„Nebijok, mažoji kaimene“

„Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!“ (LUKO 12:32).

 1. Kodėl Jėzus pasakė žodžius: „Nebijok, mažoji kaimene“?

„SIEKITE jo [Dievo] karalystės“ (Luko 12:31, ŠvR). Pasakydamas savo mokiniams šiuos žodžius, Jėzus išreiškė principą, kuriuo krikščionys savo mąstyme vadovavosi nuo jo dienų iki pat šiandien. Dievo Karalystė turi užimti pirmąją vietą mūsų gyvenime (Mato 6:33). Tačiau Luko pranešimas parodo, kad Jėzus kalbėjo šiuos malonius ir raminančius žodžius tam tikrai krikščionių grupei. Jis pasakė: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!“ (Luko 12:32). Kaip Gerasis Ganytojas, Jėzus žinojo, kad jo artimųjų mokinių dar laukia sunkūs laikai. Bet mokiniai neturėjo ko baimintis, jeigu jie be paliovos siekė Dievo Karalystės. Vadinasi, Jėzaus paraginimas nebuvo grubus įsakymas. Greičiau tai buvo meilės kupinas pažadas, kuris turėjo įkvėpti pasitikėjimo ir drąsos.

 2. Kas sudaro mažąją kaimenę ir kodėl jie yra ypač privilegijuoti?

² Jėzus, kalbėdamas savo mokiniams, pavadino juos „mažąja kaimene“. Jo žodžiai buvo skirti tiems, kuriems Jehova ‛atiduos karalystę’. Palyginus su didelėmis miniomis, kurios turėjo priimti Jėzų vėlesniais laikais, ši grupė iš tikro buvo maža skaičiumi. Jie taip pat buvo laikomi brangiais, nes yra išrinkti nuostabiai ateičiai — būti panaudoti karališkoje tarnyboje. Jų Tėvas, Didysis Ganytojas, Jehova, kviečia mažąją kaimenę numatęs, kad ji gaus dangiškąjį paveldą Kristaus mesijiškojoje Karalystėje.

Mažoji kaimenė

 3. Kokį šlovingą mažosios kaimenės regėjimą matė Jonas?

³ Kas tad sudaro šią mažąją kaimenę, turinčią tokią nuostabią perspektyvą? Jėzaus Kristaus pasekėjai, kurie gauna patepimą šventąja dvasia (Apaštalų darbai 2:1-4). Matydamas juos kaip dangiškus giedotojus su arfomis rankose, apaštalas Jonas rašė: „Ir aš išvydau: štai Avinėlis, bestovįs ant Siono kalno, o su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai palydovų, turinčių jo ir jo Tėvo vardus, įrašytus savo kaktose. Tai tie, kurie nesusitepę su moterimis, nes jie mergelės. Jie lydi Avinėlį, kur tik jis eina. Jie yra atpirkti iš žmonijos, pirmienos Dievui ir Avinėliui. Jų lūpose nerasta melo: jie be dėmės“ (Apreiškimas 14:1, 4, 5).

 4. Kokią padėtį mažoji kaimenė užima žemėje šiandien?

⁴ Nuo 33-iųjų m. e. m. Sekminių tie pateptieji, dvasia pagimdytieji asmenys tarnauja kaip Kristaus „atstovai“ žemėje (2 Korintiečiams 5:20, NW). Šiandien jų išliko tik likutis, kuris tarnauja drauge kaip ištikimo ir protingo vergo klasė (Mato 24:45, NTP; Apreiškimas 12:17, ŠvR). Ypač nuo 1935-ųjų metų prie jų prisidėjo „kitos avys“ — krikščionys, turintys žemiškąją viltį, — kurių dabar yra milijonai. Šios avys padeda skelbti gerąją naujieną visoje žemėje (Jono 10:16).

 5. Koks yra likusių mažosios kaimenės narių požiūris ir kodėl jie turi nebijoti?

⁵ Koks yra tos mažosios kaimenės išlikusių narių, dar esančių žemėje, požiūris? Žinodami, kad turi gauti ‛nepajudinamą Karalystę’, jie atlieka savo tarnybą su Dievo baime ir pagarba (Žydams 12:28). Jie nuolankiai supranta, kad turi neįkainojamą privilegiją, teikiančią beribį džiaugsmą. Jie rado tą „vieną brangų perlą“, kurį minėjo Jėzus kalbėdamas apie Karalystę (Mato 13:46). Artinantis didžiajam sielvartui, Dievo pateptieji laikosi be baimės. Nepaisant to, kas turi ištikti žmonijos pasaulį „didingos ir šlovingos Viešpaties [„Jehovos“, NW] dienos“ metu, jie neturi nesveikos baimės dėl ateities (Apaštalų darbai 2:19-21). Ir kodėl gi jiems bijoti?

Skaičius mažėja

6, 7. a) Kodėl mažosios kaimenės narių, dar esančių žemėje, skaičius yra gana mažas? b) Kaip kiekvienas asmuo turėtų žiūrėti į viltį, kurią jis turi?

⁶ Pastaraisiais metais mažosios kaimenės narių, dar esančių žemėje, skaičius tapo gana mažas. Tai matyti iš 1994 metų Minėjimo ataskaitos. Maždaug 75000-iuose Jehovos tautos susirinkimų visame pasaulyje tik 8617 asmenų priėmė simbolius ir tuo parodė, kad jie yra likučio nariai (Mato 26:26-30). O bendras dalyvių skaičius buvo 12288917. Pateptieji krikščionys žino, kad to ir reikia tikėtis. Jehova nustatė ribotą skaičių, kuris sudaro mažąją kaimenę, — 144000, ir jis rinko ją nuo 33-iųjų m. e. m. Sekminių. Logiška, kad mažosios kaimenės rinkimas turi baigtis, kada skaičius pasiekia ribą, ir akivaizdu, kad tų ypač palaimintųjų rinkimas baigėsi 1935-aisiais metais. Tačiau buvo išpranašauta, kad paskutinėmis dienomis daugės kitų avių ir kad jos taps „milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. Nuo 1935-ųjų metų Jehova daugiausia renka šią milžinišką minią, kurios viltis yra amžinas gyvenimas žemės rojuje (Apreiškimas 7:9; 14:15, 16; Psalmių 36:29).

⁷ Daugelis iš tų mažosios kaimenės narių dabar yra maždaug 70-ies, 80-ies ir 90-ies metų amžiaus. Keli peržengė 100-uosius savo gyvenimo metus. Visi jie, kokio bebūtų amžiaus, žino, kad per dangiškąjį prikėlimą jie galų gale susivienys su Jėzumi Kristumi ir valdys su juo jo šlovingojoje Karalystėje. Milžiniškos minios nariai bus žemiškieji Karaliaus Kristaus pavaldiniai. Tad visi džiaukimės tuo, ką Jehova yra paruošęs jį mylintiems. Ne mes pasirenkame, kokią turėti viltį. Tai nusprendžia Jehova. Abi šios grupės gali džiaugtis savo laimingos ateities viltimi, ar tai būtų dangiškojoje Karalystėje, ar tos Karalystės valdomame žemės rojuje (Jono 6:44, 65; Efeziečiams 1:17, 18).

 8. Kiek yra pažengęs į priekį 144000-ių paženklinimo darbas, ir kas atsitiks, kai jis bus užbaigtas?

⁸ Iš 144000 narių sudaryta mažoji kaimenė yra „Dievo Izraelis“, kuris pakeitė tiesioginį Izraelį Dievo tiksluose (Galatams 6:16). Todėl likutis sudaro likusiąją tos dvasinės tautos dalį, dar esančią žemėje. Tie likusieji nariai yra paženklinami iki galutinio Jehovos patvirtinimo. Regėjime apaštalas Jonas matė šį įvykį ir jis pranešė: „Išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį Gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems buvo leista kenkti žemei ir jūrai: ‛Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų [„vergų“, NW] kaktas!’ Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai paženklintųjų iš visų [dvasinio] Izraelio vaikų giminių“ (Apreiškimas 7:2-4). Kadangi šis dvasinio Izraelio paženklinimo darbas aiškiai artėja į pabaigą, kaip išpranašauta, greitai turi prasidėti nuostabūs įvykiai. Pavyzdžiui, „didis sielvartas“, kurio metu keturi sunaikinimo vėjai bus paleisti į žemę, turi būti labai arti (Apreiškimas 7:14).

 9. Kaip mažoji kaimenė žiūri į augantį milžiniškos minios skaičių?

⁹ Tų milžiniškos minios narių, kurie jau surinkti, dabar yra milijonai. Kaip tai džiugina likučio narių širdis! Nors esančių žemėje mažosios kaimenės narių skaičius toliau mažėja, jie yra išmokę ir paruošę tinkamus vyrus iš milžiniškos minios imtis atsakomybės plečiantis Dievo žemiškajai organizacijai (Izaijo 61:5). Kaip parodė Jėzus, bus tokių, kurie pergyvens didįjį sielvartą (Mato 24:22).

„Nebijok“

10. a) Koks puolimas prieš Dievo tautos žmones turi būti pradėtas ir prie ko jis prives? b) Kokie klausimai užduodami kiekvienam iš mūsų?

¹⁰ Šėtonas ir jo demonai buvo išmesti į žemės sritį. Jis ir jo gaujos ruošiasi savo totaliniam puolimui prieš Jehovos tautą. Ši ataka, išpranašauta Biblijoje, yra aprašyta kaip Gogo iš Magogo ataka. Prieš ką Velnias ypač sutelkia savo jėgas? Ar ne prieš paskutinius mažosios kaimenės narius, dvasinį Dievo Izraelį, kuris taikingai gyvena „pasaulio kryžkelėje“? (Ezechielio 38:1-12, ŠvR). Taip, tačiau ištikimos pateptųjų klasės likutis, kartu su savo lojaliais bendradarbiais, kitomis avimis, matys, kaip Šėtono puolimas pagreitins dramatišką Jehovos Dievo ataką. Jis įsikiš, stodamas už savo tautos žmones, ir taip prasidės „didelė ir baisinga Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena“ (Joelio 2:31). Šiandien ištikimas bei protingas vergas atlieka svarbiausią, gyvybes gelbstinčią tarnybą perspėdamas apie šį artėjantį Jehovos įsikišimą (Malachijo 4:5; 1 Timotiejui 4:16). Ar tu aktyviai palaikai šią tarnybą dalyvaudamas gerosios naujienos apie Jehovos Karalystę skelbime? Ar tu ir toliau tai darysi kaip bebaimis Karalystės skelbėjas?

11. Kodėl būti drąsiai nusiteikusiems šiandien yra gyvybiškai svarbu?

¹¹ Koks tinkamas yra šis laikas, žvelgiant į dabartinę pasaulio padėtį, mažajai kaimenei laikytis jai skirtų Jėzaus žodžių: „Nebijok, mažoji kaimene“! Toks drąsus požiūris yra būtinas, atsižvelgiant į viską, kas dabar daroma vykdant Jehovos tikslus. Asmeniškai kiekvienas mažosios kaimenės narys supranta būtinybę ištverti iki pat galo (Luko 21:19). Kaip Jėzus Kristus, mažosios kaimenės Viešpats ir Mokytojas, iškentė ir parodė ištikimybę iki savo žemiškojo gyvenimo pabaigos, taip kiekvienas likučio narys turi iškęsti ir parodyti ištikimybę (Žydams 12:1, 2).

12. Kaip Paulius, panašiai kaip Jėzus, skatino pateptuosius krikščionis nebijoti?

¹² Visi pateptieji turi būti tokio pat požiūrio, kaip apaštalas Paulius. Atkreipk dėmesį, kaip jo, pateptojo viešo skelbėjo, žodžiai apie prisikėlimą derinasi su Jėzaus raginimu nebijoti. Paulius rašė: „Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo giminės, kaip skelbiama mano Evangelijoje, dėl kurios man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas! Todėl aš visa pakeliu dėl išrinktųjų, kad ir jie laimėtų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove. Štai tikras žodis: Jei mes su juo numirėme, su juo ir gyvensime. Jei ištversime, su juo ir karaliausime. Jeigu mes jo išsižadėsime, ir jis mūsų išsižadės, bet jeigu mes ir tapsime neištikimi, tai jis lieka ištikimas, nes savęs jis negali išsiginti“ (2 Timotiejui 2:8-13).

13. Kokius tvirtus įsitikinimus turi mažosios kaimenės nariai, ir ką tai skatina juos daryti?

¹³ Kaip ir apaštalas Paulius, likusieji pateptosios mažosios kaimenės nariai yra pasiruošę iškęsti kančias skelbdami svarbią žinią, užrašytą Dievo Žodyje. Jų įsitikinimai įleidžia gilias šaknis, jei jie nenustoja tikėję Dievo pažadais apie išgelbėjimą ir apie jiems suteikiamą „gyvenimo vainiką“, jeigu jie išlieka ištikimi iki mirties (Apreiškimas 2:10). Akimirksniu prikelti ir pakeisti, jie susivienys su Kristumi, kad valdytų kartu su juo kaip karaliai. Koks atpildas jiems kaip pasaulio nugalėtojams už nekaltumo laikymąsi! (1 Jono 5:3, 4).

Unikali viltis

14, 15. Kodėl mažosios kaimenės prisikėlimo viltis yra unikali?

¹⁴ Prisikėlimas, kurio viliasi mažoji kaimenė, yra unikalus. Kokiais požiūriais? Pavyzdžiui, jis vyksta prieš visuotinį „teisiųjų ir neteisiųjų“ prikėlimą (Apaštalų darbai 24:15). Žinoma, pateptųjų prikėlimas vyksta tam tikra svarbumo tvarka, kaip yra aiškiai parodyta žodžiais, esančiais 1 Korintiečiams 15:20, 23: „Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių, kaip užmigusiųjų pirmgimis. Tačiau kiekvienas pagal savo eilę. Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui jo atėjimo [„dalyvavimo“, NW] metu.“ Turėdami tokią ištvermę ir ištikimybę, kokią parodė Jėzus, mažosios kaimenės nariai žino, kas jų laukia jiems baigus savo žemiškąjį gyvenimą, ypač nuo tada, kai tikrasis Viešpats atėjo 1918-aisiais metais į savo šventyklą teisti (Malachijo 3:1).

¹⁵ Paulius pateikia mums papildomą priežastį žiūrėti į šį prikėlimą kaip į unikalų. Kaip pateikta 1 Korintiečiams 15:51-53, jis rašė: „Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, — staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. ... Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe, šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe.“ Šie žodžiai taikomi tiems mažosios kaimenės nariams, kurie miršta Kristaus dalyvavimo metu. Neturėdami miegoti ilgą laiką mirtyje, jie apsivelka nemirtingumu „staiga, viena akimirka“.

16, 17. Kodėl pateptieji krikščionys šiandien yra ypač palaiminti, turint omenyje jų prisikėlimo viltį?

¹⁶ Tai supratę mes galime suvokti apaštalo Jono žodžius, esančius Apreiškimo 14:12, 13. Jis rašė: „Čia bręsta ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo! Ir aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris liepė: ‛Rašyk: „Nuo šiol bus palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, — sako Dvasia, — jie turi atilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi.“’“

¹⁷ Koks unikalus atpildas laukia mažosios kaimenės likučio! Jų prikėlimas įvyks staigiai, tuoj po to, kai jie užmigs mirtyje. Kokį nuostabų pasikeitimą jie patirs, kai pradės vykdyti savo užduotį dvasinėje srityje! Dėl tokio vykstančio mažosios kaimenės pašlovinimo ir dėl to, kad baigia pildytis pagrindinės Biblijos pranašystės, paskutiniams likusiems mažosios kaimenės nariams iš tikrųjų reikia ‛nebijoti’. Ir jų tvirtumas padrąsina milžiniškos minios narius, kurie turi parodyti panašų nusistatymą nebijoti tuo metu, kai laukia išlaisvinimo didžiausio žemėje patirto sielvarto metu.

18, 19. a) Kodėl laikas, kuriuo mes gyvename, yra brangus? b) Kodėl ir pateptieji, ir kitos avys turi nebijoti?

¹⁸ Mažosios kaimenės narių veiklos apmąstymas skatina juos ir milžinišką minią nepaliaujamai bijoti tikrojo Dievo. Jo teismo valanda priartėjo, ir likęs palankus laikas yra brangus. Iš tikro kitiems nedaug laiko liko pradėti veikti. Tačiau mes nebijome, jog Dievo tikslas žlugs. Jis būtinai bus pasiektas!

¹⁹ Jau buvo girdimi garsūs balsai danguje, skelbiantys: „Pasaulio karalystė tapo mūsų Viešpaties ir jo Mesijo karalyste, ir jis viešpataus per amžių amžius!“ (Apreiškimas 11:15). Be abejo, Didysis Ganytojas Jehova veda visas savo avis „tiesos keliais dėl Savojo vardo“ (Psalmių 23:3, ŠvR). Mažosios kaimenės nariai tikrai yra vedami į savo dangiškąjį apdovanojimą. Ir kitos avys bus saugiai pervestos per didįjį sielvartą džiaugtis amžinu gyvenimu žemiškosiose šlovingosios Dievo Karalystės valdose, karaliaujant Kristui Jėzui. Todėl nors Jėzaus žodžiai buvo skirti mažajai kaimenei, be abejo, visi Dievo tarnai žemėje pagrįstai gali klausyti jo žodžio: „Nebijok.“

Ar tu gali paaiškinti?

◻ Kodėl mes turėtume tikėtis, kad mažosios kaimenės likučio narių skaičius mažės?

◻ Kokia yra pateptųjų likučio padėtis šiandien?

◻ Kodėl krikščionys turi nebijoti, nepaisant besiartinančios Gogo iš Magogo atakos?

◻ Kodėl 144000-ių prisikėlimo viltis yra unikali, ypač šiandien?