14 DALIS

Kodėl Dievas prileidžia pikta?

JEIGU kas nors iš tavo artimų žmonių būtų apiplėštas arba užmuštas, o nusikaltėlis paleistas, argi nebūtum tu sukrėstas nusivylimo ir skausmo? Panašus nusikaltimas ir neteisybė vykdoma visos žmonijos istorijos bėgyje.

² Pasaulio istorija pilna žiaurių karų, priespaudos ir vargo. Tai privertė daugelį suabejoti Dievo egzistavimu. Bet Sutvėrėjas yra ir tam esama įtikinamų įrodymų (Hebrajams 3:4). Tačiau piktas taip pat egzistuoja. Todėl daugelis netgi tikinčių į Dievą žmonių, klausia: „Ar Dievas bendrai rūpinasi mumis? Kodėl Jis taip ilgai prileido pikta žemėje?“

³ Filosofija ir dvasininkija nuolatos užsiima šita problema, bet iki šiol nedavė patenkinamo atsakymo. Pažiūrėk, ką Pats Dievas kalba šia tema.

DIEVO ATSAKYMAS

⁴ Remdamiesi savo asmeniniais pergyvenimais mes galime suprasti senovės pranašo Abakuko reakciją prievartos ir neteisingumo atžvilgiu. Jis gyveno tuo metu, kai jo tauta savo elgesiu buvo kritusi labai žemai. Jis su skausmu kreipėsi į Dievą:

„Kodėl Tu man duodi matyti piktadarybes ir vargus. Plėšikavimai ir prievarta aplink mane, kyla nesantaika ir vaidai. Todėl įstatymas prarado jėgą ir nėra teisingo teismo, nes Dievo nesibijantis apgauna teisųjį, todėl neteisingi teismai daromi“ (Habakuko 1:3, 4).

Nors Abakukas buvo įsitikinęs Dievo teisingumu, bet vis dėlto jį sukrėtė prievarta ir neteisingumas jo tautos tarpe. Be to, babiloniečių armija užpuldinėdavo ir nusiaubdavo šalį. Atrodė, kad aplink viešpatavo tik piktas. Pranašas Abakukas klausė savęs, kodėl Dievas, Kuris viską mato, rodos, nesiima jokių priemonių. „Tavo tyros akys negali žiūrėti į tai, kas pikta. Kodėl Tu pakenti piktadarius ir tyli, kada Dievo nesibijantis praryja tą, kuris geresnis už jį patį yra?“ (Habakuko 1:13).

⁵ Viename regėjime Jehova Abakukui parodė, kad atrodanti piktųjų gerovė yra praeinanti. Dievas ne tik mato, kas vyksta, bet visada pasiruošęs ko nors imtis. Tam pas Jį yra apibrėžtas laikas veikti prieš neteisingumą. Daugelis galvoja, kad Dievas delsia įvykdyti savo pažadus, bet Dievo Žodis sako: „Jis tikrai išsipildys ir neužtruks“ (Habakuko 2:3).

⁶ Kad Dievas rūpinasi žmonėmis ir ištikimas Savo pažadams išgelbėti teisingus žmones matoma iš žodžių, pasakytų Abakukui: „Teisusis savo tikėjime gyvas yra“ (Habakuko 2:4). Abakukas neabejojo Dievo Žodžiais ir tvirtai tikėjo, kad savo laiku viskas išsipildys ir žemėje bus nustatyta tvarka.

⁷ Iš istorijos mes žinome tolesnį to laiko įvykių vystymąsi. Dievas įsikišo, kad padaryti pakeitimus dėl Savo tautos. Pradžioje juos engė Babilonas, paskui ir Babiloną sunaikino Medų-Persai, nors jis ir buvo laikomas nenugalimu (Jeremijo 51:11, 12; Izaijo 45:1; Danieliaus 5:22-31).

⁸ Tas istorinis pavyzdys parodo, kad Dievas neužmerkia akių į piktus darbus žemėje, ir tai Jį jaudina (Pradžios 18:20, 21; 19:13). Bet vis dėlto kodėl Dievas prileidžia pikta iki šių laikų? Kad suprastume Biblijos logiškumą, mums būtina grįžti prie žmonijos istorijos ištakų, kai prasidėjo šios problemos.

UNIVERSALINIS GINČO KLAUSIMAS

⁹ Kaip aprašyta Pradžios knygoje, šėtonas paklausė Ievą, ar jiems uždrausta valgyti vaisius nuo vieno medžio. Ieva atsakė, kad Dievo įstatymo pažeidimas atves prie mirties. Į tai šėtonas paprieštaravo:

„Žaltys buvo gudresnis už visus žvėris ant lauko, kuriuos Viešpats Dievas buvo sutvėręs. Ir tarė žaltys moteriškei: „Argi Dievas būtų sakęs, kad jūs nevalgykite nuo visokių medžių sode?“ Ir tarė žmona žalčiui: „Mes valgome medžių vaisius sode, bet apie medžio vaisius viduje sodo, Dievas sakė, kad nevalgytume nuo jo ir nepaliestume jo, kad nenumirtume“ Tai tarė žaltys žmonai: „Jūs jokiu būdu nemirsite, bet žino Dievas, kad tą dieną, kurią jūs paragausite jų, atsivers jūsų akys, ir jūs būsite kaip Dievai, žinantys, gera ir pikta“ (Pradžios 3:1-5).

Tuomi šėtonas iškėlė ginčo klausimą, kuris liečia visus protingus sutvėrimus danguje ir žemėje, angelus ir žmones.

¹⁰ Čia šėtonas pastatė klausimą apie Dievo sąžiningumą. Pagalvok tik apie pasekmes! Jeigu Dievas šiuo atveju nebūtų pasakęs tiesos, argi galėtume mes ir kituose dalykuose pilnai pasitikėti Juo? Ar jo sutvėrimai danguje ir žemėje nebūtų tapę visada nepasitikinčiais, kada Dievas ką nors kalbėtų ateityje? Mes žinome šiandieną, kaip žmonės nepasitiki politikais, kurie jau kartą apgavo liaudį (Sukyg. Psalmyno 5:9).

¹¹ Šėtono tvirtinimas, kad Dievas apgaudinėja Savo sutvėrimus ir kažką nuo jų slepia, kad būtų dėl jų gera, taip pat davė postūmį į ginčo klausimą. Ar Dievas turi teisę viešpatauti ant panašių Sau sutvėrimų? Universalinio viešpatavimo teisingumo klausimas sukrėtė visą Visatą.

¹² Be to, šėtonas tvirtino, kad žmonės be Dievo gali lengvai susitvarkyti su žeme ir patys sėkmingai viešpatauti kaip suverenūs valdovai. Tuo buvo pastatytas klausimas žmonės ir angelams: ar gali žmonės sėkmingai tvarkyti savo reikalus be Dievo įsikišimo?

¹³ Šitie sunkūs ginčo klausimai reikalavo pilno išsprendimo. Metodas, kurį Dievas pasirinko jų išsprendimui aiškiai parodo Dievo išmintį ir Jo rūpestį mūsų gerove dabartyje ir ateityje. Dievas leido praeiti tam tikram laikui, kurio bėgyje visi protingi sutvėrimai iš tikrųjų įsitikino Dievo teisingumu. Kad tai teisingai suprasti, pagalvok, kaip tu pasielgtum, jeigu kas nors viešai tvirtintų, kad tu esi šeimos tironas, apgaulės ir baimės keliu įsigijęs autoritetą. Svyruojantis žmogus gal būt imtų protestuoti ir ginčytis su šmeižiku. Bet jeigu tu esi tikras, kad toks tvirtinimas neteisingas, tu galėtum tą ginčo klausimą išaiškinti, duodamas galimybę kitiems pamatyti tavo vadovybę ir visų šeimos narių elgesį, t. y. prileisti atvirą ir laisvanorišką savo sutvėrimų veiksmų būdą (Mato 12:33).

¹⁴ Ką gi parodė dalykai laiko bėgyje ginčo klausimo atžvilgiu? Dievo žodžiai išsipildė: nepaklusnumas atvedė prie mirties. Žmogus pradėjo sirgti ir mirti. Dievas nesielgė negarbingai, kada perspėjo Adomą ir Ievą ir nebuvo pagrindo abejoti Jo suverenaus viešpatavimo teisingumu. Žmogus negali nustatyti nuosavus mastus ir viešpatauti nepriklausomai nuo Dievo. Istorija parodė, kad nei viena žmogiška viešpatavimo forma neužkirto kelią karams, prievartai, nusikaltimams, priespaudai ir įvairiems neteisingumams. Tai patvirtina ir Biblija: „Žinau, Viešpatie, kad ne žmogaus valioje jo keliai, kad ne einančiojo galioje duoti kryptį savo žingsniams“ (Jeremijo 10:23). Pastebėta, kad visos istorijos bėgyje žmonės negalėjo pašalinti pikto, priešingai, dažnai tik didino jį.

¹⁵ Teisingi žmonės, norintys paklusti Dievo viešpatavimui ir gyventi pagal Jo principus, yra priversti kentėti. Dėl to Dievas pašalins pikto skleidėjus. Maža apimtimi tai aprašyta Habakuko knygoje. Tam tikru laiku Jehova sunaikins žemėje ir danguje blogio kaltininkus ir žmonių kančias. Galime būti tikri, kad Dievo ketinimai išsipildys. Jis nedelsia (Habakuko 2:3).

TURĖTI NAUDĄ IŠ SUTEIKTO LAIKO

¹⁶ Kada eina klausimas: „Kodėl Dievas prileido pikta“, daugelis galvoja tik apie žmogiškus vargus ir kentėjimus. Jie nesupranta svarbių ginčo klausimų, kurie reikalauja išaiškinimo. Gal būt jie neatkreipia dėmesio į tą naudą, kurią galėtų iš to gauti, kadangi išaiškinti ginčo klausimams Dievas suteikė pakankamai laiko (2 Petro 3:9).

¹⁷ Laikas, duotas Dievo, buvo pakankamas tam, kad mes visi galėtume gimti. Visa, ką mes iki šiol matėme ir pergyvenome, buvo galima dėka šito suteikto laiko. Mes turėjome galimybę įrodyti savo meilę ir ištikimybę Dievui. Šėtonas tvirtino, kad nė vienas žmogus neliks ištikimas Dievui, nė vieno nebus, apie kurį Dievas galėtų pasakyti: „Žmogus dievobaimingas, nepeiktinas ir vengiantis pikto“, kaip mes skaitome Biblijoje (Jobo 1, 2 sk.). Ant teisiojo Jobo šėtonas pasakė: „Ar veltui Jobas bijosi Dievo?“ Šėtonas tvirtino, kad Jobas ištikimas Dievui dėl egoizmo ir naudos. Dievas apdovanojo jį turtais ir gerove, bet jeigu Jobas prarastų tai, jis prakeiktų Dievą (Jobo 1:7-12). Ryšium su tuo, ar gali šėtonas atitraukti visus žmones nuo Dievo?

¹⁸ Dievas prileido šėtonui daryti Jobui visokį blogį. Jobas prarado visą savo turtą, paskui žuvo visi jo vaikai, o patį Jobą ištiko sunki nepagydoma liga. Nors Jobas dar nežinojo, kad šėtonas yra jo kančių priežastimi, vis tiek jis liko ištikimas Dievui (Jobo 27:5). Jobas buvo įsitikinęs, kad Jehova nepamirš jo, ir kad Sutvėrėjas gali net prikelti, jeigu jis numirs (Jobo 14:13-15). Jehova niekada nepaliks savo ištikimų tarnų. Po kurio laiko Jis apgynė ištikimąjį Jobą nuo tolesnių kentėjimų. Jobas pasveiko. Jam gimė dar dešimt gražių vaikų ir jis vėl gavo didelę palaimą ir sulaukė gilios senatvės (Jobo 42;10-17).

¹⁹ Jobo istorija padeda mums suprasti, kodėl Dievas prileido pikta. Čia parodyta, kad kai kurie žmonės, nežiūrint jokių sunkumų, myli Dievą ir visuose bandymuose lieka ištikimi. Galima paklausti savęs: „Kokia mano reakcija ir mano sprendimas? Ar galėčiau aš, kaip Jobas, ištverti viską ir būti Dievo pusėje iškeltame šėtono ginčo klausime?“ (Patarlių 27:11). Jobo knyga duoda mums pagrindą turėti viltį, kad savo laiku žmonių sielvartas ir kančios bus pašalinti (Sulyg. 2 Korintiečiams 4:16, 17).

²⁰ Taip pat, kaip Jobui ir Abakukui Dievas davė malonę ir palaimą, šiandieną Jis nepaliks žmonių, kurie nežiūrint į sunkumus Jam ištikimi. Jis apdovanos juos (Malachijo 3:16-18).

AR TU NORI GYVENTI, KADA NEBUS PIKTO?

²¹ Biblija sako, kad Dievas numatė vėl atstatyti ant žemės Rojų (Luko 23:43; Apreiškimo 21:4, 5). Tada pilnai išsipildys Dievo pažadai:

„Dar nedaug reikia, ir jau nebebus Dievo nesibijančiojo, ir kada tu žiūrėsi į jo vietą, nebebus jo. Bet romieji paveldės žemę ir džiaugsis daugybe taikos“ (Psalmyno 36:10, 11; Patarlių 24:1, 20).

²² Daugelis skundžiasi savo vargais ir kaltina tame net Dievą. Ar jie tikrai nori, kad piktas būtų pašalintas, ar jie nori tik išvengti blogio pasekmių? Daug nelaimių atneša žmogus pats sau, nes ką pasėja, tą ir pjaus (Galatams 6:7; Patarlių 19:3). Nedorovingumas veda prie venerinių ligų, abortų ir skyrybų. Rūkymas — prie plaučių susirgimų. Alkoholis ir narkotikai pažeidžia smegenis ir kepenis, duoda blogą paveldimumą. Bet to, alkoholis yra nusikaltimų ir transporto avarijų priežastimi. Bet ar tie, kurie dabar sako: „Kodėl Dievas prileidžia pikta?“ nori, kad Dievas baigtų šitą? Ir Jis iš tikrųjų tai padarys. Jeigu Dievas dabar imtų trukdyti žmonėms daryti savo blogus darbus, t. y. gerti, rūkyti, amoraliai gyventi ir skirtis, tai daugelis šauktų, kad apribojamos jų teisės ir laisvės.

²³ Prileisdamas pikta, Dievas duoda mums galimybę nustatyti savo poziciją Dievo teisingumo atžvilgiu ir atskleidžia mūsų širdies polinkį. Dievas pasakė, kad teisusis tikėjimu gyvas bus. Tai reiškia, kad mes neapkęstume to, ką Dievas laiko piktu (Habakuko 2:4; Psalmyno 96:10). Jeigu mes tai padarysime, galime atsidurti kai kurių kaimynų ir pažįstamų nemalonėje (1 Petro 4:3-5). Jobas ir Abakukas buvo pasiruošę išsiskirti iš aplinkinių, kad pasilikti ištikimais Dievui ir pasiekti Jo palankumo. Šiandieną milijonai Jehovos liudytojų įrodo, kad tai įmanoma. Jų gyvenimas tapo naudingu ir patenkinančiu.

²⁴ Žmonės, kurie taip elgiasi, įrodo, kad šėtonas didelis melagis. Jie įrodo, kad žmogus gali būti ištikimas Dievui visada ir kad jie įsitikinę Dievo viešpatavimo teisingumu. Todėl tokiems žmonėms Dievas gali patikėti rojaus atstatymą ant žemės. Tose dienose prasidės toks puikus gyvenimas, kad visi praėję sunkumai pasimirš amžinai, kaip pamirštame mes susimušimų ir įdrėskimų skausmą, patirtą vaikystėje (Izaijo 65:17; Jono 16:24).

²⁵ Šita nuostabi perspektyva padės mums suprasti, kad prileistas Dievo piktas — tai tik trumpas laiko tarpas, įgyvendinant amžinus ketinimus ištikimųjų žmonių laimei. Ginčo klausimai bus visiems laikams išspręsti.

²⁶ Ir jeigu mes suprasime, kodėl Dievas prileidžia pikta, tada panorėsime sužinoti, kada jis baigsis, kada ateis tas nustatytas laikas? Visus tuos klausimus svarstysime sekančiuose skyriuose.

[Studijų klausimai]

Kodėl būtina ištirti, ką kalba Biblija apie piktą? (1-3)

Ką galima sužinoti apie tai iš Abakuko? (4-8)

Kaip prasidėjo Edene ginčo klausimas, sukrėtęs visą Visatą? Kokie tai buvo ginčo klausimai? (9-12)

Kaip turi aiškėti ginčo klausimai? (13-15)

Kaip toli mes esame įtraukti į kitus ginčo klausimus, kuriuos reikia išaiškinti? (16-20)

Kaip ateitį numato Biblija? Ką tai reiškia mums? (21-23)

Kodėl mes galime turėti tikrą naudą iš to, kad Dievas prileido pikta iki šio laiko? (24-26)