Jehovos keliai teisūs

„Viešpaties keliai teisingi, ir teisieji vaikščioja jais“ (OZĖJO 14:9, Brb).

1, 2. Kokį kelią Jehova izraelitams nurodė, tačiau kas atsitiko?

JEHOVA per pranašą Mozę nurodė izraelitams teisingą kelią. Tačiau aštuntojo šimtmečio prieš mūsų erą pradžioje tauta buvo jį visiškai apleidusi, tad Dievas kaltino ją sunkia nuodėme. Apie tai rašoma Ozėjo 10—14 skyriuose.

² Izraelitų širdys pasidarė dvilypės. Jehova sakė dešimties giminių karalystei: „Arėte nedorumą, pjovėte neteisingumą“ (Ozėjo 10:1, 13). Jis priminė jiems: „Kai Izraelis buvo vaikas, aš jį pamilau ir iš Egipto pašaukiau savo sūnų“ (Ozėjo 11:1). Nors Dievas išlaisvino izraelitus iš Egipto vergijos, jie atsilygino jam melu ir apgaule (Ozėjo 12:1 [11:12, Brb]). Dėl to Jehova jiems patarė: „Turi sugrįžti pas savo Dievą! Laikykis ištikimos meilės ir teisingumo“ (Ozėjo 12:7 [12:6, Brb]).

 3. Kas laukė maištingosios Samarijos, bet kaip izraelitų galėjo būti pasigailėta?

³ Maištingosios Samarijos ir jos karaliaus laukė pražūtis (Ozėjo 13:11; 14:1 [13:16, Brb]). Tačiau paskutinis Ozėjo pranašystės skyrius prasideda raginimu: „Grįžk, Izraeli, pas Viešpatį, savo Dievą“ (14:1, Brb; 14:2, BD). Jei izraelitai atgailaus ir prašys atleidimo, Dievas jų pasigailės. Bet pirma jie turės pripažinti, kad „Jehovos keliai teisūs“ (NW), ir vaikščioti jais (Ozėjo 14:2-7, 10 [14:1-6, 9, Brb]).

 4. Kokius principus iš Ozėjo pranašystės aptarsime?

⁴ Paskutiniuose penkiuose Ozėjo pranašystės skyriuose yra daug principų, mokančių, kaip vaikščioti su Dievu. Apsvarstysime šiuos: 1) Jehova tikisi tyro, neveidmainiško garbinimo; 2) Jis ištikimai myli savo tautą; 3) turime visada juo pasitikėti; 4) Jehovos keliai visada teisūs; 5) nusidėjėliai gali grįžti prie Jehovos.

Jehovą dera garbinti neveidmainiška širdimi

 5. Kokios tarnybos Jehova iš mūsų tikisi?

⁵ Jehova tikisi, kad tarnausime jam tyrai, nepadalyta širdimi. Izraelis anuomet tapo nevaisingu „išsigimstančiu vynmedžiu“ (NW). Žmonės statė vis ‘daugiau aukurų’ netikriems dievams. Tie atskalūnai netgi kėlė stulpus — greičiausiai obeliskus, skirtus stabmeldiškam garbinimui. Jehova ruošėsi nugriauti tuos aukurus ir sunaikinti stulpus (Ozėjo 10:1, 2).

 6. Norėdami vaikščioti su Dievu, kokio bruožo turime atsikratyti?

⁶ Jehovos tarnai negali būti veidmainiai. Tačiau kas atsitiko su izraelitais? ‘Jų širdis tapo melaginga [„pasidalinusi“, Brb].’ Nors sudarė su Jehova sandorą ir buvo jam pasiaukoję, jo akyse veidmainiavo. Kokia iš to pamoka? Jei pasiaukojome Dievui, negalime būti veidmainiai! Patarlių 3:32 įspėjama: „Suktu žmogumi Viešpats bjaurisi, o dorieji yra Viešpaties draugėje.“ Jei norime vaikščioti su Dievu, turime rodyti meilę „iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo“ (1 Timotiejui 1:5).

Dievas ištikimai myli savo tautą

7, 8. a) Kada galime džiaugtis Dievo ištikimąja meile? b) Ką turime daryti sunkiai nusidėję?

⁷ Jeigu garbiname Dievą tyrai ir neveidmainiškai, džiaugsimės jo ištikimąja meile. Neklusniesiems izraelitams buvo pasakyta: „Sėkite teisumą, pjaukite ištikimos meilės derlių, plėškite dirvoną, nes jau metas ieškoti Viešpaties, kad jis ateitų ir apšviestų mus teisumu“ (Ozėjo 10:12).

⁸ O, kad izraelitai nuolankiai ieškotų Jehovos! Jis mielai ‘apšviestų juos teisumu’. Jei sunkiai nusidėjome, ieškokime Jehovos, melskime jį atleidimo, kreipkimės dvasinės pagalbos į krikščionių vyresniuosius (Jokūbo 5:13-16). Maldaukime Dievą šventosios dvasios vadovavimo, nes „kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą“ (Galatams 6:8). Jei ‘sėjome dvasiai’, nuolat džiaugsimės Dievo ištikimąja meile.

9, 10. Kaip Ozėjo 11:1-4 žodžiai taikomi Izraeliui?

⁹ Jehova savo tarnams visuomet rodo meilę. Tai akivaizdu iš Ozėjo 11:1-4, kur skaitome (Brb): „Kai Izraelis buvo jaunas, mylėjau jį ir iš Egipto pašaukiau savo sūnų [...] Jie aukodavo Baaliams ir smilkydavo drožiniams. Aš mokiau Efraimą [izraelitus] vaikščioti, paėmęs už rankos, bet jie nesuprato, kad Aš juos išgelbėjau. Žmonių virvėmis ir meilės raiščiais traukiau juos. Aš buvau kaip tas, kuris nuima jungą nuo kaklo ir maitina juos.“

¹⁰ Čia Jehova palygina Izraelį su mažu vaiku. Paėmęs už rankos, jis mokė izraelitus vaikščioti, traukė prie savęs „meilės raiščiais“. Koks švelnumas! Įsivaizduok, kaip padedi savo mažyliui žengti pirmuosius žingsnius. Laikai ištiesęs į jį rankas. Galbūt net prilaikai kokiu raiščiu, kad nepargriūtų. Kaip tik tokia švelni yra Jehovos meilė. Jam malonu laikyti tave „meilės raiščiais“.

11. Kuo Jehova primena tą, kuris „nuima jungą nuo kaklo“?

¹¹ Su izraelitais Jehova elgėsi kaip „tas, kuris nuima jungą nuo kaklo ir maitina juos“. Dievas tarsi pakelia ar nuima gyvulio jungą, kad jis galėtų netrukdomai ėsti. Tik tada, kai izraelitai sulaužydavo klusnumo Dievui jungą, patekdavo po sunkiu priešų jungu (Pakartoto Įstatymo 28:45, 48; Jeremijo 28:14). Tad saugokimės savo didžiausio priešo, Šėtono, nagų, kad netektų kęsti jo nepakeliamo jungo. Visada ištikimai vaikščiokime su mus mylinčiu Dievu.

Visuomet pasitikėk Jehova

12. Remiantis Ozėjo 12:7 [12:6, Brb], ko reikalaujama norint vaikščioti su Dievu?

¹² Vaikščioti su Jehova galime tik visada juo pasitikėdami. Izraelitams buvo pasakyta: „Tu turi sugrįžti pas savo Dievą! Laikykis ištikimos meilės ir teisingumo ir visuomet pasitikėk savo Dievu!“ (Ozėjo 12:7 [12:6, Brb]). Neklusnūs izraelitai galėjo atgailauti ir grįžti prie Jehovos tik puoselėdami ištikimą meilę, teisingumą ir ‘visuomet pasitikėdami savo Dievu’. Gal mes jau daugelį metų vaikštome su Jehova. Tačiau ne tai svarbiausia. Turime ir toliau rodyti ištikimą meilę, elgtis teisingai ir visuomet dėti viltis į Dievą (Psalmyno 27:14).

13, 14. Kokį pagrindą pasitikėti Jehova duoda Paulius cituodamas Ozėjo 13:14?

¹³ Tolesni Ozėjo žodžiai apie izraelitus skatina mus tvirtai viltis Dievu. „Ar išpirksiu juos iš Šeolo galios, ar atpirksiu juos iš mirties? — klausė Jehova. — O mirtie, kur tavo rykštės! O Šeole, kur tavo geluonis!“ (Ozėjo 13:14). Dievas tuo metu nesirengė gelbėti izraelitų iš mirties, bet atėjus laikui jis praris mirtį amžiams ir pavers nieku jos pergalę.

¹⁴ Rašydamas dvasia pateptiesiems bendratikiams Paulius citavo Ozėjo pranašystės žodžius: „Kada šis gendantis kūnas apsivilks negendamybe ir šis marus kūnas apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?! Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga — įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (1 Korintiečiams 15:54-57). Jehova prikėlė Jėzų iš mirties ir tuo patikimai laidavo, kad žmonės, kurių atminimą Jis saugo, bus prikelti (Jono 5:28, 29). Jehova išties galime pasitikėti! Tačiau ne tik prikėlimo viltis yra tvirtas pagrindas vaikščioti su Dievu.

Jehovos keliai visada teisūs

15, 16. Kas buvo išpranašauta apie Samariją ir kaip tai išsipildė?

¹⁵ Kadangi esame įsitikinę, kad „Jehovos keliai teisūs“, stengiamės nuo Jo neatsilikti. Samarijos gyventojai nesilaikė teisingų Dievo kelių. Jie elgėsi nedorai, netikėjo Jehova ir dėl to patyrė skaudžias pasekmes. Pranašystėje buvo sakoma: „Samarija turės išpirkti savo kaltę, nes ji maištavo prieš savo Dievą. Jie kris nuo kalavijo, jų mažyliai bus sutraiškyti, o jų nėščios moterys perskrostos“ (Ozėjo 14:1 [13:16, Brb]). Istorija rodo, jog Samariją nukariavę asirai iš tiesų garsėjo tokiais žiaurumais.

¹⁶ Samarija buvo dešimties giminių Izraelio karalystės sostinė. Tačiau čia miesto vardas, matyt, taikomas visai tos karalystės sričiai (1 Karalių 21:1). Asirijos valdovas Šalmaneseras V apgulė Samariją 742 m. p. m. e. Paskui, 740 m. p. m. e., miestą užėmė ir daugelį kilmingųjų ištrėmė į Mesopotamiją bei Mediją. Nežinia, ar Samariją paėmė Šalmaneseras V, ar jo įpėdinis Sargonas II (2 Karalių 17:1-6, 22, 23; 18:9-12). Tačiau Sargono metraščiuose minima, jog 27290 izraelitų buvo ištremta į Eufrato aukštupio regioną ir Mediją.

17. Užuot niekinę Dievo normas, ką turime daryti?

¹⁷ Neklausydami Jehovos ir nepaisydami jo kelių Samarijos gyventojai smarkiai nukentėjo. Šiandien gali atsitikti panašiai. Jei mes, pasiaukoję krikščionys, nusidėtume niekindami teisingas Dievo normas, pasekmės irgi būtų tragiškos. Venkime tokio pražūtingo kelio! Verčiau laikykimės apaštalo Petro patarimo: „Tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis. Bet jei nukenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tegarbina šiuo vardu Dievą“ (1 Petro 4:15, 16).

18. Kaip turime garbinti Dievą?

¹⁸ Dievą garbiname, jeigu vaikštome jo teisingais keliais, o ne kur mūsų akys veda. Kainas elgėsi kaip patiko ir ignoravo Jehovos perspėjimą dėl tykančios nuodėmės, todėl nužudė savo brolį (Pradžios 4:1-8). Bileamas priėmė atlygį iš Moabo karaliaus ir bandė prakeikti Izraelį, bet nepavyko (Skaičių 24:10). Levitą Korachą ir kitus Dievas nubaudė mirtimi už maištą prieš jo paskirtus vadus Mozę ir Aaroną (Skaičių 16:1-3, 31-33). Jokiu būdu nenorime sukti žudiko „Kaino keliu“, parsiduoti „Bileamo paklydimui“, pražudyti save „Korės prieštaravimu“! (Judo 11) Tačiau jei nusidėtume, Ozėjo pranašystė suteiks paguodos.

Nusidėjėliai gali grįžti prie Jehovos

19, 20. Kokias aukas galėjo atnašauti atgailaujantys izraelitai?

¹⁹ Netgi padarę sunkią nuodėmę Jehovos tarnai gali pas jį sugrįžti. Ozėjo 14:2, 3 [14:1, 2, Brb] Jehova pats prašo: „Grįžk, Izraeli, pas Viešpatį, savo Dievą, nes tu sukniubai per savo kaltę. Pasiimkite žodžius ir grįžkite pas Viešpatį. Sakykite jam: ‘Atleisk visas kaltes, priimk, kas gera, ir mes tau aukosime savo lūpų vaisių.’“

²⁰ Jei izraelitai būtų atgailavę, būtų galėję aukoti Dievui „savo lūpų vaisių“ — nuoširdaus šlovinimo aukas. Turėdamas omenyje šią pranašystę Paulius ragino hebrajų krikščionis ‘atnašauti Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių’ (Hebrajams 13:15). Kokia garbė šiandien vaikščioti su Dievu ir atnašauti tokias aukas!

21, 22. Kaip atgailaujantys izraelitai bus atgaivinti?

²¹ Izraelitai, nustoję maištauti ir grįžę prie Jehovos, aukojo jam „savo lūpų vaisių“. Taip laikydamasis pažado Jehova juos dvasiškai atgaivino. Ozėjo 14:5-8 [14:4-7, Brb] sakoma: „Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi, nes mano įniršis nuo jų nusigręžė. Izraeliui aš būsiu lyg rasa; jis žydės kaip lelija ir suleis šaknis kaip Libano miškas. Skleisis jo atžalos, jo grožis bus kaip alyvmedžio, o kvapas kaip Libano. Jie vėl gyvens mano paunksmėje, vėl augins javus ir žydės kaip vynmedis, o jų kvapas bus kaip Libano vyno.“

²² Atgailaujantys izraelitai bus dvasiškai pagydyti ir vėl džiaugsis Dievo meile. Jehova bus jiems tarsi gaivinanti rasa ir gausiai juos laimins. Dievo tautos grožis bus „kaip alyvmedžio“ ir jie vaikščios Jo keliais. Kadangi nusprendėme vaikščioti su Jehova Dievu, ko jis iš mūsų tikisi?

Nenustok laikytis teisių Jehovos kelių

23, 24. Kokia padrąsinančia pranašyste baigiasi Ozėjo knyga ir kuo tie žodžiai reikšmingi mums?

²³ Norėdami vaikščioti su Dievu, turime rodyti „iš aukštybių kilusią išmintį“ ir visuomet daryti, kas teisinga (Jokūbo 3:17, 18). Ozėjo pranašystės paskutinėje eilutėje sakoma: „Kas išmintingas, tas tesvarsto šiuos dalykus, kas protingas, tas teišmano juos. Tiesūs Viešpaties keliai, ir teisieji jais eina, o nusidėjėliai juose suklumpa“ (Ozėjo 14:10 [14:9, Brb]).

²⁴ Užuot vadovavęsi šio pasaulio išmintimi ir normomis, būkime pasiryžę vaikščioti teisiais Dievo keliais (Pakartoto Įstatymo 32:4). Ozėjas ėjo jais 59 ar daugiau metų. Jis be iškraipymų persakė visus Dievo žodžius žinodamas, kad išmintingieji ir įžvalgieji juos supras. O kaip mes? Kol nesibaigė Jehovos paskirtas laikas liudyti, ir toliau ieškokime tų, kurie vertins jo nepelnytą gerumą. Juk džiugu daryti tai kartu su „ištikimu ir protingu vergu“ (Mato 24:45-47; Jr).

25. Kuo tau buvo naudingas Ozėjo pranašystės apsvarstymas?

²⁵ Taigi iš Ozėjo pranašystės daug sužinome. Tai padės mums toliau vaikščioti su Dievu laukiant amžinojo gyvenimo naujajame pasaulyje (2 Petro 3:13; Judo 20, 21). Kokia nuostabi viltis! Ir ji taps tikrove mums kiekvienam, jei ir žodžiais, ir darbais įrodysime, jog pritariame Ozėjui: „Jehovos keliai teisūs.“

Kaip atsakytum?

• Jei garbiname Dievą tyrai, ko galime iš jo tikėtis?

• Kodėl turime visada pasitikėti Jehova?

• Kodėl neabejoji, kad Jehovos keliai teisūs?

• Kaip galime visada vaikščioti teisiais Jehovos keliais?

[Iliustracija 28 puslapyje]

Laikykis krikščionių vyresniųjų patarimų

[Iliustracija 29 puslapyje]

Ozėjo pranašystė skatina tikėti Jehovos duotu prikėlimo pažadu

[Iliustracijos 31 puslapyje]

Ir toliau vaikščiok su Dievu tikėdamas amžinojo gyvenimo viltimi