Stiprink savo pasitikėjimą Dievo teisingumu

„Tave mokau, kad tu galėtum pasitikėti Viešpačiu“ (PATARLIŲ 22:19, Brb red.).

1, 2. a) Kodėl Jehovos Liudytojai pasitiki Jehova? (Patarlių 22:19, Brb red.) b) Kas rodo, jog kai kuriems reikia sustiprinti pasitikėjimą Jehova?

TIKRIESIEMS krikščionims yra palaima tiksliai pažinti Jehovą bei jo ketinimus. „Ištikimas bei protingas vergas“ meilingai teikia jiems dvasinį „maistą tinkamu metu“ (Mato 24:45, NW). Jų įgytas pažinimas įgalina juos tvirtai pasitikėti Dievu. Taigi kaip grupė Jehovos Liudytojai rodo nepaprastą pasitikėjimą Jehova bei jo teisingumu.

² Tačiau kai kuriems Liudytojams, atrodo, reikia stiprinti tokį pasitikėjimą. Bendrija kartais gauna laiškų, kuriuose abejojama jos leidiniuose pateiktais paaiškinimais. Tos dvejonės gali būti reakcija į naują sampratą, arba galbūt jos susiję su paklausėją liečiančiais, ypač emociniais dalykais. (Palygink Jono 6:60, 61.)

 3. Kas gali atsitikti net su ištikimais Jehovos tarnais ir kodėl?

³ Net ištikimi Jehovos tarnai patiria Ekleziasto 9:11 (Brb red.) žodžių teisingumą: „Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo.“ Kaip tai pasitvirtina platesne, dvasine, prasme? Galbūt pažinojome krikščionių, kurie greitai taikydavo Biblijos patarimus, drąsiai gindavo tiesą, išmintingai vadovavosi Biblijos principais bei uoliai siekė tikslaus pažinimo. Tačiau dėl „laiko ir atsitiktinumo“ — galbūt patirto nelaimingo atsitikimo ar senatvės — daugelis iš jų dabar jaučiasi apriboti. Jie norėtų žinoti, ar galės įeiti į Dievo naująjį pasaulį nepatyrę mirties.

4, 5. Kodėl krikščionys neturi pagrindo prarasti pasitikėjimo Jehovos teisingumu?

⁴ Praradęs savo sutuoktinį, krikščionis jaučia didelį skausmą bei netektį. Kaip pora, jie abu galbūt tarnavo Jehovai daugelį metų ar net dešimtmečius. Likęs vienas, sutuoktinis žino, kad mirtis nutraukia santuokos ryšįa (1 Korintiečiams 7:39). Dabar, norėdamas išsaugoti tvirtą pasitikėjimą, jis turi valdyti savo jausmus. (Palygink Morkaus 16:8.)

⁵ Kaip išmintinga sutuoktinio, tėvo, motinos, vaiko ar artimo draugo krikščionio mirtį laikyti proga parodyti pasitikėjimą Jehovos teisingumu! Patyrę netektį galime tikėti, jog Jehova nėra neteisingas. Turime priežasčių būti įsitikinę, kad visi, gausiantys amžinąjį gyvenimą, — ar išlikę gyvi, ar per prikėlimą, — bus laimingi. Psalmininkas apie Dievą sako: „Atveri savo ranką, sočiai maitini visa, kas gyva. Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose. Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje. Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos“ (Psalmių 145:16-19, Brb red.).

Kai jaučiamės kentę be reikalo

6, 7. a) Kodėl kai kurie praeityje kentę Liudytojai dabar gali turėti kitokį požiūrį? b) Kodėl neturime manyti, kad Jehova neteisus, leidęs praeityje taip kentėti?

⁶ Praeityje kai kurie Liudytojai kentėjo dėl to, kad atsisakė dalyvauti veikloje, kurią dabar jų sąžinė leistų. Pavyzdžiui, tai galėjo būti kokia nors civilinė tarnyba. Gal dabar brolis mano, kad jis ramiai būtų atlikęs ją nenusižengdamas savo krikščioniškam neutralumui šios daiktų sistemos atžvilgiu.

⁷ Ar Jehova buvo neteisus leisdamas tokiam broliui kentėti, kad šis atmetė tai, ką dabar galėtų daryti be jokių pasekmių? Dauguma tai patyrusių taip nemano. Jie veikiau džiaugiasi suteikta galimybe viešai ir aiškiai parodyti savo tvirtą apsisprendimą ginti Dievo visavaldystę. (Palygink Jobo 27:5.) Ar yra priežastis jiems gailėtis, kad klausė savo sąžinės ir tvirtai stovėjo Jehovos pusėje? Ištikimai laikydamiesi krikščioniškų principų, taip kaip juos suprato, ar atsiliepdami į sąžinės raginimus, jie įrodė esą verti būti Jehovos draugais. Žinoma, išmintinga vengti sudrumsti savo sąžinę ar paskatinti kitus suklupti. Šiuo atžvilgiu galime remtis apaštalo Pauliaus pavyzdžiu (1 Korintiečiams 8:12, 13; 10:31-33).

 8. Kodėl krikščionys žydai, anksčiau laikęsi Įstatymo, neturėjo pagrindo abejoti Jehovos teisingumu?

⁸ Norėdami įtikti Jehovai, žydai turėjo laikytis Dešimties įsakymų ir maždaug 600 įvairių papildomų įstatymų. Vėliau, įkūrus krikščionių susirinkimą, Jehovos tarnams, netgi prigimtiniams žydams, nebereikėjo paklusti tiems įstatymams. Nustojo galios apipjaustymo, šabo šventimo, gyvulių aukojimo bei įvairūs tam tikrą maistą ribojantys nuostatai (1 Korintiečiams 7:19; 10:25; Kolosiečiams 2:16, 17; Žydams 10:1, 11-14). Krikščionimis tapę žydai, įskaitant apaštalus, nebebuvo įpareigoti laikytis įstatymų, kurie buvo privalomi esant Įstatymo sandorai. Ar jie skundėsi, jog Dievo nutarimai neteisingi, nes anksčiau jis reikalavo to, ko vėliau nebereikėjo? Ne, jie džiaugėsi labiau supratę Jehovos tikslus (Apaštalų darbai 16:4, 5).

 9. Kaip buvo su kai kuriais krikščionimis, bet kodėl jiems nėra priežasties gailėtis?

⁹ Dabartiniais laikais kai kurie Liudytojai labai griežtai žiūrėjo į tai, ką daryti ir ko nedaryti. Dėl to jie kentėjo labiau negu kiti. Vėliau didesnis pažinimas padėjo jiems pakeisti savo požiūrį į tam tikrus dalykus. Bet jiems nėra priežasties gailėtis, kad anksčiau klausė savo sąžinės, nors dėl to galbūt nukentėjo. Iš tiesų pagirtina, kad jie parodė savo ryžtą kentėti ir liko ištikimi Jehovai, ‛visa darydami dėl Evangelijos’. Tokį atsidavimą Jehova laimina (1 Korintiečiams 9:23; Žydams 6:10). Apaštalas Petras įžvalgiai rašė: „Kai esate kantrūs darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse“ (1 Petro 2:20).

Mokykis iš Jonos

10, 11. Kaip Jonai trūko pasitikėjimo Jehova, (a) jam gavus užduotį vykti į Ninevę? (b) Dievui nesunaikinus nineviečių?

¹⁰ Pasiųstas eiti į Ninevę, Jona nebuvo dėkingas už Jehovos jam parodytą pasitikėjimą. Atsisakęs paklusti, jis patyrė siaubingų dalykų, tačiau vėliau atsitokėjo, suvokė savo klaidą, priėmė užduotį vykti svetur ir perspėjo nineviečius apie gresiantį sunaikinimą. Paskui atsitiko kažkas netikėta: nineviečiai atgailavo ir Jehova nusprendė nenaikinti jų (Jonos 1:1—3:10).

¹¹ Kaip reagavo Jona? Suirzęs maldoje jis priekaištavo Dievui. Iš esmės jis skundėsi: ‛Aš taip ir maniau. Štai kodėl nenorėjau iš pradžių eiti į Ninevę. Dabar po visų išgyvenimų, įskaitant siaubą ir pažeminimą būti prarytam didelės žuvies, ir po visų vargų skelbiant nineviečiams apie neišvengiamą sunaikinimą, štai tau! Mano visas darbas ir kančios veltui! Geriau jau būčiau miręs!’ (Jonos 4:1-3)

12. Ko mokomės iš Jonos patirties?

¹² Ar Jona tikrai turėjo priežastį skųstis? Ar Jehova buvo neteisus pasigailėdamas atgailaujančių piktadarių? Iš tikrųjų Jona turėjo džiūgauti; dešimtys tūkstančių žmonių buvo apsaugoti nuo bausmės! (Jonos 4:11) Bet iš jo nepagarbumo, polinkio skųstis buvo matyti, kad jis neparodė visiško pasitikėjimo Jehovos teisingumu. Jis per daug galvojo apie save ir per mažai apie kitus. Mokykimės iš Jonos nepervertinti savęs ir savo jausmų. Būkime tikri, kad, paklusti Jehovai, laikytis jo organizacijos duotų nurodymų bei sutikti su jo sprendimais — teisinga. Mes tikime, kad „tie, kurie bijo Dievo, tikrai patirs gera“ (Ekleziasto 8:12, Brb red.).

Dabar pats laikas stiprinti savo pasitikėjimą!

13. Kaip visi galime stiprinti savo pasitikėjimą Jehova?

¹³ Stiprinti savo pasitikėjimą Jehova — išmintinga (Patarlių 3:5-8). Žinoma, mes turime ne vien prašyti, kad Jehova padėtų mums būti labiau pasitikintiems. Pasitikėjimas didėja su tiksliu pažinimu, taigi turime įprasti asmeniškai studijuoti Bibliją, skaityti ją bei ją paaiškinančią literatūrą. Svarbu reguliariai lankyti krikščionių sueigas, taip pat gerai ruoštis joms ir kiek įmanoma aktyviau jose dalyvauti. Jeigu esame įpratę Biblijos tiesomis dalytis su kitais ir taktiškai atremiame prieštaravimus, mūsų pasitikėjimas Jehova bei jo Žodžiu didėja. Taip mes kasdien palaikome vis tvirtesnį ryšį su juo.

14. Kodėl Jehovos tautai greitai reikės parodyti pasitikėjimą Jehova kaip niekada anksčiau?

¹⁴ Netolimoje ateityje žmoniją staiga ištiks didžiausias suspaudimas, kokio ji dar nėra patyrusi (Mato 24:21). Kai jis prasidės, Dievo tarnams kaip niekada anksčiau reikės pasitikėti Jehovos teisingumu bei jo organizacijos nurodymais. Perkeltine prasme jie tada nuolankiai paklus Jehovos įsakymui: „Eik, mano tauta, įeik į savo kambarius, užrakink duris paskui save; pasislėpk trumpai valandėlei, kolei praeis narsas“ (Izaijo 26:20). Jie jau gyvena saugioje aplinkoje — daugiau kaip 85000 susirinkimų 232 šalyse. Jeigu dar ko nors reikėtų vykdant nurodymą ‛įeiti į savo kambarius’, galime pasitikėti, jog Jehova padės mums tai padaryti.

15. Kaip pasitikėjimo tema pabrėžiama 1998-aisiais ir kodėl?

¹⁵ Būtina stiprinti savo pasitikėjimą dabar. Nepasitikėdami savo broliais krikščionimis, Jehovos organizacija ir pagaliau pačiu Jehova, neišliksime. Taigi kaip tinkama, kad 1998-aisiais Jehovos Liudytojams visame pasaulyje metinės citatos žodžiais nuolat primenama, jog „kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“! (Romiečiams 10:13, NW) Mums reikia nenustoti būti įsitikinusiems tuo. Jeigu pajuntame, kad mūsų pasitikėjimas bent kiek svyruoja, turime stengtis pataisyti padėtį dabar, šiandien pat.

Jehovos sprendimas bus teisingas

16. Kas atsitinka su pasitikėjimu, jeigu jis neugdomas, ir kaip galime to išvengti?

¹⁶ Žydams 3:14 pateptieji krikščionys perspėjami: „Mes esame tapę Kristaus dalininkais, — tik išlaikykime iki galo tvirtą pirmykštį pasitikėjimą.“ Iš esmės šie žodžiai taikomi ir turintiems žemiškąją viltį krikščionims. Neugdomas pirmykštis pasitikėjimas gali išnykti. Labai svarbu toliau gilinti tikslų pažinimą ir taip stiprinti savo pasitikėjimo pamatą!

17. Kodėl galime būti tikri, kad Jėzaus teismas bus teisingas ir vertieji išliks?

¹⁷ Kristus netrukus tirs visų tautų žmones, kad galėtų ‛perskirti juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių’ (Mato 25:31-33). Būkime tikri, jog Kristus teisingai nuspręs, kas vertas būti išgelbėtas. Jehova davė jam išminties, įžvalgumo bei kitų reikalingų savybių ‛teisingai teisti visą pasaulį’ (Apaštalų darbai 17:30, 31). Tegu mūsų įsitikinimas bus toks kaip Abraomo: „Tai nėra Tavo [Jehova] būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?“ (Pradžios 18:25, Brb red.)

18. Kodėl neturime per daug rūpintis dėl to, ko dabar nežinome?

¹⁸ Visiškai pasitikint Jehovos teisingumu, nebūtina ieškoti atsakymų į tokius klausimus: ‛Kaip bus teisiami kūdikiai ir vaikai? Ar gali būti, kad atėjus Armagedonui dar daugelio žmonių nebūsime pasiekę su gerąja naujiena? O kaip su psichiniais ligoniais? O kaip?..’ Aišku, šiandien galime ir nežinoti, kaip Jehova išspręs šiuos klausimus. Tačiau jis tai padarys teisingai ir gailestingai. Niekada neabejokime tuo. Iš tiesų tikriausiai nustebsime ir džiaugsimės matydami, kad jis išsprendė viską taip, kaip niekada nebūtume pagalvoję. (Palygink Jobo 42:3; Psalmių 77:11-16; 135:4-9; Mato 15:31; Luko 2:47.)

19, 20. a) Kodėl nėra bloga užduoti protingus klausimus? b) Kada Jehova duos reikalingus atsakymus?

¹⁹ Jehovos organizacija neatmeta nuoširdžių, savalaikių klausimų, kaip neteisingai tvirtina kai kurie priešininkai (1 Petro 1:10-12). Vis dėlto Biblija pataria vengti kvailų, abstrakčių klausimų (Titui 3:9). Klausdami protingų dalykų ir tyrinėdami Dievo Žodį bei krikščionių leidinius, kad rastume Raštu pagrįstus atsakymus, padidiname tikslų pažinimą ir stipriname savo pasitikėjimą Jehova. Organizacija seka Jėzaus pavyzdžiu. Jis neatsakinėdavo į klausimus, į kuriuos atsakyti dar nebuvo atėjęs laikas. Jis paaiškino: „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti“ (Jono 16:12). Jis pripažino, jog kai kurių dalykų pats tuomet nežinojo (Mato 24:36).

²⁰ Jehova dar turi daug ką atskleisti. Kaip išmintinga laukti ir pasitikėti, kad savo tikslus jis apreikš pačiu tinkamiausiu laiku. Galime būti tikri, jog atėjus Jehovos skirtam laikui džiaugsimės galėdami labiau suprasti jo kelius. Taip, mums bus atlyginta, jeigu visiškai pasitikime Jehova ir organizacija, kuria jis naudojasi. Patarlių 14:26 (Brb red.) užtikrina mus: „Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.“

[Išnaša]

Kaip tu manai?

◻ Kodėl neišmintinga leisti jausmams užgožti mūsų pasitikėjimą Jehova?

◻ Ko mus moko Jonos patirtis?

◻ Kodėl taip svarbu studijuoti Bibliją ir lankyti sueigas?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Net patyrę netektį, galime tikėti, kad Jehova teisingas

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Ar esi tikras, jog pasitiki Jehova?