausimas vėl primena mums „Aukščiausiojo šventuosius“. „Pabaigos meto“ pradžioje, 1914-aisiais, jiems labai rūpėjo, kada bus įgyvendinti Dievo tikslai. Pranašystėje tikrai kalbama apie juos, — tai akivaizdu iš atsakymo.

16. Ką pranašauja angelas ir kaip jis pabrėžia, jog pranašystė tikrai išsipildys?

¹⁶ Danielius rašo: „Drobiniais vilkintis vyras, stovintis ant upės vandenų, pakėlė į dangų savo dešinę ir kairę. Aš girdėjau jį prisiekiant amžinai Gyvuoju, kad tai tęsis vieną laiką, du laikus ir pusę laiko ir kad visi šie dalykai bus įvykdyti, kai pasibaigs šventosios tautos galios naikinimas“ (Danieliaus 12:7). Tai rimtas reikalas. Prisiekdamas angelas pakelia abi rankas, galbūt kad matytų angelai, stovintys abipus plačiosios upės. Jis pabrėžia, jog pranašystė tikrai išsipildys. O kokį periodą apima nustatytieji laikai? Atsakymą ne taip sunku rasti, kaip atrodytų.

17. a) Kuo panašios pranašystės iš Danieliaus 7:25, Danieliaus 12:7 ir Apreiškimo 11:3, 7, 9? b) Kiek trunka trys su puse laiko?

¹⁷ Ši pranašystė labai panaši į kitas dvi: Danieliaus 7:25 (ją aptarėme 9-ame šio leidinio skyriuje) ir Apreiškimo 11:3, 7, 9. Palyginkime. Visos jos skirtos pabaigos metui. Dvi pastarosios pranašystės vaizduoja šventuosius Dievo tarnus, persekiojamus ir net kurį laiką nepajėgius viešai skelbti Karalystės. Visos šios pranašystės rodo, jog Dievo tarnai atsigauna ir vėl imasi darbo, o persekiotojų užmačios nueina niekais. Visose trijose pasakoma, kiek laiko teks vargti šventiesiems. Abiejose Danieliaus pranašystėse (7:25 ir 12:7) minimas ‛laikas, laikai ir pusė laiko’. Biblistai apskritai pripažįsta, jog čia kalbama apie tris su puse laiko. Apreiškime tas pats laikotarpis prilyginamas 42 mėnesiams, arba 1260 dienų (Apreiškimas 11:2, 3). Vadinasi, Danieliaus pranašaujami trys su puse laiko lygūs trejiems su puse metų, kai metai susideda iš 360 dienų. O kada prasidėjo 1260 dienų?

18. a) Kada, pasak Danieliaus 12:7, sueina 1260 dienų? b) Kada ir kaip buvo sunaikinta „šventosios tautos“ galia? c) Kada prasidėjo 1260 dienų ir kaip tuo laikotarpiu pateptieji ‛pranašavo maišais apsivilkę’?

¹⁸ Pranašystėje gana aiškiai pasakyta, kada sueis 1260 dienų — „kai pasibaigs šventosios tautos galios naikinimas“. 1918 metų viduryje Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrijos vadovaujantieji nariai, tarp jų ir prezidentas Dž. F. Rezerfordas, buvo melagingai apkaltinti, nuteisti ilgalaikiu laisvės atėmimu ir įkalinti. Dievo šventiesiems tikrai atrodė, kad jų darbas ‛sunaikintas’, jų stiprybė palaužta. Nuo 1918-ųjų vidurio atskaičiavę trejus su puse metų, gautume 1914-ųjų pabaigą. Tuo laiku mažas pateptųjų būrelis ruošėsi persekiojimams. Ką tik prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ir vis labiau buvo priešinamasi jų darbui. 1915 metų citata jie pasirinko Kristaus žodžius, kai jis klausė savo sekėjų: „Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ (Mato 20:22) Kaip išpranašauta Apreiškimo 11:3, tas 1260 dienų laikotarpis buvo liūdnas metas pateptiesiems — tarytum jie pranašautų apsivilkę ašutinėmis. Persekiojimas didėjo. Vieni buvo įkalinti, kiti kentė smurtinius išpuolius, dar kiti buvo kankinami. 1916 metais daugelį pribloškė pirmojo Bendrijos prezidento Č. T. Raselo mirtis. Šventieji, kaip Karalystės skelbėjų organizacija, buvo nužudyti to niūraus laikotarpio pabaigoje. O kas tada?

19. Kaip pranašystė iš Apreiškimo 11 skyriaus patikina mus, kad pateptieji nutildomi tik trumpam?

¹⁹ Analogiška pranašystė iš Apreiškimo 11:3, 9, 11 rodo, kad „du liudytojai“, truputį — pusketvirtos dienos — pabuvę negyvi, yra atgaivinami. Iš Danieliaus 12 skyriaus irgi matome, kad šventųjų dar laukia darbas ir jie netyli.

JIE ‛IŠGRYNINAMI, PADAROMI ŠVARŪS, IŠMĖGINAMI UGNYJE’

20. Kokių palaimų, pasak Danieliaus 12:10, teks pateptiesiems po sunkių išgyvenimų?

²⁰ Kaip jau minėjome, pats Danielius nesuvokė, ką rašąs. Tačiau jis svarstė, ar šventuosius visai sutriuškins persekiotojai, nes paklausė: „Koks bus šių dalykų galas?“ Angelas atsakė: „Eik savo keliu, Danieli, nes šie žodžiai turi likti paslaptyje ir užantspauduoti ligi pabaigos meto. Daugelis bus išgryninti, padaryti švarūs ir išmėginti ugnyje, tačiau nedorėliai ir toliau nedorai elgsis. Nė vienas nedorėlių to nesupras, tačiau išmintingieji supras“ (Danieliaus 12:8-10). Šventiesiems duota patikima viltis! Jie nepražus, bet, atvirkščiai, — bus išgryninti. Jie turės gerą reputaciją Dievo akyse (Malachijo 3:1-3). Dvasinis įžvalgumas padės jiems likti tyriems. O blogieji nenorės suprasti dvasinių dalykų. Kada šitaip bus?

21. a) Kokiais įvykiais prasideda laikotarpis, išpranašautas Danieliaus 12:11? b) Kas buvo „kasdienė deginamoji auka“ ir kada ji nutraukta? (Žiūrėk rėmelį 298 puslapyje.)

²¹ Danieliui pasakyta: „Nuo to meto, kai buvo nutraukta kasdienė deginamoji auka ir pastatyta klaikioji pabaisa, bus tūkstantis du šimtai devyniasdešimt dienų.“ Laikotarpis prasideda tam tikrais įvykiais. Pirmiausia nutraukiama „kasdienė deginamoji auka“, arba „nuolatinė auka“a (ŠR) (Danieliaus 12:11). Apie kokią auką angelas kalbėjo? Ne apie gyvulių aukas, atnašaujamas žmonių statytose šventyklose. Net senoji Jeruzalės šventykla tebuvo „tikrosios atvaizdas“ — simbolizavo Jehovos dvasinę šventyklą, kuri pradėjo veikti 29 m. e. m., Kristui tapus Vyriausiuoju Kunigu. Dvasinėje šventykloje — Dievo tyro garbinimo sistemoje — nereikia nuolat atnašauti už nuodėmes, nes ‛Kristus buvo vieną kartą paaukotas, kad atsilygintų už visų nuodėmes’ (Žydams 9:24-28). Bet šioje šventykloje aukas atnašauja visi tikrieji krikščionys. Apaštalas Paulius rašė: „Per [Kristų] visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių“ (Žydams 13:15). Taigi pirmiausia 1918 metų viduryje nutrūko „kasdienė deginamoji auka“: Karalystės skelbimo darbas buvo faktiškai sustabdytas.

22. a) Kokia „klaikioji pabaisa“ buvo pastatyta ir kada? b) Kada prasidėjo ir kada baigėsi laikotarpis, išpranašautas Danieliaus 12:11?

²² O antra, kaip dėl „klaikiosios pabaisos“ pastatymo? Aptardami Danieliaus 11:31, supratome, kad pabaisa iš pradžių buvo Tautų Sąjunga, paskui — Jungtinės Tautos. Abi institucijos „klaikios“, nes yra liaupsinamos kaip vienintelė viltis išlaikyti žemėje taiką. Todėl daugeliui žmonių jos atstoja Dievo Karalystę! 1919 metų sausį, kai buvo oficialiai pasiūlyta įkurti Tautų Sąjungą, išsipildė abu Danieliaus 12:11 pranašavimai. Taigi 1290 dienų skaičiuojama nuo 1919 metų pradžios iki 1922 metų rudens (šiaurės pusrutulyje).

23. Kaip 1290 dienų laikotarpiu, išpranašautu Danieliaus 12 skyriuje, šventieji darėsi vis tyresni?

²³ Ar tuo tarpu šventieji darėsi vis švaresni, tyresni Dievo akyse? Taip! 1919 metų kovo mėnesį Sargybos bokšto bendrijos prezidentas ir jo bendražygiai buvo paleisti iš kalėjimo. Po kurio laiko juos reabilitavo. Supratę, kad darbas nebaigtas, jie tuojau nusprendė surengti kongresą 1919-ųjų rugsėjį. Tais pačiais metais pradėta leisti Sargybos bokšto palydovą „Aukso amžių“ (dabar Atsibuskite!). Šis žurnalas visada palaikė Sargybos bokštą: drąsiai demaskavo pasaulio sugedimą ir padėjo Dievo žmonėms likti tyriems. Suėjus 1290 išpranašautųjų dienų, šventieji jau buvo gerokai apsivalę. 1922 metų rugsėjį, apytikriai tada, kai išpranašautasis laikotarpis baigėsi, jie surengė istorinį kongresą Sydar Pointe (Ohajas, JAV). Kongresas labai pagyvino Karalystės skelbimo darbą. Tačiau dar reikėjo tobulėti, ir tam buvo skirtas dar vienas ypatingas laikotarpis.

ŠVENTIEJI PALAIMINTI

24, 25. a) Koks laikotarpis išpranašautas Danieliaus 12:12? Kada jis, matyt, prasidėjo ir kada baigėsi? b) Kokia buvo pateptojo likučio būklė 1335 dienų pradžioje?

²⁴ Galiausiai Jehovos angelas pranašauja apie šventuosius: „Palaimintas žmogus, kuris lauks ir ištvers tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkias dienas!“ (Danieliaus 12:12) Angelas nė neužsimena, kada šis laikotarpis prasideda ar baigiasi. Sprendžiant iš istorijos, jis eina tuoj po ankstesniojo. Prasideda 1922 metų rudenį ir baigiasi 1926 metų vėlyvą pavasarį (šiaurės pusrutulyje). Ar, laikui suėjus, šventieji jau buvo palaimingi? Dvasiniu požiūriu — taip.

²⁵ Netgi po 1922 metų kongreso (nuotrauka 302 puslapyje) kai kurie Dievo šventieji ilgesingai žvelgė į praeitį. Pagrindinė studijų medžiaga jų sueigose tebebuvo Biblija ir Č. T. Raselo Šventraščio studijavimų tomai. Vyravo požiūris, kad 1925 metais prasidės prikėlimas ir Rojus bus atkurtas žemėje. Daugelis tarnavo turėdami omenyje konkrečią datą. Kai kurie išdidžiai atsisakė skelbti visuomenei Karalystę. Padėtis nebuvo gera.

26. Kaip pasikeitė pateptųjų dvasinė būklė per 1335 dienas?

²⁶ Per 1335 dienas viskas pasikeitė. Skelbimo darbas buvo iškeltas į pirmąją vietą ir visų labui reguliariai organizuojama lauko tarnyba. Sueigos rengiamos kas savaitę ir jose studijuojamas Sargybos bokšto žurnalas. 1925-ųjų kovo 1 dienos numeryje išspausdintas istorinis straipsnis „Tautos gimimas“ ir Dievo tautai išaiškinta, kas įvyko 1914—1919 metais. Praėjus 1925-iesiems, šventieji tarnavo Dievui nebenusistatę jokio galutinio termino. Dabar svarbiausias buvo Jehovos vardo pašlovinimas. Šią esminę tiesą ypač gerai atskleidė 1926 metų sausio 1 dienos Sargybos bokšto straipsnis „Kas garbins Jehovą?“ Kongrese 1926-ųjų gegužę buvo pristatyta naujos serijos knyga Išgelbėjimas. (Žiūrėk 302 puslapį.) Naujoji serija pakeitė Šventraščio studijavimus. Šventieji nebesigręžiojo atgal. Jie užtikrintai žvelgė į ateitį ir į būsimus darbus. Kaip ir išpranašauta, 1335 dienos padarė šventuosius palaimingus.

27. Kaip Danieliaus 12 skyriaus apžvalga padeda atpažinti Jehovos pateptuosius?

²⁷ Žinoma, ne visi ištvėrė audringąjį tarpsnį. Užtat angelas ir pabrėžė, jog svarbu ‛laukti’. Tie, kurie ištvėrė ir sulaukė, buvo didžiai palaiminti. Mes įsitikiname tuo, apžvelgę Danieliaus 12 skyrių. Pranašystė išsipildė, ir pateptieji buvo dvasiškai atgaivinti, arba prikelti. Apdovanoti įžvalga, jie ‛tyrinėjo’ Dievo Žodį ir, vadovaujami šventosios dvasios, atskleidė senas paslaptis. Jehova išgrynino juos, kad spindėtų dvasia lyg ryškios žvaigždės. Todėl jie padėjo daugeliui įgyti Jehovos Dievo palankumą.

28, 29. Kam turėtume pasiryžti, kai „pabaigos metas“ eina prie galo?

²⁸ „Aukščiausiojo šventieji“ aiškiai pastebimi pagal išpranašautuosius ženklus, tad kuo galėtume pasiteisinti, jei neatpažintume jų ir nebendradarbiautume su jais? Nuostabių palaimų susilauks milžiniška minia, tarnaujanti Jehovai drauge su mažėjančiu pateptųjų būreliu. Visi mes turime laukti išsipildant, ką Dievas pažadėjo (Habakuko 2:3). Mykolas, Galingasis Didžiūnas, jau ne vieną dešimtmetį užstoja Dievo tautą mūsų laikais. Dievo įgaliotas, jis netrukus pakils įvykdyti nuosprendžio šiai santvarkai. O kaip tada bus su mumis?

²⁹ Visa priklausys nuo to, ar dabar pasiryšime laikytis ištikimybės. „Pabaigos metui“ einant prie galo, turime dar tvirčiau apsispręsti, todėl aptarkime paskutinę Danieliaus knygos eilutę. Nagrinėdami ją kitame skyriuje, geriau suprasime, kaip ištikimai Danielius tarnavo Dievui ir kaip ištikimai tarnaus ateityje.

[Išnaša]

KAIP TU SUPRATAI?

• Kokiu laikotarpiu Mykolas „stovi“? Kaip ir kada jis ‛pasirodys’?

• Apie kokį prikėlimą kalbama Danieliaus 12:2?

• Kada prasidėjo ir kada baigėsi

trys su puse laiko, minimo Danieliaus 12:7?

1290 dienų, išpranašautų Danieliaus 12:11?

1335 dienos, išpranašautos Danieliaus 12:12?

• Kaip Danieliaus 12 skyrius padeda atpažinti tikruosius Jehovos garbintojus?

[Rėmelis 298 puslapyje]

NUTRAUKIAMA KASDIENĖ DEGINAMOJI AUKA

Danieliaus knygoje penkis kartus pavartotas terminas „kasdienė deginamoji auka“. Čia turima omenyje gyriaus auka — „lūpų vaisius“, — kurią Jehovai Dievui reguliariai atnašauja jo tarnai (Žydams 13:15). Danieliaus 8:11, 11:31 ir 12:11 minima, kad ji bus nutraukta.

Per abu pasaulinius karus Jehovos tauta kentė aršų persekiojimą „šiaurės karaliaus“ ir „pietų karaliaus“ valdose (Danieliaus 11:14, 15). „Kasdienė deginamoji auka“ nutrūko baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, 1918 metų viduryje, kai buvo beveik sustabdytas skelbimo darbas (Danieliaus 12:7). Per Antrąjį pasaulinį karą Britanijos ir Amerikos pasaulinė galybė vėl „atėmė kasdienę deginamąją auką“ 2300 dienų (Danieliaus 8:11-14; žiūrėk šios knygos 10 skyrių). Be to, Šventraštyje nenustatytam laikotarpiui auką pašalino nacistiniai „pečiai“ (Danieliaus 11:31, ŠR; žiūrėk šios knygos 15 skyrių).

[Schema/iliustracijos 301 puslapyje]

DANIELIAUS IŠPRANAŠAUTIEJI LAIKOTARPIAI

[Iliustracijos 287 puslapyje]

Atsakingas pareigas einantys Jehovos tarnai buvo neteisėtai uždaryti į federalinį griežtojo režimo kalėjimą Atlantoje (Džordžija, JAV). Iš kairės į dešinę: (sėdi) A. H. Makmilanas, Dž. F. Rezerfordas, V. E. van Ambergas; (stovi) Dž. H. Fišeris, R. Dž. Martinas, Dž. Deičeka, F. H. Robisonas ir K. Dž. Vudvortas

[Iliustracijos 299 puslapyje]

Sydar Pointe (Ohajas, JAV) surengti istoriniai kongresai: 1919 metais (viršuje) ir 1922 metais (apačioje)

[Iliustracija per visą 302-ą puslapį]